Mateus 25
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NAA
1 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ kihꜗ gya̱a̱ꜗ chihˉmëꜘ hi̱ˉ naˊnääˈ cho̱o̱hˉ mɨˈsëꜗ naˉhi̱h˜ jeˉ mahꜗ dsaˉhe̱e̱yhˋ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ.
1 — Então o Reino dos Céus será semelhante a dez virgens que, pegando as suas lamparinas, saíram a encontrar-se com o noivo.
2 Hña̱a̱ꜘ chihˉmëꜘ heꜘ maˊ chaˉ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ kihꜗ, hña̱a̱ꜘ heꜘ saꜙ chaˉ heˈ maˊ jmeeyꜙ.
2 Cinco delas eram imprudentes, e cinco, prudentes.
3 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ saꜙ maˊ jmeeꜙ heˈ heꜘ gaꜙnääyꜗ kye̱yˉ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ, mahꜗ saꜙ gaꜙka̱yꜗ gaˊ miihˉ naaˋ heˉ kooˉ.
3 As imprudentes, ao pegar as suas lamparinas, não levaram óleo consigo,
4 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ chaˉ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ kihꜗ heꜘ, gaꜙka̱yꜗ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jeeˊ maˊ haaˊ naaˋ heˉ kooˉ.
4 mas as prudentes, além das lamparinas, levaram óleo nas vasilhas.
5 Pero gaꜙläꜙhë̱ë̱ˋ gaˊ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ je̱e̱ꜘ gooˉ heꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëꜘ gwɨɨꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙgwɨ̱ɨ̱yˉ.
5 E, como o noivo estava demorando, todas ficaram sonolentas e adormeceram.
6 Maˊ gaꜙtëꜘ ko̱o̱ˉ llaꜙnʉʉˈ, gaꜙtoohꜗ dsaˉ mɨɨhˊ, maˊ jäyhꜘ: “Hi̱i̱ꜚ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ jaꜗ. Nooˉ hnähꜘ mahꜗ goˉmiˉje̱e̱hꜚ hnihꜘ.”
6 Mas, à meia-noite, ouviu-se um grito: “Eis o noivo! Saiam ao encontro dele!”
7 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ heꜘ gaꜙnooyˉ mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙmiꜙlluyꜗ mɨˈsëꜗ kiyhꜗ.
7 — Então todas aquelas virgens se levantaram e prepararam as suas lamparinas.
8 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hña̱a̱ꜘ chihˉmëꜘ hi̱ˉ saꜙ jmeeꜙ heˈ gaꜙsɨɨyhꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ: “Kwëëhˋ jnäähꜗ miihˉ naaˋ kyahꜗ hnähꜘ. Jëëhꜘ maˉngooꜗ gaꜙuuˉ mɨˈsëꜗ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.”
8 E as imprudentes disseram às prudentes: “Deem a nós um pouco do óleo que vocês trouxeram, porque as nossas lamparinas estão se apagando.”
9 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ sɨɨyhꜙ: “Lluꜗ goˉlähˈ hnähꜘ jeeˊ hnɨɨꜙ dsaˉ, jëëhꜘ heˉ kye̱ˊ jnäähꜗ saꜙ le̱e̱ꜙ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ jneˊ.”
9 Mas as prudentes responderam: “Não! Porque então vai faltar tanto para nós como para vocês! Vão aos que o vendem e comprem óleo para vocês.”
10 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ gaꜙnääyꜗ gaꜙläyꜙ naaˋ heˉ kooˉ ja̱ˉ, jaꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ heꜘ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ chihˉmëꜘ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ heꜘ gaꜙta̱a̱yhˋ kya̱a̱yhˊ jeeˊ gaꜙlaꜗ jmɨɨˊ. Ja̱ˉ hnɨɨhˈ gaꜙjnëꜗ hoˊhaahˊ.
10 E, saindo elas para comprar, chegou o noivo, e as que estavam preparadas entraram com ele para a festa do casamento. E fechou-se a porta.
11 Ko̱ˉhwëëꜘ ja̱ˉbaˊ maˉyaˉnääˋ chihˉmëꜘ hi̱ˉ naˊläˉ naaˋ heꜘ, maˊ jäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, näˊ hoˊhaahˊ kya̱a̱ˈ jnäähˈ.”
