Mateus 20
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs VC
1 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉjʉʉˊ chaˊnehꜙ hi̱ˉ ñeeˊ tiih˜ goˉteˈ naˊhnäähˉ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ kiyhꜗ.
1 Com efeito, o Reino dos céus é semelhante a um pai de família que saiu ao romper da manhã, a fim de contratar operários para sua vinha.
2 Maˊ gaꜙläꜙeeꜙ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ haˉ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ miˉhmaayhˋ kihꜗ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ, gaꜙche̱e̱yꜗ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ kiyhꜗ.
2 Ajustou com eles um denário por dia e enviou-os para sua vinha.
3 Yaꜙhë̱ë̱yꜗ kaˉlähꜘ ko̱ˉhi̱ˊ ñuˈ taꜙlaꜙ tiih˜, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeˊhmoohˊ hi̱ˉ saꜙ chaˉ taˊ kihˈ.
3 Cerca da terceira hora, saiu ainda e viu alguns que estavam na praça sem fazer nada.
4 Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Hnähꜘ kaˉlähꜘ goˉnääꜘ hnähꜘ goˉjmeeˊ taˊ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ kinꜙ. Miˊhmaahˋ baˊ jnäꜘ naˊteeˋ kyahˈ hnähꜘ.” Hiꜙ naˊnääˈ baˊ dsaˉ heꜘ.
4 Disse-lhes ele: - Ide também vós para minha vinha e vos darei o justo salário.
5 Dsaˉjʉʉˊ heꜘ yaꜙhë̱ë̱ꜗ läꜙhmëëꜘ maˊ gaꜙtëꜘ lla̱ꜗhyooꜙ, hiꜙ ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ maˊ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hnëˉ taꜙ gaꜙhlooꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ hi̱ˉ naˊjmeeꜘ taˊ kiyhˈ.
5 Eles foram. À sexta hora saiu de novo e igualmente pela nona hora, e fez o mesmo.
6 Maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hñaꜘ, yaꜙhë̱ë̱yꜗ kaˉlähꜘ mahꜗ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ chaˉ taˊ kihˈ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “¿Heˉlaˈ tä̱ä̱hˊ hnähꜘ jeeˊ laˉ läꜙta̱a̱ˈ jmɨɨˊ mahꜗ saꜙ chaˉ taˊ jmeehˉ hnähꜘ?”
6 Finalmente, pela undécima hora, encontrou ainda outros na praça e perguntou-lhes: - Por que estais todo o dia sem fazer nada?
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ: “Kihꜗ heˉ saꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉkwëëhꜗ jnäähˈ taˊ, heˉja̱ˉ baˊ naˉ heˉ tøøhˊ jnäähꜗ jeeˊ laˉ.” Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, sɨɨyhꜙ: “Goˉnääꜘ hnähꜘ kaˉlähꜘ, goˉjmeeˊ hnähꜘ taˊ jeeˊ chaahˈ jëhˈ kinꜙ. Miˊhmaahˋ baˊ jnäꜘ naˊteeˋ jñeehˈ hnähꜘ.”
7 Eles responderam: - É porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele, então: - Ide vós também para minha vinha.
8 ʼMaˊ gaꜙnʉʉˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ dsaˉjʉʉˊ madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ moz˜, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Teeˋ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˊjmeeꜘ taˊ, mahꜗ miˊhmaahˊ jñeeyˈ naˊteeˋ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ. Løøˋ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ kë̱ë̱ˉ goˉte˜ mahꜗ miˉlla̱a̱ˈ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ toˉnëˊ.”
8 Ao cair da tarde, o senhor da vinha disse a seu feitor: - Chama os operários e paga-lhes, começando pelos últimos até os primeiros.
9 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ jmeeꜗ taˊ, maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hñaꜘ, yaꜙnääyꜗ maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ gaꜙko̱o̱ˈ jñeeˈ naˊteeˋ kihˈ maꜙ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ.
9 Vieram aqueles da undécima hora e receberam cada qual um denário.
10 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääꜗ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ toˉnëˊ naˊjmeeꜘ taˊ. Maˊ të̱ë̱yhˈ chaˉgaˊmiihˉ jñeeyˈ maˊ la̱a̱yꜘ. Pero gaꜙhyoyhꜗ ja̱ˉbaˊ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ baˊ kaˉlähꜘ.
