Mateus 25
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVT
1 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ kihꜗ gya̱a̱ꜗ chihˉmëꜘ hi̱ˉ naˊnääˈ cho̱o̱hˉ mɨˈsëꜗ naˉhi̱h˜ jeˉ mahꜗ dsaˉhe̱e̱yhˋ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ.
1 “Então o reino dos céus será como as dez virgens que pegaram suas lamparinas e saíram para encontrar-se com o noivo.
2 Hña̱a̱ꜘ chihˉmëꜘ heꜘ maˊ chaˉ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ kihꜗ, hña̱a̱ꜘ heꜘ saꜙ chaˉ heˈ maˊ jmeeyꜙ.
2 Cinco delas eram insensatas, e cinco, prudentes.
3 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ saꜙ maˊ jmeeꜙ heˈ heꜘ gaꜙnääyꜗ kye̱yˉ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ, mahꜗ saꜙ gaꜙka̱yꜗ gaˊ miihˉ naaˋ heˉ kooˉ.
3 As cinco insensatas não levaram óleo suficiente para as lamparinas,
4 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ chaˉ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ kihꜗ heꜘ, gaꜙka̱yꜗ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jeeˊ maˊ haaˊ naaˋ heˉ kooˉ.
4 mas as outras cinco tiveram o bom senso de levar óleo de reserva.
5 Pero gaꜙläꜙhë̱ë̱ˋ gaˊ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ je̱e̱ꜘ gooˉ heꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëꜘ gwɨɨꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙgwɨ̱ɨ̱yˉ.
5 Como o noivo demorou a chegar, todas ficaram sonolentas e adormeceram.
6 Maˊ gaꜙtëꜘ ko̱o̱ˉ llaꜙnʉʉˈ, gaꜙtoohꜗ dsaˉ mɨɨhˊ, maˊ jäyhꜘ: “Hi̱i̱ꜚ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ jaꜗ. Nooˉ hnähꜘ mahꜗ goˉmiˉje̱e̱hꜚ hnihꜘ.”
6 “À meia-noite, foram acordadas pelo grito: ‘Vejam, o noivo está chegando! Saiam para recebê-lo!’.
7 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ heꜘ gaꜙnooyˉ mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙmiꜙlluyꜗ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ.
7 “Todas as virgens se levantaram e prepararam suas lamparinas.
8 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hña̱a̱ꜘ chihˉmëꜘ hi̱ˉ saꜙ jmeeꜙ heˈ gaꜙsɨɨyhꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ: “Kwëëhˋ jnäähꜗ miihˉ naaˋ kyahꜗ hnähꜘ. Jëëhꜘ maˉngooꜗ gaꜙuuˉ mɨˈsëꜗ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.”
8 Então as cinco insensatas pediram às outras: ‘Por favor, deem-nos um pouco de óleo, pois nossas lamparinas estão se apagando’.
9 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ sɨɨyhꜙ: “Lluꜗ goˉlähˈ hnähꜘ jeeˊ hnɨɨꜙ dsaˉ, jëëhꜘ heˉ kye̱ˊ jnäähꜗ saꜙ le̱e̱ꜙ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ jneˊ.”
9 “As outras, porém, responderam: ‘Não temos o suficiente para todas. Vão e comprem óleo para vocês’.
10 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ gaꜙnääyꜗ gaꜙläyꜙ naaˋ heˉ kooˉ ja̱ˉ, jaꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ heꜘ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ gaꜙta̱a̱yhˋ kya̱a̱yhˊ jeeˊ gaꜙlaꜗ jmɨɨˊ. Ja̱ˉ hnɨɨhˈ gaꜙjnëꜗ hoˊhaahˊ.
10 “Quando estavam fora comprando óleo, o noivo chegou. Então as cinco que estavam preparadas entraram com ele no banquete de casamento, e a porta foi trancada.
11 Ko̱ˉhwëëꜘ ja̱ˉbaˊ maˉyaˉnääˋ chihˉmëꜘ hi̱ˉ naˊläˉ naaˋ heꜘ, maˊ jäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, näˊ hoˊhaahˊ kya̱a̱ˈ jnäähˈ.”
