Mateus 21
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NTLH
1 Ja̱ˉgaˊ të̱ë̱yˈ Jerusalén gaꜙnääyꜗ chʉʉhˊ jwɨɨˉ Betfagé, kooꜘ kihꜗ mohꜘ Olivo. Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kihꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 Gaꜙsɨɨyhꜙ:
2 com a seguinte ordem:
3 Cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ juuˈ kyahꜗ hnähꜘ, ja̱ˉ jwɨɨhꜘ hnihꜘ: “Jmeeꜙ biiꜗ kihꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ baˊ laˉ, cha̱hꜘ baˊ yaˊjä̱ä̱ˊ jnäähꜗ kaˉlähꜘ”, jwɨɨhˈ hnihꜘ.
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 Läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ mahꜗ läꜙteꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ, läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 Chiihˊ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Sión:
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 Naˊnääˈ baˊ hi̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ madaꜚ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús kiyhꜗ.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Naˊkya̱a̱yꜘ ja̱a̱ˉ burr˜ hyaaˋ hi̱ˉ jä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ, ja̱ˉgaˊ gaꜙkyeˉ dsaˉ hmɨɨhˉ kihꜗ kaˊluuˊ burr˜ mähꜗ heꜘ mahꜗ gaꜙwɨɨꜗ Jesús.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 Jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjaꜗ hmɨɨhˉ kihꜗ chaˊjwëꜗ hiꜙ jñahꜘ gaꜙhnäꜗ nɨɨhˋ hmaˉ gaꜙjayꜗ chaˊjwëꜗ.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ, kya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jä̱ä̱ꜗ maˊ tooyh˜ chaˉmiihˉ mɨɨhˊ, maˊ jäyhꜘ:
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙheꜗ Jesús Jerusalén, läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ gaꜙchiꜗ gaꜙjwa̱a̱ꜗ dsaˉ, maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ:
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 Mahꜗ maˊ jähꜘ dsaˉ:
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙllooꜗ Jesús hoˊhneꜚ kihꜗ gwahꜙ jʉʉhꜙ. Gaꜙhëëyꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ llaꜙ hmoohˊ. Gaꜙsa̱a̱ꜗ gaꜙja̱a̱yꜗ naˊmes˜ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ miˉsɨɨꜗ kuuˊ, hiꜙ gaꜙsa̱a̱ꜗ gaꜙja̱a̱yꜗ jeeˊ nøøꜘ hmoohˊ kihˈ hi̱ˉ maˊ hnëë˜ juuˉ.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
13 Ele lhes disse:
14 Jeeˊ maˊ chihˈ gwahꜙ jʉʉhˉ ja̱ˉ, yaꜙnääꜗ dsaˉtʉʉˊ kya̱a̱hˊ dsaˉjluuhˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Pero gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley maˊ gaꜙjëëyꜗ läꜙjëꜙ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús jeeˊ ja̱ˉ. Hiꜙ gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ kaˉlähꜘ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjëëyꜗ tä̱ä̱hˊ chihˉ tooh˜ mɨɨhˊ kooꜘ gwahꜙ ja̱ˉ:
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ sɨɨyhꜙ Jesús:
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Moꜙsoꜙ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ heˈ dsaˉ heꜘ. Yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén ja̱ˉ, ngaayhꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ Betania, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjä̱yꜘ.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Tiih˜ gaˊ jyohꜘ jmɨɨˊ, ñeeˊ kaˉlähꜘ Jesús taꜙ jwɨɨˉ Jerusalén. Peerꜙ jaꜗ kyo̱yhꜙ jeeˊ hä̱ä̱yˊ jwëꜗ.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Kooꜘ jwëˈ jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ gaꜙjëëyꜗ ko̱o̱ˉ chaahˈ higo. Mahꜗ ngooyꜗ naˊjëëyˉ cheˊ hɨɨꜚ mɨɨˈ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ, niꜙ ko̱o̱ˉ mɨɨˈ saꜙ chaˉ hɨɨꜚ, maꜙlaꜙ mooˉ jmahꜗ baˊ chooꜗ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ chaahˈ hmaˉ ja̱ˉ:
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Maˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ Jesús, gaꜙjëëˊ dsa̱hꜙ jnäähˈ, mahꜗ gaꜙjähˊ jnäähꜗ:
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ jnäähˈ:
21 Então Jesus disse:
22 Läꜙjëꜙ heˉ ngɨɨhˊ hnähꜘ kihꜗ Dio, cherˊmahꜗ dsooꜘ hohꜘ hnähꜘ, hñahꜙ baˊ hnähꜘ.
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllooꜗ Jesús jeeˊ chihˈ gwahꜙ jʉʉhꜙ gaꜙløøyꜗ miˉtë̱ë̱yꜙ dsaˉ. Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ chaˊnëyˊ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús:
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
24 Jesus respondeu:
25 ¿Hi̱i̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ dsaˉ jmɨɨˉ, cheˊ Dio o cheˊ dsaˉñʉʉhˉ?