11 Mais tarde, chegaram as virgens imprudentes, dizendo: “Senhor, senhor, abra a porta para nós!”
12 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ dsaˉ heꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, saꜙ kyu̱u̱nꜙ hnähꜘ.”
12 Mas o noivo respondeu: “Em verdade lhes digo que não as conheço.”
13 Heˉja̱ˉ miˉjnøøˊ hnähꜘ mɨˊnëhˊ, jëëhꜘ saꜙ ñehˊ hnähꜘ heeˉ jmɨɨˊ niꜙ heeˉ hor˜ jä̱hꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ.
13 Portanto, vigiem, porque vocês não sabem o dia nem a hora.
14 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ dsooyˈ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ. Gaꜙtëëyhꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ gaꜙtooyhˉ gooˉ kuuˊ heˉ kya̱a̱hˊ jmeeyˈ taˊ.
14 — Pois será como um homem que, ausentando-se do país, chamou os seus servos e lhes confiou os seus bens.
15 Ja̱a̱ˉ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ hñaꜘ mil kuuˊ. Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ to̱ꜗ mil. Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ heꜘ gaꜙkwëëyhꜗ ko̱o̱ˉ mil baˊ. Läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ gaꜙkwëëyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ tä̱ä̱yꜙ jmeeyꜗ taˊ. Ja̱ˉgaˊ naꜙ ngooyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
15 A um deu cinco talentos, a outro deu dois e a outro deu um, de acordo com a capacidade de cada um deles; e então partiu.
16 Hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ hñaꜘ mil kuuˊ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ taˊ kya̱a̱hˊ mahꜗ gaꜙlɨyhꜗ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil naˉdsë˜ lleˊ.
16 O servo que tinha recebido cinco talentos saiu imediatamente a negociar com eles e ganhou outros cinco.
17 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ to̱ꜗ mil kuuˊ heꜘ, mahꜗ gaꜙlɨyhꜗ jyohꜘ gaˊ to̱ˈ mil naˉdsë˜ lleˊ.
17 Do mesmo modo, o que tinha recebido dois ganhou outros dois.
18 Pero hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ ko̱o̱ˉ mil kuuˊ heꜘ, ngooyꜗ naˊjmeeyꜘ tooˉ hwaꜗ mahꜗ naˊhmääyꜘ kuuˊ kihˈ dsaˉjʉʉyˊ.
18 Mas o servo que tinha recebido um talento, saindo, fez um buraco na terra e escondeu o dinheiro do seu senhor.
19 ʼMaˉngëëꜘ chaˉmiihˉ jmɨɨˊ, ja̱ˉgaˊ ja̱hˈ dsaˉjʉʉˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ u̱u̱ˉ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyhꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ.
19 — Depois de muito tempo, o senhor daqueles servos voltou e fez um ajuste de contas com eles.
20 Toˉnëˊ gaꜙllooꜗ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ hñaꜘ mil kuuˊ, naˊko̱o̱y˜ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil naˉdsë˜ lleˊ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ hñaꜘ mil kuuˊ. Heeꜚ laˉ ki̱i̱nˊ jyohꜘ gaˊ hñaꜘ mil heˉ gaꜙlɨhnꜗ naˉdsë˜ lleˊ kuuˊ ja̱ˉ.”
20 Aproximando-se o que tinha recebido cinco talentos, entregou outros cinco, dizendo: “O senhor me confiou cinco talentos; eis aqui outros cinco que ganhei.”
21 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ: “Llu̱u̱ꜗ baˊ hneˉ moz˜ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ miˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Kihꜗ heˉ maˉläˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ ko̱ˉhi̱ˊpihˈ heˉ gaꜙhñahꜗ, heˉja̱ˉ kwëëhnꜚ hneˉ chaˉgaˊmiihˉ. Ñaˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ mahꜗ waˊ dsaˊtoohnˊ jeeˊ cha̱a̱ˉ jneˊ lluˈ.”
21 O senhor disse: “Muito bem, servo bom e fiel; você foi fiel no pouco, sobre o muito o colocarei; venha participar da alegria do seu senhor.”