10 Chegando por sua vez os primeiros, julgavam que haviam de receber mais. Mas só receberam cada qual um denário.
11 Maˊ gaꜙko̱o̱yˈ jñeeyˈ gaꜙløøyꜗ chaˉhä̱ä̱y˜ dsaˉjʉʉyˊ,
11 Ao receberem, murmuravam contra o pai de família, dizendo:
12 gaꜙjäyhꜘ: “Hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ kë̱ë̱ˉ goˉteˈ, gaꜙjmeeyꜘ taˊ ko̱o̱ˉ hor˜ baˊ, mahꜗ ja̱ˉbaˊ kweeˉ maˉmiˉhmaahˊ kiyhˈ läꜙko̱hꜘ teꜗ heˉ maˉmiˉhmaahˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ hi̱ˉ maˉjëëꜙ wɨɨꜘ chaˊhyooˉ läꜙta̱a̱ˈ jmɨɨˊ”, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ.
12 - Os últimos só trabalharam uma hora... e deste-lhes tanto como a nós, que suportamos o peso do dia e do calor.
13 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ tiˉchooꜙ juuˈ heꜘ: “Saꜙ chaˉ jmeenꜙ hñaaˉ dsënꜙ kyahꜗ hneˉ omeꜚ. ¿Ja̱ˈ maˉtoohˋ jneˊ juuˈ kweeˉ heˉ miˊhmaahnˋ kyahˈ naˊteeˋ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ?
13 O senhor, porém, observou a um deles: - Meu amigo, não te faço injustiça. Não contrataste comigo um denário?
14 Ki̱i̱ˈ baˊ hneˉ jñeehˈ mahꜗ gwa̱a̱hˉ kyahꜗ. Jëëhꜘ läꜙnaˉ hyohˉ dsënꜙ maˉkwëëhnꜙ hi̱ˉ maˉhe˜ kë̱ë̱ˉ goˉteˈ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ heˉ maˉkwëëhnꜙ hneˉ.
14 Toma o que é teu e vai-te. Eu quero dar a este último tanto quanto a ti.
15 ¿Cheˊ saꜙ naˉngënˈ jwëꜗ jmeenˋ läꜙ hyohˉ dsënꜙ kya̱a̱hˊ kuuˊ kinꜙ? ¿O cheˊ wɨɨꜘ hohꜘ kihꜗ heˉ jmeenꜙ lluꜗ dsënꜙ?”, gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ heꜘ.
15 Ou não me é permitido fazer dos meus bens o que me apraz? Porventura vês com maus olhos que eu seja bom?
16 Läꜙja̱ˉ leꜘ, hi̱ˉ yaˉnääꜘ kë̱ë̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ toˉnëˊ. Hi̱ˉ yaˉnääꜘ toˉnëˊ, hi̱ˉ heꜘ jä̱ꜗ kë̱ë̱ˉ. Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ naˉteehˊ, pero miihˉ goˉteˈ baˊ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ —gaꜙjähꜘ Jesús.
16 Assim, pois, os últimos serão os primeiros e os primeiros serão os últimos. { Muitos serão os chamados, mas poucos os escolhidos.}
17 Maˊ hä̱ä̱ˊ Jesús jwëˈ ngooyꜗ taꜙ Jerusalén, gaꜙtëëyhꜗ ka̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ jnäähˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ:
17 Subindo para Jerusalém, durante o caminho, Jesus tomou à parte os Doze e disse-lhes:
18 —Jëëˋ daˊ hnähꜘ, dsaˊnøøˈ jneˊ taꜙ Jerusalén. Jeeˊ ooꜙ ngëëꜗ dsaˉ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ jaˊgooˉ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Hi̱ˉ heꜘ bä̱ä̱hꜙ jnäꜘ dsooˊ mahꜗ jngëëhꜗ dsaˉ jnäꜘ.
18 Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do Homem será entregue aos príncipes dos sacerdotes e aos escribas. Eles o condenarão à morte.
19 Ja̱ˉgaˊ ngëëyˈ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu. Mahꜗ miˉkwa̱yhꜗ jnäꜘ, jmiˊba̱a̱yꜗ jnäꜘ, ja̱ˉgaˊ dsaˉtä̱ä̱yˋ jnäꜘ dsohꜘ hmaˉcruꜚ. Pero läꜙji̱i̱hnˊ kaˉlähꜘ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
19 E o entregarão aos pagãos para ser exposto às suas zombarias, açoitado e crucificado; mas ao terceiro dia ressuscitará.