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, jaꜗ hihꜙ kihꜗ dsaˉ baˊ ja̱ˉ, hɨɨꜗ gooˉ jnänˋ kya̱a̱hˊ dsaˉ, jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maˊ jmä̱ä̱˜ kwa̱a̱t˜ Jwa̱a̱ꜚ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio —maˊ jähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ.
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús:
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ kaˉlähꜘ:
28 Jesus continuou:
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ chihˉ heꜘ sɨɨyhꜙ jmiiyˉ: “Saꜙ hnoonꜗ nɨɨnˋ.” Ko̱ˉhwëëꜘ gaˊ ja̱ˉ, gaꜙläꜙsɨɨꜗ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ mahꜗ ngooyꜗ.
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëyhꜗ hi̱ˉ ja̱a̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ. Jo̱o̱yꜘ heꜘ gaꜙjähꜘ: “Neeꜗ tääˋ, nɨɨˋ baˊ jnäꜘ.” Mahꜗ saꜙ ñeeyˊ.
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙu̱u̱ꜘ gaꜙjmeeꜘ läꜙ hnøøꜗ jmiiyˉ?
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 Jëëhꜘ jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, maˊ miˉjnääyꜙ haˉ läꜙ maˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ kya̱a̱hˊ heˉ lluꜗ mahꜗ saꜙ gaꜙläꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ kiyhꜗ. Pero dsaˉ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ kya̱a̱hˊ hyaaˋ hlë̱ë̱hˈ heꜘ gaꜙläꜙhe̱e̱yꜘ kiyhꜗ. Maꜙkeꜙ gaꜙjëëhˋ hnähꜘ gaꜙläꜙhe̱e̱ꜘ dsaˉ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ, pero niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ hohꜘ hnähꜘ miihˉ mahꜗ maˊ läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ kiyhꜗ.
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 ʼNʉʉˉ daˊ hnähꜘ jyohꜘ juuˈ naˉhmääˊ. Maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉjʉʉˊ hi̱ˉ gaꜙtä̱ä̱ꜗ ko̱o̱ˉ nääꜗ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ. Gaꜙjneyꜘ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ, gaꜙmiꜙlluyꜗ jeeˊ maˊ hwëëyˈ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ. Gaꜙchiyhꜘ ko̱o̱ˉ naˊhyahˉ heˉ ñiiꜘ jeeˊ gaꜙwɨɨꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ gaꜙhøøꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ. Maˊ gaꜙlaꜗ heˉ ja̱ˉ, gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ heˉ høøyꜗ maꜙ to̱ꜗdsaahˋ. Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngooyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
33 Jesus disse:
34 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ moz˜ heꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ kihꜗ dsaˉjʉʉyˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ høøꜙ heꜘ gaꜙjneyꜘ jwëˈ kihꜗ moz˜ heꜘ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱yꜗ, jñahꜘ gaꜙjngëëyhꜗ goˉte˜, hi̱ˉ jñahꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙteyꜗ ku̱u̱ˊ kihˈ.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 Gaꜙche̱e̱yꜗ läꜙhmëëꜘ jñahꜘ gaˊ moz˜, jwë̱ë̱ꜘ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ toˉnëˊ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙche̱e̱yꜗ jo̱o̱yꜘ. Maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “Goꜚ jmeeˈ gaˊ dsaˉ ooꜙ heˈ kihꜗ chihˉ kya̱a̱nꜙ laˉ”.
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ, hi̱ˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ jnänˋ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 Heˉja̱ˉ gaꜙsa̱a̱hꜗ dsihꜘ. Gaꜙlle̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjngëëhꜗ dsihꜘ.
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 Waˊraˉ gaꜙllooꜗ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, ¿heeˉ baˊ jmeeyˈ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ heꜘ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
40 Aí Jesus perguntou:
41 Mahꜗ gaꜙje̱e̱yhˉ kihꜗ Jesús:
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ:
42 Jesus então perguntou:
43 ʼHeˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jñuhꜗ Dio taˊ heˉ maˉnaˉhña̱a̱hˊ hnähꜘ jmeehˈ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ läꜙlleˋ kihˈ.
43 E Jesus terminou:
44 Hi̱ˉ tä̱hꜙ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ chʉˉjøøꜘ jmɨˉngoꜗ kihꜗ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtohꜘ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ nëˊ kihˈ dsaꜙ, jle̱e̱yhꜘ goˉte˜.
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Läꜙ maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ läꜙ dsoo˜ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús, läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ heꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ fariseo gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ ja̱ˉ.
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 Maˊ hnoohˉ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús. Pero maˊ goyhꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉ, jëëhꜘ maˊ jmä̱ä̱˜ dsaˉ kwa̱a̱t˜ Jesús la̱a̱yꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.