22 ʼGaꜙllooꜗ kaˉlähꜘ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ to̱ꜗ mil kuuˊ. Gaꜙjäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, to̱ꜗ mil kuuˊ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ. Heeꜚ laˉ ki̱i̱nˊ jyohꜘ gaˊ to̱ˈ mil heˉ gaꜙlɨhnꜗ naˉdsë˜ lleˊ kuuˊ ja̱ˉ.”
22 — E, aproximando-se também o que tinha recebido dois talentos, disse: “O senhor me confiou dois talentos; eis aqui outros dois que ganhei.”
23 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ: “Llu̱u̱ꜗ baˊ hneˉ moz˜ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ miˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Kihꜗ heˉ maˉläˉte̱hꜗ kya̱a̱hˊ ko̱ˉhi̱ˊpihˈ heˉ gaꜙhñahꜗ, heˉja̱ˉ kwëëhnꜚ hneˉ chaˉgaˊmiihˉ. Ñaˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ mahꜗ dsaˊtoohnˊ jeeˊ cha̱a̱ˉ jneˊ lluˈ.”
23 Então o senhor disse: “Muito bem, servo bom e fiel; você foi fiel no pouco, sobre o muito o colocarei; venha participar da alegria do seu senhor.”
24 ʼJeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ, jaꜗ hi̱ˉ gaꜙhyohꜗ ko̱o̱ˉ mil kuuˊ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, kyu̱u̱nꜙ hneˉ heˉ hä̱ä̱hˈ. Choohˊ taˊ jeeˊ saꜙ maˉjñeehꜘ, jʉʉhˊ mɨˈju̱ˉ jeeˊ saꜙ naˉjnääˊ kyahˈ.
24 — Chegando, por fim, o que tinha recebido um talento, disse: “Sabendo que o senhor é um homem severo, que colhe onde não plantou e ajunta onde não espalhou,
25 Kihꜗ heˉja̱ˉ, gaꜙläꜙgohnꜙ mahꜗ gaꜙhmänꜗ kuuˊ kyahˈ nehꜙ hwaꜗ. Jeeˊ laˉ ki̱i̱nˊ heˉ laꜗ kyahꜗ.”
25 fiquei com medo e escondi o seu talento na terra; aqui está o que é seu.”
26 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ: “Heˉ baˊ cheˉ hlë̱ë̱hˈ hneˉ moz˜ jwɨhꜗ. Ñehˊ baˊ hneˉ kweeˉ heˉ choohn˜ jeeˊ saꜙ maˉjngëënꜗ mahꜗ jʉʉhnˊ mɨˈju̱ˉ jeeˊ saꜙ naˉjnääˊ kinꜙ.
26 Mas o senhor respondeu: “Servo mau e preguiçoso! Você sabia que eu colho onde não plantei e ajunto onde não espalhei?
27 Kihꜗ heˉja̱ˉ, maˉä̱ä̱ˉ jmɨɨˊ maˊ miˉhä̱ä̱hꜘ dsaˉ kuuˊ kinꜙ, mahꜗ maˉlaꜙ maˉja̱hn˜, maˊ ngëëhˊ kinꜙ naˊteeˋ kya̱a̱hˊ saˊjo̱o̱ꜘ.
27 Então você devia ter entregado o meu dinheiro aos banqueiros, e eu, ao voltar, receberia com juros o que é meu.”
28 Jñuuhˊ hnähꜘ kuuˊ naˉ mahꜗ kwëëhˋ hi̱ˉ chaˉ kihꜗ gyaꜗ mil.
28 — “Portanto, tirem dele o talento e deem ao que tem dez.
29 Jëëhꜘ, hi̱ˉ chaˉ kihꜗ, hyoyhꜙ gaˊ mahꜗ läꜙchaˉ kiyhꜗ chaˉgaˊmiihˉ. Hi̱ˉ chaˉ miihˉ kihꜗ, dsaˉjñuhꜗ goˉte˜ heˉ chaˉ kiyhꜗ.
29 Porque a todo o que tem, mais será dado, e terá em abundância; mas ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
30 Moz˜ jwɨhꜗ naˉ, jwä̱ä̱ꜙ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.”
30 Quanto ao servo inútil, lancem-no para fora, nas trevas. Ali haverá choro e ranger de dentes.”
31 ʼWaˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jä̱hꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, jeeˊ baˊ jeˉ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ jä̱yhꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ ángele kya̱a̱yꜗ, ja̱ˉgaˊ gyayꜙ la̱a̱yꜗ jø̱ø̱hˈ jmeeyꜗ hihꜙ.
