Mateus 20

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 ʼHeˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉjʉʉˊ chaˊnehꜙ hi̱ˉ ñeeˊ tiih˜ goˉteˈ naˊhnäähˉ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ kiyhꜗ.
1 Jesus disse:
2 Maˊ gaꜙläꜙeeꜙ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ haˉ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ miˉhmaayhˋ kihꜗ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ, gaꜙche̱e̱yꜗ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ kiyhꜗ.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Yaꜙhë̱ë̱yꜗ kaˉlähꜘ ko̱ˉhi̱ˊ ñuˈ taꜙlaꜙ tiih˜, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeˊhmoohˊ hi̱ˉ saꜙ chaˉ taˊ kihˈ.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Hnähꜘ kaˉlähꜘ goˉnääꜘ hnähꜘ goˉjmeeˊ taˊ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ kinꜙ. Miˊhmaahˋ baˊ jnäꜘ naˊteeˋ kyahˈ hnähꜘ.” Hiꜙ naˊnääˈ baˊ dsaˉ heꜘ.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Dsaˉjʉʉˊ heꜘ yaꜙhë̱ë̱ꜗ läꜙhmëëꜘ maˊ gaꜙtëꜘ lla̱ꜗhyooꜙ, hiꜙ ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ maˊ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hnëˉ taꜙ gaꜙhlooꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ hi̱ˉ naˊjmeeꜘ taˊ kiyhˈ.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hñaꜘ, yaꜙhë̱ë̱yꜗ kaˉlähꜘ mahꜗ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ chaˉ taˊ kihˈ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “¿Heˉlaˈ tä̱ä̱hˊ hnähꜘ jeeˊ laˉ läꜙta̱a̱ˈ jmɨɨˊ mahꜗ saꜙ chaˉ taˊ jmeehˉ hnähꜘ?”
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ: “Kihꜗ heˉ saꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉkwëëhꜗ jnäähˈ taˊ, heˉja̱ˉ baˊ naˉ heˉ tøøhˊ jnäähꜗ jeeˊ laˉ.” Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, sɨɨyhꜙ: “Goˉnääꜘ hnähꜘ kaˉlähꜘ, goˉjmeeˊ hnähꜘ taˊ jeeˊ chaahˈ jëhˈ kinꜙ. Miˊhmaahˋ baˊ jnäꜘ naˊteeˋ jñeehˈ hnähꜘ.”
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 ʼMaˊ gaꜙnʉʉˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ dsaˉjʉʉˊ madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ moz˜, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Teeˋ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˊjmeeꜘ taˊ, mahꜗ miˊhmaahˊ jñeeyˈ naˊteeˋ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ. Løøˋ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ kë̱ë̱ˉ goˉte˜ mahꜗ miˉlla̱a̱ˈ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ toˉnëˊ.”
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ jmeeꜗ taˊ, maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ ko̱ˉhi̱ˊ hñaꜘ, yaꜙnääyꜗ maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ gaꜙko̱o̱ˈ jñeeˈ naˊteeˋ kihˈ maꜙ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääꜗ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ toˉnëˊ naˊjmeeꜘ taˊ. Maˊ të̱ë̱yhˈ chaˉgaˊmiihˉ jñeeyˈ maˊ la̱a̱yꜘ. Pero gaꜙhyoyhꜗ ja̱ˉbaˊ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ baˊ kaˉlähꜘ.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Maˊ gaꜙko̱o̱yˈ jñeeyˈ gaꜙløøyꜗ chaˉhä̱ä̱y˜ dsaˉjʉʉyˊ,
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 gaꜙjäyhꜘ: “Hi̱ˉ maˉnaˊnääˈ kë̱ë̱ˉ goˉteˈ, gaꜙjmeeyꜘ taˊ ko̱o̱ˉ hor˜ baˊ, mahꜗ ja̱ˉbaˊ kweeˉ maˉmiˉhmaahˊ kiyhˈ läꜙko̱hꜘ teꜗ heˉ maˉmiˉhmaahˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ hi̱ˉ maˉjëëꜙ wɨɨꜘ chaˊhyooˉ läꜙta̱a̱ˈ jmɨɨˊ”, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ.
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉyˊ sɨɨyhꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ tiˉchooꜙ juuˈ heꜘ: “Saꜙ chaˉ jmeenꜙ hñaaˉ dsënꜙ kyahꜗ hneˉ omeꜚ. ¿Ja̱ˈ maˉtoohˋ jneˊ juuˈ kweeˉ heˉ miˊhmaahnˋ kyahˈ naˊteeˋ kihˈ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ taˊ?