20 Ja̱ˉgaˊ jaˈ mëˊ Zebedeo kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ jo̱ˉñʉʉyhꜚ, gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ:
20 Nisso aproximou-se a mãe dos filhos de Zebedeu com seus filhos e prostrou-se diante de Jesus para lhe fazer uma súplica.
21 —¿Heeˉ jwɨɨhˈ jnäꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
21 Perguntou-lhe ele: Que queres? Ela respondeu: Ordena que estes meus dois filhos se sentem no teu Reino, um à tua direita e outro à tua esquerda.
22 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, sɨɨyhꜙ:
22 Jesus disse: Não sabeis o que pedis. Podeis vós beber o cálice que eu devo beber? Sim, disseram-lhe.
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
23 De fato, bebereis meu cálice. Quanto, porém, ao sentar-vos à minha direita ou à minha esquerda, isto não depende de mim vo-lo conceder. Esses lugares cabem àqueles aos quais meu Pai os reservou.
24 Gya̱a̱ꜗ discípulo dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ hi̱ˉ heꜘ, maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ.
24 Os dez outros, que haviam ouvido tudo, indignaram-se contra os dois irmãos.
25 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëꜗ Jesús kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ:
25 Jesus, porém, os chamou e lhes disse: Sabeis que os chefes das nações as subjugam, e que os grandes as governam com autoridade.
26 Pero jeeˊ kyahˈ hnähꜘ saꜙ chaˉ heˉ kihꜗ jmeehˈ hnähꜘ läꜙja̱ˉ. Hi̱ˉ hnøøꜗ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ gaˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
26 Não seja assim entre vós. Todo aquele que quiser tornar-se grande entre vós, se faça vosso servo.
27 Hi̱ˉ hnøøꜗ ka̱ꜗ nëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeyꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
27 E o que quiser tornar-se entre vós o primeiro, se faça vosso escravo.
28 Jëëhꜘ, saꜙ maˉja˜ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ mahꜗ jmeeꜗ dsaˉ taˊheꜗ kiyhꜗ, maˉjan˜ mahꜗ jmeenˋ taˊheꜗ kihꜗ dsaˉ baˊ. Maˉjan˜ mahꜗ kwa̱a̱nꜚ hñiinꜙ ju̱u̱nꜘ, heˉ ja̱ˉ kë̱ë̱ꜗ jmaˉ mahꜗ lä̱ä̱ꜘ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ.
28 Assim como o Filho do Homem veio, não para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por uma multidão.
29 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jwɨɨˉ Jericó, jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ.
29 Ao sair de Jericó, uma grande multidão o seguiu.
30 Maˊ tä̱ä̱hˊ u̱u̱ˈ dsaˉtʉʉˊ kooꜘ jwëˈ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnuuyꜘ ngooꜗ Jesús chaˊjwëꜗ ja̱ˉ, gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜙ ki̱ˉga̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ:
30 Dois cegos, sentados à beira do caminho, ouvindo dizer que Jesus passava, começaram a gritar: Senhor, filho de Davi, tem piedade de nós!
31 Hiꜙ gaꜙjʉʉhꜗ dsaˉ kiyhꜗ, mahꜗ moꜙsoꜙ maˊ tooyhˈ mɨɨhˊ. Pero dsaˉtʉʉˊ heꜘ chaˉgaˊmiihˉ mɨɨhˊ maˊ tooyh˜:
31 A multidão, porém, os repreendia para que se calassem. Mas eles gritavam ainda mais forte: Senhor, filho de Davi, tem piedade de nós!
32 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnooˉ Jesús, mahꜗ gaꜙtëëyhꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
32 Jesus parou, chamou-os e perguntou-lhes: Que quereis que eu vos faça?
33 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉtʉʉˊ heꜘ sɨɨyhꜙ:
33 Senhor, que nossos olhos se abram!
34 Gaꜙläꜙñihꜘ dsëꜗ Jesús kiyhꜗ, gaꜙso̱o̱yhꜗ mɨˈnëˊ dsaˉtʉʉˊ heꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnäꜘ mɨˈnëyˊ. Hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús.
34 Jesus, cheio de compaixão, tocou-lhes os olhos. Instantaneamente recobraram a vista e puseram-se a segui-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.