31 — Quando o Filho do Homem vier na sua majestade e todos os anjos com ele, então se assentará no trono da sua glória.
32 Chaˊnënˊ ja̱ˉ ku̱hꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ nëëˈ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ mahꜗ lla̱a̱ꜚ jnihꜘ maꜙ kihˉkihꜗ. Jmeenˋ kiyhˈ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ hä̱ä̱˜ jahꜘ waˊraˉ gaꜙjmeeyꜘ maꜙ kihˉkihꜗ borrego kya̱a̱hˊ chivo.
32 Todas as nações serão reunidas em sua presença, e ele separará uns dos outros, como o pastor separa as ovelhas dos cabritos:
33 Lla̱a̱nꜚ borrego jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kinꜙ mahꜗ chivo lla̱a̱nꜚ jwooˈ raˉkë̱hˈ.
33 porá as ovelhas à sua direita e os cabritos, à sua esquerda.
34 ʼMahꜗ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨnꜚ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kinꜙ: “Yaˉnääꜘ hnähꜘ hi̱ˉ maˉnaˉjä̱ä̱ꜚ kya̱a̱ꜗ Tääˋ kya̱a̱nꜙ. Kyahꜗ baˊ hnähꜘ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ laˉ heˉ maˉnaˊlluˋ kyahˈ hnähꜘ läꜙ maˊ hʉʉˊ jmɨˉgyʉʉꜙ.
34 — Então o Rei dirá aos que estiverem à sua direita: “Venham, benditos de meu Pai! Venham herdar o Reino que está preparado para vocês desde a fundação do mundo.
35 Jëëhꜘ, läꜙ maˊ kyo̱hnꜙ gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ heˉ gaꜙkuhnꜗ. Läꜙ maˊ läˉki̱i̱ˉ dsënꜙ, gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ jmɨɨˉ heˉ gaꜙhuhnꜗ. Läꜙ maˊ ngënꜙ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ gaꜙteehˋ baˊ jnäꜘ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ.
35 Porque tive fome, e vocês me deram de comer; tive sede, e vocês me deram de beber; eu era forasteiro, e vocês me hospedaram;
36 Maˊ saꜙ chaˉ heˉ maˊ kë̱hnꜚ, gaꜙkwëëhˋ baˊ jnäꜘ hmɨɨhˉ heˉ gaꜙkë̱hnꜙ. Läꜙ maˊ kya̱a̱nꜗ dsaahnˊ naˊnäähˈ hnähꜘ kinꜙ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ hä̱ä̱nˊ nehꜙñeˈ, naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ jnäꜘ.”
36 eu estava nu, e vocês me vestiram; enfermo, e me visitaram; preso, e foram me ver.”
37 ʼMaˊja̱ˉ jähꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ heꜘ sɨɨyhꜙ jnäꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿lɨhꜘ baˊ gaꜙjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ ngëhˉ kya̱a̱hꜗ mahꜗ gaꜙkwaˊ jnäähꜗ heˉ gaꜙkuhꜗ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ naˉki̱i̱ˉ hohꜘ mahꜗ gaꜙkwaˊ jnäähꜗ jmɨɨˉ heˉ gaꜙhi̱hꜘ?
37 — Então os justos perguntarão: “Quando foi que vimos o senhor com fome e lhe demos de comer? Ou com sede e lhe demos de beber?
38 ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ mahꜗ gaꜙteeˊ jnäähꜗ hneˉ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ maˊ kye̱hˊ mahꜗ gaꜙkwëëhˊ jnäähꜗ hneˉ hmɨɨhˉ heˉ gaꜙkye̱hˈ?
38 E quando foi que vimos o senhor como forasteiro e o hospedamos? Ou nu e o vestimos?
39 ʼ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ dsa̱a̱hˊ hneˉ? ¿Lɨhꜘ baˊ gaꜙjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ hä̱ä̱hˊ nehꜙñeˈ mahꜗ naˊjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ hneˉ?”, jäyhꜙ sɨɨyhꜙ jnäꜘ.