11 Mais tarde, quando as outras cinco voltaram, ficaram do lado de fora, chamando: ‘Senhor! Senhor! Abra-nos a porta!’.
12 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ dsaˉ heꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, saꜙ kyu̱u̱nꜙ hnähꜘ.”
12 “Mas ele respondeu: ‘A verdade é que não as conheço’.
13 Heˉja̱ˉ miˉjnøøˊ hnähꜘ mɨˊnëhˊ, jëëhꜘ saꜙ ñehˊ hnähꜘ heeˉ jmɨɨˊ niꜙ heeˉ hor˜ jä̱hꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ.
13 “Portanto, vigiem, pois não sabem o dia nem a hora da volta.”
14 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ dsooyˈ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ. Gaꜙtëëyhꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ gaꜙtooyhˉ gooˉ kuuˊ heˉ kya̱a̱hˊ jmeeyˈ taˊ.
14 “O reino dos céus também pode ser ilustrado com a história de um homem que estava para fazer uma longa viagem. Ele reuniu seus servos e lhes confiou seu dinheiro,
15 Ja̱a̱ˉ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ hñaꜘ mil kuuˊ. Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ to̱ꜗ mil. Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ ko̱o̱ˉ mil baˊ. Läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ gaꜙkwëëyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ tä̱ä̱yꜙ jmeeyꜗ taˊ. Ja̱ˉgaˊ naꜙ ngooyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
15 dividindo-o de forma proporcional à capacidade deles: ao primeiro entregou cinco talentos; ao segundo, dois talentos; e ao último, um talento. Então foi viajar.
16 Hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ hñaꜘ mil kuuˊ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ taˊ kya̱a̱hˊ mahꜗ gaꜙlɨyhꜗ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil naˉdsë˜ lleˊ.
16 “O servo que recebeu cinco talentos começou a investir o dinheiro e ganhou outros cinco.
17 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ to̱ꜗ mil kuuˊ heꜘ, mahꜗ gaꜙlɨyhꜗ jyohꜘ gaˊ to̱ˈ mil naˉdsë˜ lleˊ.
17 O servo que recebeu dois talentos também se pôs a trabalhar e ganhou outros dois.
18 Pero hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ ko̱o̱ˉ mil kuuˊ heꜘ, ngooyꜗ naˊjmeeyꜘ tooˉ hwaꜗ mahꜗ naˊhmääyꜘ kuuˊ kihˈ dsaˉjʉʉyˊ.
18 Mas o servo que recebeu um talento cavou um buraco no chão e ali escondeu o dinheiro de seu senhor.
19 ʼMaˉngëëꜘ chaˉmiihˉ jmɨɨˊ, ja̱ˉgaˊ ja̱hˈ dsaˉjʉʉˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ u̱u̱ˉ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyhꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ.
19 “Depois de muito tempo, o senhor voltou de viagem e os chamou para prestarem contas de como haviam usado o dinheiro.
20 Toˉnëˊ gaꜙllooꜗ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ hñaꜘ mil kuuˊ, naˊko̱o̱y˜ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil naˉdsë˜ lleˊ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ hñaꜘ mil kuuˊ. Heeꜚ laˉ ki̱i̱nˊ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil heˉ gaꜙlɨhnꜗ naˉdsë˜ lleˊ kuuˊ ja̱ˉ.”
20 O servo ao qual ele havia confiado cinco talentos se apresentou com mais cinco: ‘O senhor me deu cinco talentos para investir, e eu ganhei mais cinco’.
21 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ: “Llu̱u̱ꜗ baˊ hneˉ moz˜ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ miˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Kihꜗ heˉ maˉläˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ ko̱ˉhi̱ˊpihˈ heˉ gaꜙhñahꜗ, heˉja̱ˉ kwëëhnꜚ hneˉ chaˉgaˊmiihˉ. Ñaˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ mahꜗ waˊ dsaˊtoohnˊ jeeˊ cha̱a̱ˉ jneˊ lluˈ.”
21 “O senhor disse: ‘Muito bem, meu servo bom e fiel. Você foi fiel na administração dessa quantia pequena, e agora lhe darei muitas outras responsabilidades. Venha celebrar comigo’.
