Romanos 9
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NAA
1 Jnäꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱hˊ Cristo, juˈdsooꜘ naˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, saꜙ taˉju̱u̱nˈ. Hiꜙ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ jmeeꜙ juˈdsooꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ,
1 Digo a verdade em Cristo, não minto, e a minha consciência confirma isso por meio do Espírito Santo:
2 heˉ meehˉ dsënꜙ chaˉmiihˉ. Läꜙjëꜙ jmɨɨˊ baˊ ji̱i̱ꜙ tuhˉdsënꜙ.
2 sinto grande tristeza e tenho incessante dor no coração.
3 Hnoonꜗ jäꜙ dsoˊjwɨɨꜘ nëˊ kinꜙ, hnoonꜗ jä̱nˋ taꜙ kooꜘ kihꜗ Cristo haˉ gaˉ cheˉ läꜙja̱ˉ leꜘ lluꜗ kihꜗ ø̱ø̱hnꜗ hi̱ˉ teˉju̱ˉ kinꜙ kya̱a̱hˊ,
3 Porque eu mesmo desejaria ser amaldiçoado, separado de Cristo, por amor de meus irmãos, meus compatriotas segundo a carne.
4 hi̱ˉ la̱a̱ꜗ dsaˉ Israel. Dio gaꜙjmä̱ä̱yꜗ läꜙko̱o̱ˉ jo̱o̱yꜘ, hiꜙ gaꜙmiꜙjnääyˉ jmëëꜗ jeˉ kiyhꜗ hiꜙ gaꜙjmeeꜘ Dio hmoohˊ kya̱a̱yhˊ, gaꜙtooyhˉ gooyˉ ley kihꜗ Moisé, hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ heˉ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ jʉʉhˉ kiyhꜗ, hiꜙ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ haˉ läꜙ jmeeyꜗ kya̱a̱yhˊ.
4 São israelitas. A eles pertence a adoção, assim como a glória, as alianças, a promulgação da Lei, o culto e as promessas.
5 Dsaˉ Israel heꜘ la̱a̱yꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ dsaˉ maˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ lloꜘjooꜗ. Hiꜙ jeeˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Cristo la̱a̱yꜗ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ. Hi̱ˉ heꜘ la̱a̱ꜗ Dio, hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ. Läꜙja̱ˉ waˊ hänˊ kiyhˈ gaꜙläꜙjëꜙ johꜘ jmɨɨˊ chaˉ. Waˊ laˈ läꜙja̱ˉ.
5 Deles são os patriarcas, e também deles descende o Cristo, segundo a carne, o qual é sobre todos, Deus bendito para sempre. Amém!
6 Ja̱ꜙ heˉ saꜙ gaꜙmiꜙteꜗ Dio juuˈ kihꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉ Israel, heˉ gaꜙjä̱yꜘ taꜙ kooꜘ. Jëëhꜘ ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ saˊju̱ˉ kiyhꜗ la̱a̱ꜗ maꜙraꜙ dsaˉ Israel.
6 E não pensemos que a palavra de Deus falhou. Porque nem todos os de Israel são, de fato, israelitas,
7 Niꜙ ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ saˊju̱ˉ kihꜗ Abraham, la̱a̱ꜗ maꜙraꜙ jo̱o̱yꜘ. Läꜙlaˉ baˊ jähꜘ Dio sɨɨyhꜙ: “Maꜙlaꜙ saˊju̱ˉ kihꜗ Isaac baˊ le̱e̱ꜘ dsaˉ kya̱a̱hꜗ.”
7 nem por serem descendentes de Abraão são todos filhos. Pelo contrário: “Por meio de Isaque será chamada a sua descendência.”
8 Läꜙlaˉ baˊ hnøøˈ jähꜙ juuˈ laˉ. Ja̱ꜙ kihꜗ heˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉhñaaˈ cha̱a̱ˉ, heˉja̱ˉ la̱a̱yꜗ jo̱o̱ꜘ Dio. Maꜙlaꜙ dsaˉ hi̱ˉ dsaˉläˉcha̱a̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ kya̱a̱hˊ, hi̱ˉ heꜘ baˊ jmä̱ä̱y˜ kwa̱a̱t˜ la̱a̱ꜗ maꜙraꜙ saˊju̱ˉ kiyhꜗ.
