Mateus 21
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Ja̱ˉgaˊ të̱ë̱yˈ Jerusalén gaꜙnääyꜗ chʉʉhˊ jwɨɨˉ Betfagé, kooꜘ kihꜗ mohꜘ Olivo. Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kihꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Gaꜙsɨɨyhꜙ:
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ juuˈ kyahꜗ hnähꜘ, ja̱ˉ jwɨɨhꜘ hnihꜘ: “Jmeeꜙ biiꜗ kihꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ baˊ laˉ, cha̱hꜘ baˊ yaˊjä̱ä̱ˊ jnäähꜗ kaˉlähꜘ”, jwɨɨhˈ hnihꜘ.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ mahꜗ läꜙteꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ, läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Chiihˊ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Sión:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Naˊnääˈ baˊ hi̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ madaꜚ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús kiyhꜗ.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Naˊkya̱a̱yꜘ ja̱a̱ˉ burr˜ hyaaˋ hi̱ˉ jä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ, ja̱ˉgaˊ gaꜙkyeˉ dsaˉ hmɨɨhˉ kihꜗ kaˊluuˊ burr˜ mähꜗ heꜘ mahꜗ gaꜙwɨɨꜗ Jesús.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjaꜗ hmɨɨhˉ kihꜗ chaˊjwëꜗ hiꜙ jñahꜘ gaꜙhnäꜗ nɨɨhˋ hmaˉ gaꜙjayꜗ chaˊjwëꜗ.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ, kya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jä̱ä̱ꜗ maˊ tooyh˜ chaˉmiihˉ mɨɨhˊ, maˊ jäyhꜘ:
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙheꜗ Jesús Jerusalén, läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ gaꜙchiꜗ gaꜙjwa̱a̱ꜗ dsaˉ, maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ:
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Mahꜗ maˊ jähꜘ dsaˉ:
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙllooꜗ Jesús hoˊhneꜚ kihꜗ gwahꜙ jʉʉhꜙ. Gaꜙhëëyꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ llaꜙ hmoohˊ. Gaꜙsa̱a̱ꜗ gaꜙja̱a̱yꜗ naˊmes˜ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ miˉsɨɨꜗ kuuˊ, hiꜙ gaꜙsa̱a̱ꜗ gaꜙja̱a̱yꜗ jeeˊ nøøꜘ hmoohˊ kihˈ hi̱ˉ maˊ hnëë˜ juuˉ.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Jeeˊ maˊ chihˈ gwahꜙ jʉʉhˉ ja̱ˉ, yaꜙnääꜗ dsaˉtʉʉˊ kya̱a̱hˊ dsaˉjluuhˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Pero gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley maˊ gaꜙjëëyꜗ läꜙjëꜙ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús jeeˊ ja̱ˉ. Hiꜙ gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ kaˉlähꜘ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjëëyꜗ tä̱ä̱hˊ chihˉ tooh˜ mɨɨhˊ kooꜘ gwahꜙ ja̱ˉ:
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ sɨɨyhꜙ Jesús:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Moꜙsoꜙ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ heˈ dsaˉ heꜘ. Yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén ja̱ˉ, ngaayhꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ Betania, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjä̱yꜘ.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Tiih˜ gaˊ jyohꜘ jmɨɨˊ, ñeeˊ kaˉlähꜘ Jesús taꜙ jwɨɨˉ Jerusalén. Peerꜙ jaꜗ kyo̱yhꜙ jeeˊ hä̱ä̱yˊ jwëꜗ.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Kooꜘ jwëˈ jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ gaꜙjëëyꜗ ko̱o̱ˉ chaahˈ higo. Mahꜗ ngooyꜗ naˊjëëyˉ cheˊ hɨɨꜚ mɨɨˈ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ, niꜙ ko̱o̱ˉ mɨɨˈ saꜙ chaˉ hɨɨꜚ, maꜙlaꜙ mooˉ jmahꜗ baˊ chooꜗ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ chaahˈ hmaˉ ja̱ˉ:
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Maˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ Jesús, gaꜙjëëˊ dsa̱hꜙ jnäähˈ, mahꜗ gaꜙjähˊ jnäähꜗ:
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ jnäähˈ:
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Läꜙjëꜙ heˉ ngɨɨhˊ hnähꜘ kihꜗ Dio, cherˊmahꜗ dsooꜘ hohꜘ hnähꜘ, hñahꜙ baˊ hnähꜘ.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllooꜗ Jesús jeeˊ chihˈ gwahꜙ jʉʉhꜙ gaꜙløøyꜗ miˉtë̱ë̱yꜙ dsaˉ. Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ chaˊnëyˊ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús:
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 ¿Hi̱i̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ dsaˉ jmɨɨˉ, cheˊ Dio o cheˊ dsaˉñʉʉhˉ?