39 E quando foi que vimos o senhor enfermo ou preso e fomos visitá-lo?”
40 ʼJa̱ˉ gaˊ naꜙ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨꜚ jnihꜘ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, heˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ kihꜗ ø̱ø̱hnꜗ hi̱ˉ täˉñeeꜘ tä̱ä̱hˊ laˉ, heˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ kinꜙ baˊ ja̱ˉ.”
40 — O Rei, respondendo, lhes dirá: “Em verdade lhes digo que, sempre que o fizeram a um destes meus pequeninos irmãos, foi a mim que o fizeram.”
41 ʼLäꜙ cha̱hꜘ ja̱ˉ jwɨɨnꜚ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwooˈ raˉkë̱hˈ heꜘ: “Jñuuhˊ hnähꜘ kinꜙ hi̱ˉ kya̱a̱hˊ dsoˊjwɨɨꜘ, taꜙ chaˊjeˉ baˊ kyahꜗ hnähꜘ jeeˊ saꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ, jeeˊ maˉnaˉjä̱ä̱ꜘ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ kya̱a̱hˊ ángele kya̱a̱yꜗ.
41 — Então o Rei dirá também aos que estiverem à sua esquerda: “Afastem-se de mim, malditos, para o fogo eterno, preparado para o diabo e seus anjos.
42 Jëëhꜘ läꜙ maˊ kyo̱hnꜙ saꜙ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ heˉ maˊ kuhnˋ. Läꜙ maˊ läˉki̱i̱ˉ dsënꜙ, saꜙ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ jmɨɨˉ maˊ huhnˋ.
42 Porque tive fome, e vocês não me deram de comer; tive sede, e vocês não me deram de beber;
43 Läꜙ maˊ ngënꜙ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ, saꜙ gaꜙteehˋ jnäꜘ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ. Maˊ saꜙ gaꜙläꜙchaꜙ heˉ maˊ kë̱hnꜚ, saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ gaꜙkwëëhˋ jnäꜘ. Läꜙ maˊ kya̱a̱nꜗ dsaahnˊ hiꜙ maˊ hä̱ä̱nˊ nehꜙñeˈ, hnähꜘ saꜙ naˊjë̱ë̱hˋ jnäꜘ.”
43 sendo forasteiro, vocês não me hospedaram; estando nu, vocês não me vestiram; achando-me enfermo e preso, vocês não foram me ver.”
44 ʼMaˊja̱ˉ ngɨɨꜗ dsaˉ heꜘ juuˈ kinꜙ, jäyhꜙ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿lɨhꜘ baˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ ngëhˉ kya̱a̱hꜗ, ngëhˉ naˉki̱i̱ˉ hohꜘ, saꜙ chaˉ hmɨɨhˉ maˊ kë̱hꜗ, maˊ naˉhë̱ë̱hˈ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ, maˊ dsaahˊ o maˊ hä̱ä̱hˊ nehꜙñeˈ mahꜗ saꜙ gaꜙjmeeˊ jnäähꜗ beꜘ kyahꜗ?”
44 — E eles lhe perguntarão: “Quando foi que vimos o senhor com fome, com sede, forasteiro, nu, enfermo ou preso e não o socorremos?”
45 ʼJa̱ˉ gaˊ naꜙ jwahꜚ jnäꜘ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉtaˊ jø̱ø̱hˈ, jwɨɨꜚ jnihꜘ: “Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, heˉ saꜙ gaꜙjmä̱ä̱hˋ hnähꜘ heˈ hi̱ˉ täˉñeeꜘ tä̱ä̱hˊ laˉ, jnäꜘ baˊ heꜘ saꜙ gaꜙjmä̱ä̱hˋ hnähꜘ heˈ.
45 — Então o Rei responderá: “Em verdade lhes digo que, sempre que o deixaram de fazer a um destes mais pequeninos, foi a mim que o deixaram de fazer.”
46 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ heꜘ dsaˉnääyꜗ jeeˊ saꜙ lla̱a̱ꜙ jëëyꜗ wɨɨꜘ. Mahꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ heꜘ dsaˉnääyꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ.”
46 E estes irão para o castigo eterno, porém os justos irão para a vida eterna.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.