8 Isto é, não são os filhos da carne que são filhos de Deus, mas os filhos da promessa é que são contados como descendência.
9 Heˉ laˉ baˊ ja̱ˉ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ, gaꜙjäyhꜘ: “Ja̱ˉ baˊ ji̱i̱ˉ laˉ jänˉ jyohꜘ ji̱ˉñeˉ, hiꜙ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ Sara.”
9 Porque a palavra da promessa é esta: “Por esse tempo voltarei, e Sara terá um filho.”
10 Ja̱ꜙ maꜙlaꜙ heˉ ja̱ˉ gaꜙlaꜗ. Ja̱a̱ˉ baˊ jmiiˉ läꜙu̱u̱ꜘ jo̱o̱ꜘ Rebeca, hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ. Hi̱ˉ heꜘ heꜘ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ Isaac.
10 E isto não aconteceu somente com ela, mas também com Rebeca, ao conceber de um só, de Isaque, nosso pai.
11 Saꜙ gaˊ maˉläˉcha̱a̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ su̱u̱ˋ heꜘ, hiꜙ niꜙ saꜙ gaˊ maˉjmeeꜘ gyʉ̱ʉ̱ˉ su̱u̱ˋ heꜘ niꜙ heˉ hlɨɨhˈ niꜙ heˉ lluꜗ. Maˊja̱ˉ baˊ gaꜙlle̱e̱hˉ Dio ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙla̱a̱ꜗ kya̱a̱yꜗ, läꜙja̱ˉ baˊ gaꜙjä̱ꜘ ko̱o̱ˉ hwehˉ, Dio leꜘ lle̱e̱hꜙ hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ hnääyꜗ. Saꜙ laꜗ kwa̱a̱t˜ heeˉ naˉ heˉ jmeeꜙ dsaˉ, Dio baˊ heꜘ hi̱ˉ tëëh˜ dsaˉ.
11 E os gêmeos ainda não eram nascidos, nem tinham feito o bem ou o mal — para que o propósito de Deus, quanto à eleição, prevalecesse, não por obras, mas por aquele que chama —,
12 Läꜙlaˉ gaꜙjähꜘ Dio sɨɨhꜙ Rebeca: “Hi̱ˉ mähꜗ baˊ jmeeˈ hihꜙ kihꜗ hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ.”
12 quando foi dito a Rebeca: “O mais velho será servo do mais moço.”
13 Juuˈ naˉ je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ jeeˊ laˉ: “Jacob baˊ gaꜙläꜙhnaanꜙ, pero Esaú gaꜙjmä̱ä̱nꜙ taꜙ kooꜘ.”
13 Como está escrito: “Amei Jacó, porém desprezei Esaú.”
14 ¿Haˉ läꜙ jähˊ jneˊ ja̱ˉ? ¿Cheˊ jmeeꜙ Dio hlɨɨhˈ heˉ jmeeyꜙ läꜙnaˉ? Niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ.
14 Que diremos, então? Que Deus é injusto? De modo nenhum!
15 Jëëhꜘ, läꜙlaˉ gaꜙjähꜘ Dio sɨɨhꜙ Moisé: “Läˉñihꜘ dsënꜙ kihꜗ hi̱ˉ llaꜙ dsënꜙ hiꜙ läꜙjø̱hˉ dsënꜙ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ llaꜙ dsënꜙ kaˉlähꜘ.”
15 Pois ele diz a Moisés: “Terei misericórdia de quem eu tiver misericórdia e terei compaixão de quem eu tiver compaixão.”
16 Saꜙ laꜗ kwa̱a̱t˜ läꜙ hnøøꜗ dsaˉ, niꜙ kihꜗ heˉ jmeeꜙ dsaˉ läꜙbiiꜗ. Niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ. Läˉñihꜘ dsëꜗ Dio kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ llaꜙ dsëyꜗ baˊ.