22 ʼGaꜙllooꜗ kaˉlähꜘ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ to̱ꜗ mil kuuˊ. Gaꜙjäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, to̱ꜗ mil kuuˊ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ. Heeꜚ laˉ ki̱i̱nˊ jyohꜘ gaˊ to̱ˈ mil heˉ gaꜙlɨhnꜗ naˉdsë˜ lleˊ kuuˊ ja̱ˉ.”
22 “O servo que havia recebido dois talentos se apresentou e disse: ‘O senhor me deu dois talentos para investir, e eu ganhei mais dois’.
23 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ: “Llu̱u̱ꜗ baˊ hneˉ moz˜ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ miˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Kihꜗ heˉ maˉläˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ ko̱ˉhi̱ˊpihˈ heˉ gaꜙhñahꜗ, heˉja̱ˉ kwëëhnꜚ hneˉ chaˉgaˊmiihˉ. Ñaˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ mahꜗ dsaˊtoohnˊ jeeˊ cha̱a̱ˉ jneˊ lluˈ.”
23 “O senhor disse: ‘Muito bem, meu servo bom e fiel. Você foi fiel na administração dessa quantia pequena, e agora lhe darei muitas outras responsabilidades. Venha celebrar comigo’.
24 ʼJeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ, jaꜗ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ ko̱o̱ˉ mil kuuˊ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, kyu̱u̱nꜙ hneˉ heˉ hä̱ä̱hˈ. Choohˊ taˊ jeeˊ saꜙ maˉjñeehꜘ, jʉʉhˊ mɨˈju̱ˉ jeeˊ saꜙ naˉjnääˊ kyahˈ.
24 “Por último, o servo que havia recebido um talento veio e disse: ‘Eu sabia que o senhor é homem severo, que colhe onde não plantou e ajunta onde não semeou.
25 Kihꜗ heˉja̱ˉ, gaꜙläꜙgohnꜙ mahꜗ gaꜙhmänꜗ kuuˊ kyahˈ nehꜙ hwaꜗ. Jeeˊ laˉ ki̱i̱nˊ heˉ laꜗ kyahꜗ.”
25 Tive medo de perder seu dinheiro, por isso o escondi na terra. Aqui está ele’.
26 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ: “Heˉ baˊ cheˉ hlë̱ë̱hˈ hneˉ moz˜ jwɨhꜗ. Ñehˊ baˊ hneˉ kweeˉ heˉ choohn˜ jeeˊ saꜙ maˉjngëënꜗ mahꜗ jʉʉhnˊ mɨˈju̱ˉ jeeˊ saꜙ naˉjnääˊ kinꜙ.
26 “O senhor, porém, respondeu: ‘Servo mau e preguiçoso! Se você sabia que eu colho onde não plantei e ajunto onde não semeei,
27 Kihꜗ heˉja̱ˉ, maˉä̱ä̱ˉ jmɨɨˊ maˊ miˉhä̱ä̱hꜘ dsaˉ kuuˊ kinꜙ, mahꜗ maˉlaꜙ maˉja̱hn˜, maˊ ngëëhˊ kinꜙ naˊteeˋ kya̱a̱hˊ saˊjo̱o̱ꜘ.
27 por que não depositou meu dinheiro? Pelo menos eu teria recebido os juros.
28 Jñuuhˊ hnähꜘ kuuˊ naˉ mahꜗ kwëëhˋ hi̱ˉ chaˉ kihꜗ gyaꜗ mil.
28 “Em seguida, ordenou: ‘Tirem o dinheiro deste servo e deem ao que tem os dez talentos.
29 Jëëhꜘ, hi̱ˉ chaˉ kihꜗ, hyoyhꜙ gaˊ mahꜗ läꜙchaˉ kiyhꜗ chaˉgaˊmiihˉ. Hi̱ˉ chaˉ miihˉ kihꜗ, dsaˉjñuhꜗ goˉte˜ heˉ chaˉ kiyhꜗ.
29 Pois ao que tem, mais lhe será dado, e terá em grande quantia; mas do que nada tem, mesmo o que não tem lhe será tomado.
