Atos 17
YAI GUMAN GUNOM KAM (CJV) vs AAI
1 Ena Pauro te Saira yai surai wan fure iki birom ori Afipori fuka dire ena tei ma dere wan fure iki birom ori Aporonia fuka dire ama tei ma dero wan fure iki birom ori Tesaronaika fuka dipire. Te Yura ari ka nuwi si ereinga iki tei dunguairai
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 ena Pauro mapunom koma benguamere epe Yura ari iron kakom suraiye yaromi fu ka mapunom iki gawo ikai fure ka mapunom kerere yokamai ka di ipo ka de erome.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Yaromi ka mapunom kerere imari dere “Yai Gumam awi dongua akire di norongua yai gam kipi kaingoro goiro arome. Ena Yesu yaromi ne yokamai epena di mari de ereika yaromi Kirisito Yai Gumam awi dongua akire di norongua yai moime,” di erome.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Ena Yura ari suwo koropane “Yaromi kawom dume,” diro Pauro te Saira nomanenom towane eingoro te Giriki ari Yai Gumam kam bawom di teinga yokamai te opai ori munmane yokamai ama nomanenom towane eime.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Yokamai epe beimba Yura ari suwo koropane furo yai surai denom minom niki de fi erere ena iran fure ari niki deinga yokamai endire ari yai opai munmane kuku boire gure gewo diro fu Yeson ikom fure waiyapo de suna dere kori gumam si opa boire yai surai ari yai opai yokamai okonom muromdi i mari dowaro beime.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ena yokamai yai surai wandou wingai kankeimba yokamai Yeson yaromi te Yesu gama suwo gure ire mena fure fu iki birom ori kaunsel ari moingi tei fure ka epe yoporam boire di ereime: “Ari man man tai niki dongua beinga yokamai epena ure tawa moingoro
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yeson ari yokamai endire ikomdi furo kua kopuna kei erongoro yokamai ikom tei faime. Te yokama yai ori Sisa kam si dere te ka ta epe dime, ‘Yai ori ta moimia yaromi kam i Yesu,’ epe dime,” yokamai epe dingoro
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 ena ari yai opai muruwo te iki birom ori kaunsel ari yokamai ka i fire binom mem unanan fume.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Ena iran iki birom ori kaunsel yokamai Yeson te ari suwo “Ne yokamai ka kori meina ereinga ena mena naimie,” di ereingoro ena meina erere ewi deingoro fime.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ena kamun kama sungoro Yesu gama yokamai Pauro te Saira ewi iki birom ori Beria tei deingoro surai u tei ure Yura ari ka nuwi si ereinga iki wipire.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Te Yura ari Beria tei moinga yokamai bei moiro ari Tesaronaika ari moingamere epe moikeime. Beria ari yokamai inokore eire te ka mapunom fire mun fire te kakom kakom “Pauro kawom dumbo kasu dumbo firapune,” dire ena ka mapunom kerere inokore eime.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Ena iran Yura ari munmane Yesu fi ki si teingoro te Giriki ari munmane te Giriki opai ori munmane ama Yesu fi ki si teime.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Te okome Yura ari Tesaronaika tei moinga yokamai “Pauro Beria tei moiro Yai Gumam gunom kam ari yai opai di mari de erome,” dinga fire ena yokamai fu Beria tei fure ari yai opai nomanenom bei du di ereingoro Beria ari niki de fime.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ena Yesu gama kene kene eire Pauro awi fui nuwiri tei deimba Saira te Timoti gere Beria tei moipire.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Te ari yokamai Pauro akire kon mori wan fure fu iki birom ori Aten tei wingoro ena Pauro “Ne yokamai Saira te Timoti kanaingai ewi na moiki tei dere ‘Bu di firo!’ di ereiyo!” di erongoro yokamai inako dero Beria tei fime.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Ena Pauro Aten tei moiro yai surai kiapanom beiro ena iki birom ori tei kanongua yai gumam kasu yokamai munmane beingoro ena yaromi dem miriyom niki ori wom de fire