16 Assim, pois, isto não depende de quem quer ou de quem corre, mas de Deus, que tem misericórdia.
17 Läꜙlaˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙhlëëyhꜘ kya̱a̱hˊ Faraón: “Maˉlla̱a̱nꜙ hneˉ jø̱ø̱hˈ mahꜗ jëëꜗ dsaˉ haˉ ko̱hꜘ saꜙ chaˉ beꜘ kinꜙ heˉ miˊjnäänꜗ nëˊ kyahˈ, mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙkyu̱u̱ꜙ dsaˉ jnäꜘ läꜙka̱a̱ˉ jmɨˉgyʉʉꜙ”, gaꜙjähꜘ Dio.
17 Porque a Escritura diz a Faraó: “Foi para isto mesmo que eu o levantei, para mostrar em você o meu poder e para que o meu nome seja anunciado em toda a terra.”
18 Jeeˊ ja̱ˉ dsaˉläˉjnäꜘ, läˉñihꜘ dsëꜗ Dio kihꜗ hi̱ˉ llaꜙ dsëyꜗ hiꜙ läꜙja̱ˉ kihꜗ hi̱ˉ llaꜙ dsëyꜗ jmeeyꜗ läˉcha̱a̱yhˉ chaˉgaˊmiihˉ.
18 Logo, Deus tem misericórdia de quem quer e também endurece a quem ele quer.
19 Cherˊmahꜗ hneˉ jwɨɨhꜘ jnäꜘ: “¿Heˉlaˈ ja̱ˉ bä̱ä̱hˉ Dio jneˊ dsooˊ? Jëëhꜘ, saꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ lihꜙ haꜗ kihꜗ Dio kihꜗ heˉ llaꜙ dsëyꜗ jmeeyꜗ.”
19 Mas você vai me dizer: “Por que Deus ainda se queixa? Pois quem pode resistir à sua vontade?”
20 Pero jnäꜘ je̱e̱hnˊ kyahˈ läꜙlaˉ: “Hneˉ dsaˉñʉʉhˉ, ¿heeˉ la̱a̱hꜗ hneˉ mahꜗ tiˊchoohꜗ juuˈ kya̱a̱hˊ Dio?” Saꜙ leꜘ hlëëhꜗ mɨˈhyaˉ sɨɨyhꜙ tëꜙhyaˉ: “¿Heˉlaˈ maˉjmä̱ä̱hˋ jnäꜘ läꜙnaˉ?”
20 Mas quem é você, caro amigo, para discutir com Deus? Será que o objeto pode perguntar a quem o fez: “Por que você me fez assim?”
21 Chaˉ jwëˈ kihꜗ tëꜙhyaˉ jmeeꜗ läꜙ llaꜙ dsëyꜗ. Kya̱a̱hˊ ja̱ˉbaˊ tʉˊji̱i̱ꜗ ja̱ˉ, jmeeyꜗ mɨˈhyaˉ heˉ laꜗ naˊhñaahꜗ hiꜙ jmeeyꜗ mɨˈhyaˉ waˊ laˈ chaˉ laꜗ.
21 Será que o oleiro não tem direito sobre a massa, para do mesmo barro fazer um vaso para honra e outro para desonra?
22 Hiꜙ haˉ läꜙ jähˊ jneˊ kihˈ heˉ laˉ. Dio hnøøyꜗ miˉjnääyꜙ läꜙko̱o̱ˉ yaˉjë̱ë̱ˈ dsëyꜗ, hiꜙ hnøøyꜗ nuuꜗ dsaˉ haˉ läꜙ laꜗ beꜘ kiyhꜗ, pero saꜙ jmeeyꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, kwëëh˜ baˊ dsëyˈ chaˉmiihˉ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ lleˋ kihˈ dsaˉnääꜗ kya̱a̱hˊ dsoˊjwɨɨꜘ.
22 Que diremos, se Deus, querendo mostrar a sua ira e dar a conhecer o seu poder, suportou com muita paciência os vasos de ira, preparados para a destruição,
23 Hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ hnøøyꜗ jëëꜗ dsaˉ haˉ ko̱hꜘ naˊhñaahꜗ saꜙ laꜗ yaꜙjwɨɨꜗ kiyhꜗ, heˉ miˉjnääyꜙ kihꜗ hi̱ˉ läˉñihꜘ dsëyꜗ, heꜘ baˊ hi̱ˉ gaꜙmiꜙllu̱u̱yꜗ läꜙ maˊ toˉnëˊ mahꜗ të̱ë̱yhꜗ yaꜙjwɨɨꜗ kiyhꜗ.