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, jaꜗ hihꜙ kihꜗ dsaˉ baˊ ja̱ˉ, hɨɨꜗ gooˉ jnänˋ kya̱a̱hˊ dsaˉ, jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maˊ jmä̱ä̱˜ kwa̱a̱t˜ Jwa̱a̱ꜚ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio —maˊ jähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús:
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ kaˉlähꜘ:
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ chihˉ heꜘ sɨɨyhꜙ jmiiyˉ: “Saꜙ hnoonꜗ nɨɨnˋ.” Ko̱ˉhwëëꜘ gaˊ ja̱ˉ, gaꜙläꜙsɨɨꜗ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ mahꜗ ngooyꜗ.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëyhꜗ hi̱ˉ ja̱a̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ. Jo̱o̱yꜘ heꜘ gaꜙjähꜘ: “Neeꜗ tääˋ, nɨɨˋ baˊ jnäꜘ.” Mahꜗ saꜙ ñeeyˊ.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙu̱u̱ꜘ gaꜙjmeeꜘ läꜙ hnøøꜗ jmiiyˉ?
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Jëëhꜘ jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, maˊ miˉjnääyꜙ haˉ läꜙ maˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ kya̱a̱hˊ heˉ lluꜗ mahꜗ saꜙ gaꜙläꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ kiyhꜗ. Pero dsaˉ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ kya̱a̱hˊ hyaaˋ hlë̱ë̱hˈ heꜘ gaꜙläꜙhe̱e̱yꜘ kiyhꜗ. Maꜙkeꜙ gaꜙjëëhˋ hnähꜘ gaꜙläꜙhe̱e̱ꜘ dsaˉ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ, pero niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ hohꜘ hnähꜘ miihˉ mahꜗ maˊ läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ kiyhꜗ.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 ʼNʉʉˉ daˊ hnähꜘ jyohꜘ juuˈ naˉhmääˊ. Maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉjʉʉˊ hi̱ˉ gaꜙtä̱ä̱ꜗ ko̱o̱ˉ nääꜗ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ. Gaꜙjneyꜘ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ, gaꜙmiꜙlluyꜗ jeeˊ maˊ hwëëyˈ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ. Gaꜙchiyhꜘ ko̱o̱ˉ naˊhyahˉ heˉ ñiiꜘ jeeˊ gaꜙwɨɨꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ gaꜙhøøꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ. Maˊ gaꜙlaꜗ heˉ ja̱ˉ, gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ heˉ høøyꜗ maꜙ to̱ꜗdsaahˋ. Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngooyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ moz˜ heꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ kihꜗ dsaˉjʉʉyˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ høøꜙ heꜘ gaꜙjneyꜘ jwëˈ kihꜗ moz˜ heꜘ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱yꜗ, jñahꜘ gaꜙjngëëyhꜗ goˉte˜, hi̱ˉ jñahꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙteyꜗ ku̱u̱ˊ kihˈ.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Gaꜙche̱e̱yꜗ läꜙhmëëꜘ jñahꜘ gaˊ moz˜, jwë̱ë̱ꜘ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ toˉnëˊ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙche̱e̱yꜗ jo̱o̱yꜘ. Maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “Goꜚ jmeeˈ gaˊ dsaˉ ooꜙ heˈ kihꜗ chihˉ kya̱a̱nꜙ laˉ”.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ, hi̱ˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ jnänˋ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Heˉja̱ˉ gaꜙsa̱a̱hꜗ dsihꜘ. Gaꜙlle̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjngëëhꜗ dsihꜘ.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Waˊraˉ gaꜙllooꜗ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, ¿heeˉ baˊ jmeeyˈ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ heꜘ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Mahꜗ gaꜙje̱e̱yhˉ kihꜗ Jesús:
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 ʼHeˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jñuhꜗ Dio taˊ heˉ maˉnaˉhña̱a̱hˊ hnähꜘ jmeehˈ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ läꜙlleˋ kihˈ.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Hi̱ˉ tä̱hꜙ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ chʉˉjøøꜘ jmɨˉngoꜗ kihꜗ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtohꜘ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ nëˊ kihˈ dsaꜙ, jle̱e̱yhꜘ goˉte˜.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Läꜙ maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ läꜙ dsoo˜ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús, läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ heꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ fariseo gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ ja̱ˉ.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Maˊ hnoohˉ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús. Pero maˊ goyhꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉ, jëëhꜘ maˊ jmä̱ä̱˜ dsaˉ kwa̱a̱t˜ Jesús la̱a̱yꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.