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Ki̱i̱ˈ baˊ hneˉ jñeehˈ mahꜗ gwa̱a̱hˉ kyahꜗ. Jëëhꜘ läꜙnaˉ hyohˉ dsënꜙ maˉkwëëhnꜙ hi̱ˉ maˉhe˜ kë̱ë̱ˉ goˉteˈ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ heˉ maˉkwëëhnꜙ hneˉ.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 ¿Cheˊ saꜙ naˉngënˈ jwëꜗ jmeenˋ läꜙ hyohˉ dsënꜙ kya̱a̱hˊ kuuˊ kinꜙ? ¿O cheˊ wɨɨꜘ hohꜘ kihꜗ heˉ jmeenꜙ lluꜗ dsënꜙ?”, gaꜙjähꜘ dsaˉjʉʉˊ heꜘ.
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Läꜙja̱ˉ leꜘ, hi̱ˉ yaˉnääꜘ kë̱ë̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ toˉnëˊ. Hi̱ˉ yaˉnääꜘ toˉnëˊ, hi̱ˉ heꜘ jä̱ꜗ kë̱ë̱ˉ. Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ naˉteehˊ, pero miihˉ goˉteˈ baˊ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ —gaꜙjähꜘ Jesús.
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Maˊ hä̱ä̱ˊ Jesús jwëˈ ngooyꜗ taꜙ Jerusalén, gaꜙtëëyhꜗ ka̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ jnäähˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ:
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 —Jëëˋ daˊ hnähꜘ, dsaˊnøøˈ jneˊ taꜙ Jerusalén. Jeeˊ ooꜙ ngëëꜗ dsaˉ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ jaˊgooˉ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Hi̱ˉ heꜘ bä̱ä̱hꜙ jnäꜘ dsooˊ mahꜗ jngëëhꜗ dsaˉ jnäꜘ.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Ja̱ˉgaˊ ngëëyˈ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu. Mahꜗ miˉkwa̱yhꜗ jnäꜘ, jmiˊba̱a̱yꜗ jnäꜘ, ja̱ˉgaˊ dsaˉtä̱ä̱yˋ jnäꜘ dsohꜘ hmaˉcruꜚ. Pero läꜙji̱i̱hnˊ kaˉlähꜘ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Ja̱ˉgaˊ jaˈ mëˊ Zebedeo kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ jo̱ˉñʉʉyhꜚ, gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ:
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 —¿Heeˉ jwɨɨhˈ jnäꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, sɨɨyhꜙ:
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
23 Então Jesus disse:
24 Gya̱a̱ꜗ discípulo dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ hi̱ˉ heꜘ, maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëꜗ Jesús kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ:
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Pero jeeˊ kyahˈ hnähꜘ saꜙ chaˉ heˉ kihꜗ jmeehˈ hnähꜘ läꜙja̱ˉ. Hi̱ˉ hnøøꜗ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ gaˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Hi̱ˉ hnøøꜗ ka̱ꜗ nëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeyꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Jëëhꜘ, saꜙ maˉja˜ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ mahꜗ jmeeꜗ dsaˉ taˊheꜗ kiyhꜗ, maˉjan˜ mahꜗ jmeenˋ taˊheꜗ kihꜗ dsaˉ baˊ. Maˉjan˜ mahꜗ kwa̱a̱nꜚ hñiinꜙ ju̱u̱nꜘ, heˉ ja̱ˉ kë̱ë̱ꜗ jmaˉ mahꜗ lä̱ä̱ꜘ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ.
28 Porque até o
29 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jwɨɨˉ Jericó, jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Maˊ tä̱ä̱hˊ u̱u̱ˈ dsaˉtʉʉˊ kooꜘ jwëˈ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnuuyꜘ ngooꜗ Jesús chaˊjwëꜗ ja̱ˉ, gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜙ ki̱ˉga̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ:
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Hiꜙ gaꜙjʉʉhꜗ dsaˉ kiyhꜗ, mahꜗ moꜙsoꜙ maˊ tooyhˈ mɨɨhˊ. Pero dsaˉtʉʉˊ heꜘ chaˉgaˊmiihˉ mɨɨhˊ maˊ tooyh˜:
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnooˉ Jesús, mahꜗ gaꜙtëëyhꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉtʉʉˊ heꜘ sɨɨyhꜙ:
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Gaꜙläꜙñihꜘ dsëꜗ Jesús kiyhꜗ, gaꜙso̱o̱yhꜗ mɨˈnëˊ dsaˉtʉʉˊ heꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnäꜘ mɨˈnëyˊ. Hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.