23 a fim de que também desse a conhecer as riquezas da sua glória nos vasos de misericórdia, que de antemão preparou para glória?
24 Läꜙja̱ˉ, läꜙkye̱ˉ jneˊ maˉtëëyhꜙ naꜗ. Hiꜙ ja̱ꜙ maꜙlaꜙ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ judiu, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ maˉtëëyhꜙ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu.
24 Estes vasos somos nós, a quem também chamou, não só dentre os judeus, mas também dentre os gentios,
25 Läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Osea:
25 como também diz em Oseias: “Chamarei de ‘meu povo’ ao que não era meu povo; e de ‘amada’ à que não era amada.
26 Ja̱ˉbaˊ jeeˊ gaꜙjäyhꜘ ja̱ˉ “Saꜙ la̱a̱hꜗ hnähꜘ dsaˉ kya̱a̱nꜙ”,
26 E no lugar em que lhes foi dito: ‘Vocês não são o meu povo’, ali mesmo serão chamados ‘filhos do Deus vivo’.”
27 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ Isaía kihꜗ dsaˉ Israel: “Maꜙkeꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte saˊju̱ˉ kihꜗ Israel läꜙko̱o̱ˉ mɨˈsɨɨˊ heˉ chaˉ chaˊhooˊ jmɨˉñeehꜚ, pero miihˉ goˉte˜ baˊ hi̱ˉ lä̱ä̱ꜘ.
27 Mas Isaías clama a respeito de Israel: “Ainda que o número dos filhos de Israel seja como a areia do mar, o remanescente é que será salvo.
28 Jëëhꜘ, maꜙraꜙ heˉ jmeeꜗ baˊ Dio läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjäyhꜘ leꜘ kihꜗ hi̱ˉ naˉbä̱ä̱hˋ dsooˊ läꜙka̱a̱ˉ jmɨˉgyʉʉꜙ. Cha̱hꜘ baˊ llayꜗ taˊ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ jmahꜗ.”
28 Porque o Senhor cumprirá a sua palavra sobre a terra, de forma plena e em breve.”
29 Heˉ laˉ naˉ gaꜙjähꜘ Isaía jä̱ä̱ꜗ:
29 Como Isaías já disse: “Se o Senhor dos Exércitos não nos tivesse deixado descendência, nós nos teríamos tornado como Sodoma e semelhantes a Gomorra.”
30 Juuˈ laˉ maˉjä̱ꜘ läꜙlaˉ. Dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu hi̱ˉ saꜙ maˊ jmeeꜙ heˈ maˊ hnaayhꜙ Dio, gaꜙhwë̱ë̱yˉ llu̱u̱ꜗ läꜙlluꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ.
30 Que diremos, então? Que os gentios, que não buscavam a justificação, vieram a alcançá-la, a saber, a justificação que decorre da fé,
31 Pero dsaˉ judiu hi̱ˉ maˊ høøꜙ ley haˉ läꜙ jeeˊ maˊ hwë̱ë̱yꜙ llu̱u̱ꜗ, saꜙ gaꜙlɨyhꜗ maˊ jä̱yˈ llu̱u̱ꜗ.
31 e que Israel, que buscava a lei de justiça, não chegou a atingir essa lei.
32 ¿Heˉlaˈ saꜙ gaꜙlɨyhꜗ? Kihꜗ heˉ maˊ hnooyhˉ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ hwë̱ë̱yꜙ llu̱u̱ꜗ kya̱a̱hˊ heˉ miˉteyꜗ ley. Llaꜚ heˉ maˊ jmeeyˈ dsooꜘ dsëyꜗ kihꜗ Dio, gaꜙtë̱yhꜗ kya̱a̱hˊ ku̱u̱ˊ heˉ jmeeꜙ dsaˉtë̱hꜗ dsaˉ.
32 Por quê? Porque não a buscou pela fé, mas como que por obras. Tropeçaram na pedra de tropeço,
33 Läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio:
33 como está escrito: “Eis que ponho em Sião uma pedra de tropeço e rocha de ofensa, e aquele que nela crê não será envergonhado.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.