30 Moz˜ jwɨhꜗ naˉ, jwä̱ä̱ꜙ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.”
30 Agora lancem este servo inútil para fora, na escuridão, onde haverá choro e ranger de dentes’.”
31 ʼWaˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jä̱hꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, jeeˊ baˊ jeˉ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ jä̱yhꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ ángele kya̱a̱yꜗ, ja̱ˉgaˊ gyayꜙ la̱a̱yꜗ jø̱ø̱hˈ jmeeyꜗ hihꜙ.
31 “Quando o Filho do Homem vier em sua glória, acompanhado de todos os anjos, ele se sentará em seu trono glorioso.
32 Chaˊnënˊ ja̱ˉ ku̱hꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ nëëˈ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ mahꜗ lla̱a̱ꜚ jnihꜘ maꜙ kihˉkihꜗ. Jmeenˋ kiyhˈ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ hä̱ä̱˜ jahꜘ waˊraˉ gaꜙjmeeyꜘ maꜙ kihˉkihꜗ borrego kya̱a̱hˊ chivo.
32 Todas as nações serão reunidas em sua presença, e ele separará as pessoas como um pastor separa as ovelhas dos bodes.
33 Lla̱a̱nꜚ borrego jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kinꜙ mahꜗ chivo lla̱a̱nꜚ jwooˈ raˉkë̱hˈ.
33 Colocará as ovelhas à sua direita e os bodes à sua esquerda.
34 ʼMahꜗ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨnꜚ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kinꜙ: “Yaˉnääꜘ hnähꜘ hi̱ˉ maˉnaˉjä̱ä̱ꜚ kya̱a̱ꜗ Tääˋ kya̱a̱nꜙ. Kyahꜗ baˊ hnähꜘ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ laˉ heˉ maˉnaˊlluˋ kyahˈ hnähꜘ läꜙ maˊ hʉʉˊ jmɨˉgyʉʉꜙ.
34 “Então o Rei dirá aos que estiverem à sua direita: ‘Venham, vocês que são abençoados por meu Pai. Recebam como herança o reino que ele lhes preparou desde a criação do mundo.
35 Jëëhꜘ, läꜙ maˊ kyo̱hnꜙ gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ heˉ gaꜙkuhnꜗ. Läꜙ maˊ läˉki̱i̱ˉ dsënꜙ, gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ jmɨɨˉ heˉ gaꜙhuhnꜗ. Läꜙ maˊ ngënꜙ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ gaꜙteehˋ baˊ jnäꜘ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ.
35 Pois tive fome e vocês me deram de comer. Tive sede e me deram de beber. Era estrangeiro e me convidaram para a sua casa.
36 Maˊ saꜙ chaˉ heˉ maˊ kë̱hnꜚ, gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ hmɨɨhˉ heˉ gaꜙkë̱hnꜙ. Läꜙ maˊ kya̱a̱nꜗ dsaahnˊ naˊnäähˈ hnähꜘ kinꜙ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ hä̱ä̱nˊ nehꜙñeˈ, naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ jnäꜘ.”
36 Estava nu e me vestiram. Estava doente e cuidaram de mim. Estava na prisão e me visitaram’.
37 ʼMaˊja̱ˉ jähꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ heꜘ sɨɨyhꜙ jnäꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿lɨhꜘ baˊ gaꜙjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ ngëhˉ kya̱a̱hꜗ mahꜗ gaꜙkwaˊ jnäähꜗ heˉ gaꜙkuhꜗ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ naˉki̱i̱ˉ hohꜘ mahꜗ gaꜙkwaˊ jnäähꜗ jmɨɨˉ heˉ gaꜙhi̱hꜘ?
37 “Então os justos responderão: ‘Senhor, quando foi que o vimos faminto e lhe demos de comer? Ou sedento e lhe demos de beber?
38 ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ mahꜗ gaꜙteeˊ jnäähꜗ hneˉ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ maˊ kye̱hˊ mahꜗ gaꜙkwëëhˊ jnäähꜗ hneˉ hmɨɨhˉ heˉ gaꜙkye̱hˈ?