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 fu Yura ari ka mapunom iki gawo fure Yura ari te ari Yura ari moikeimba Yai Gumam kam bawom di teinga yokamai ka di ipo ka deime. Te kakom kakom yaromi ama fu ari ku boinga akaiyom tei furo ena ari yai opai nenta tei kuku boinga ka di ipo ka de erome.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Ena ari Epikurian te ari Sitoiki furo Giriki ari kanom mapunom di mari deinga yokamai ure Pauro gere ka di ipo ka deime. Te Pauro Yesu goingua arongua kam mapunom di mari de erongua iran ari koropane “Yaromi ka unanan dungua yai moime. Ena torae duwame?” dingoro te ari suwo ta “Yaromi ari akai ta moinga yokamai kamundi ari kanom imari dome,” epe dime.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Ena yokamai Pauro akire fu ari kuku boinga akaiyom i kam Ariopaka tei fure “No yokamai ne ka koi ta ari yai opai di ereingai firaro bepunie.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Te no yokamai ne ka koma dinga fikepune. Ena iran nonon mapunom firaro bepunie,” epe dime.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Ena yokamai ka epe dinga Aten ari muruwo te ari iki ta kui eimba epena Aten tei kei fainga yokamai kakom kakom ka koi ta dire bo te ka koi ta fimie.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Ena iran Pauro arere ari kuku boinga moinga akaiyom i kam Ariopaka suna tei moiro “Aten ari yo, na kanika ne yokamai nenen kanom mapunom a ki simie.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Na iki birom ori i suna tei wan furo kanika tai ta ta ne yokamai kanom akire dingoro te na tarom ta ama kanika kongo boi dungui boromdi tei ka ta epe boime, ‘No yokamai kamundi yai kankepunga boiyom i beimie,’ epe boime. Ena na kamundi yai irai ne yokamai kankeimba kam akire di teinga kam mapunom di erowaikoro fiyo!
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Yai Gumam man bei eiro te tai mapunom mapunom mangi tei moinga ama bei eme. Yaromi man kamun kapakom moingua iran yaromi fi mun ei teinga iki ari keinga ame dero moikeme.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Te yaromi nenen ari yai opai muruwo yokori moi erongua te giram murom erongua te taikan muruwo erongua iran yaromi taikan muruwo ako nongoro ari yai opai tai taromi towainga faikeme.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Te Yai Gumam no awanom towane wom bengua ari maki winga no ari yai opai muruwo fuka dire man man muruwo makire si dupune. Te Yai Gumam ari yokamai manom sinom kei fanainga kakom mora firo ka di eiro te mangi giwi muruwo ama firo di eme.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Te ari Yai Gumam wandou naro beinga yaromi epe firo di emba yokamai Yai Gumam kanaimbere kankenaime. Te yaromi fakai wom moikengua yaromi nonon moipungi teina tei moimie.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Te yaromi moingua nonon ari kon wan moiro te yokori moipunie. Ena te ne yokamai nenen arinoma munom boinga yokamai ka epe boime, ‘Nonon ama yaromi gama moipunie,’ epe boime.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Ena iran nonon Yai Gumam gama moipunga iran nonon ‘Yai Gumam i epemere kongo gol bo te kongo siwa bo te kongo wom sumuna moime,’ di fikenapune. Tamanumie. Ari tarom i ire kuianom okonomdi beimie.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Te koma nonon nenom manom moinga yokamai Yai Gumam kam mapunom nokapu fikeingoro Yai Gumam kan dero ka kori di erekemba epena nonon ari yai opai muruwo nomanenom si awa tere tai niki dongua ma dowaro bepunga Yai Gumam ka di noromie.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Te yaromi ari yai opai man man muruwo moinga yokamai ipu si erowangua kakom ta mora bai emie. Te Yai Gumam yai ta gunom boi tere yaromi yono manomdi ako arongoro ari yai opai muruwo yo tere ipu si erowamie,” Pauro epe di mari dome.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ena ari yokamai yaromi yono manomdi arongua kam fire suwo Pauro kam ka simba te suwo koropane “No ne kanum i tokoi duwangere firapune,” dime.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Epe dingoro ena Pauro tei ma dere fume.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Te ari suwo koropane Pauro ka dungua dourom boiro Yesu fi ki si teime. Fi ki singa yokamai suwo kanom i epe: Daionisiu yaromi ari kuku boinga akaiyom Ariopaka yai ori moingua te opai ta i kam Damari te ari suwo ama fi ki sime.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.