38 Ou como estrangeiro e o convidamos para a nossa casa? Ou nu e o vestimos?
39 ʼ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ dsa̱a̱hˊ hneˉ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ hä̱ä̱hˊ nehꜙñeˈ mahꜗ naˊjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ?”, jäyhꜙ sɨɨyhꜙ jnäꜘ.
39 Quando foi que o vimos doente ou na prisão e o visitamos?’.
40 ʼJa̱ˉ gaˊ naꜙ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨꜚ jnihꜘ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, heˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ kihꜗ ø̱ø̱hnꜗ hi̱ˉ täˉñeeꜘ tä̱ä̱hˊ laˉ, heˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ kinꜙ baˊ ja̱ˉ.”
40 “E o Rei dirá: ‘Eu lhes digo a verdade: quando fizeram isso ao menor destes meus irmãos, foi a mim que o fizeram’.
41 ʼLäꜙ cha̱hꜘ ja̱ˉ jwɨɨnꜚ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwooˈ raˉkë̱hˈ heꜘ: “Jñuuhˊ hnähꜘ kinꜙ hi̱ˉ kya̱a̱hˊ dsoˊjwɨɨꜘ, taꜙ chaˊjeˉ baˊ kyahꜗ hnähꜘ jeeˊ saꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ, jeeˊ maˉnaˉjä̱ä̱ꜘ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ kya̱a̱hˊ ángele kya̱a̱yꜗ.
41 “Em seguida, o Rei se voltará para os que estiverem à sua esquerda e dirá: ‘Fora daqui, malditos, para o fogo eterno preparado para o diabo e seus anjos.
42 Jëëhꜘ läꜙ maˊ kyo̱hnꜙ saꜙ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ heˉ maˊ kuhnˋ. Läꜙ maˊ läˉki̱i̱ˉ dsënꜙ, saꜙ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ jmɨɨˉ maˊ huhnˋ.
42 Pois tive fome, e vocês não me deram de comer. Tive sede, e não me deram de beber.
43 Läꜙ maˊ ngënꜙ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ, saꜙ gaꜙteehˋ jnäꜘ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ. Maˊ saꜙ gaꜙläꜙchaꜙ heˉ maˊ kë̱hnꜚ, saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ. Läꜙ maˊ kya̱a̱nꜗ dsaahnˊ hiꜙ maˊ hä̱ä̱nˊ nehꜙñeˈ, hnähꜘ saꜙ naˊjë̱ë̱hˋ jnäꜘ.”
43 Era estrangeiro, e não me convidaram para a sua casa. Estava nu, e não me vestiram. Estava doente e na prisão, e não me visitaram’.
44 ʼMaˊja̱ˉ ngɨɨꜗ dsaˉ heꜘ juuˈ kinꜙ, jäyhꜙ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ kya̱a̱hꜗ, ngëhˉ naˉki̱i̱ˉ hohꜘ, saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ maˊ kë̱hꜗ, maˊ naˉhë̱ë̱hˈ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ, maˊ dsaahˊ o maˊ hä̱ä̱hˊ nehꜙñeˈ mahꜗ saꜙ gaꜙjmeeˊ jnäähꜗ beꜘ kyahꜗ?”
44 “Então eles dirão: ‘Senhor, quando o vimos faminto, sedento, como estrangeiro, nu, doente ou na prisão, e não o ajudamos?’.
45 ʼJa̱ˉ gaˊ naꜙ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨꜚ jnihꜘ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, heˉ saꜙ gaꜙjmä̱ä̱hˋ hnähꜘ heˈ hi̱ˉ täˉñeeꜘ tä̱ä̱hˊ laˉ, jnäꜘ baˊ heꜘ saꜙ gaꜙjmä̱ä̱hˋ hnähꜘ heˈ.
45 “Ele responderá: ‘Eu lhes digo a verdade: quando se recusaram a ajudar o menor destes meus irmãos e irmãs, foi a mim que se recusaram a ajudar’.
46 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ heꜘ dsaˉnääyꜗ jeeˊ saꜙ lla̱a̱ꜙ jëëyꜗ wɨɨꜘ. Mahꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ heꜘ dsaˉnääyꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ.”
46 “E estes irão para o castigo eterno, mas os justos irão para a vida eterna”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.