Lucas 5
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVT
1 Ko̱o̱ˉ häˊ maˊ chehˈ Jesús chaˊhooˊ jmɨˉjʉʉhˉ heˉ hlaˉ hwaꜗ Genesaret. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙku̱hꜗ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ hi̱ˉ hnøøꜗ maˊ nuuˈ juuˈ kihꜗ Dio.
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 Gaꜙjëëꜗ Jesús to̱ꜗ naˊmooꜘ heˉ maˊ naˉhɨɨꜚ chaˊhooˊ jmɨɨˉ ja̱ˉ. Jëëhꜘ, maˉngëëꜘ saˊhmaˉhwë̱ë̱ˉ hi̱ˉ maˊ ka̱a̱h˜ hmoohˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙgyiyhꜗ maˈ kiyhꜗ.
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Heˉja̱ˉ gaꜙheꜗ Jesús nehꜙ naˊmooꜘ heˉ maˊ laˈ kihꜗ Simón. Gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kihꜗ Simón mahꜗ hläyhꜗ gaˊ miihˉ naˊmooꜘ ja̱ˉ taꜙ jeeˊ juuhˉ jmɨɨˉ. Mahꜗ gaꜙgyayˉ nehꜙ naˊmooꜘ ja̱ˉ, gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Maˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ Simón:
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Simón juuˈ kiyhꜗ:
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 Maˉngëëꜘ maˉhɨɨyꜘ saˊhmaˈ ja̱ˉ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙsëëyhꜗ. Peerꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte hmoohˉ gaꜙta̱a̱hˋ nehꜙ hmaꜗ ja̱ˉ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙløøꜗ dsaˉgyiiꜙ.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ lii˜ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jyohꜘ naˊmooꜘ mahꜗ yaˉnääyꜘ kwayꜗ beꜘ. Heˉja̱ˉ yaꜙnääyꜗ, hiꜙ gaꜙka̱yhˈ läꜙto̱ꜘ naˊmooꜘ kiyhꜗ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ miihˉ gaˊ saꜙ gaꜙhmähꜗ nehꜙ jmɨɨˉ.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 Maˊ gaꜙjëëꜗ Simón Peeˊ heˉ ja̱ˉ, gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 Jëëhꜘ, gaꜙjwa̱a̱hˈ jwërte Peeˊ läꜙkye̱ˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ, maˊ gaꜙjëëyꜗ haˉ läꜙko̱o̱ˉ jwë̱ë̱ꜘ hmoohˉ hi̱ˉ gaꜙsa̱a̱yhꜗ.
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ jo̱ˉñʉʉhꜚ Zebedeo hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Simón. Pero gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ Simón:
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääyˋ chaˊhooˊ jmɨɨˉ kya̱a̱hˊ naˊmooꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ baˊ gaꜙllayꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˊ kooyh˜ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ Jesús ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ. Gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ hmihꜗ høøꜚ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Jesús gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ mahꜗ gaꜙjlu̱u̱yꜗ lleyˊ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ chaˊnëˊ Jesús. Gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ, gaꜙjäyhꜘ:
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Heˉja̱ˉ gaꜙhɨɨꜘ Jesús maˉgooˉ mahꜗ gaꜙkyeyˉ nëˊ kihˈ dsaˉ heꜘ, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙta̱a̱hˉ Jesús juuˈ mahꜗ saꜙ kooyhꜗ juuˈ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Pero ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ chaˉgaˊmiihˉ maˊ hiiꜘ juuˈ kiyhꜗ. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ dsaˉku̱hꜗ nuuˉ juuˈ heˉ kwayꜙ, hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ maˊ dsaˉku̱hꜗ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ dsaahˊ hi̱ˉ hnøøꜗ jä̱ꜗ kiyhꜗ.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Pero Jesús maˊ dsooy˜ maˊ dsaˉngɨɨyˋ kiyhˈ kihꜗ Dio jeeˊ saꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ gyaˈ Jesús kwayꜙ juuˈ. Jeeˊ ja̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉlla̱a̱ˊ fariseo kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ yaꜙnääꜗ läꜙjëꜙ jwɨɨˉ mähˉ heˉ naˉhe̱e̱ꜚ hwaꜗ Galilea, hiꜙ läꜙja̱ˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ hwaꜗ Judea kaˉlähꜘ, läꜙkye̱ˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ Jerusalén. Maˊ kye̱ˉ Jesús chaˉmiihˉ beꜘ kihꜗ Dio kya̱a̱hˊ heˉ maˊ miˉhlä̱ä̱yꜘ hi̱ˉ dsaahˊ.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 Jmɨɨˊ ja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ dsaahˊ hi̱ˉ saꜙ liihꜚ gooˉ tɨɨˊ naˉkya̱a̱ˈ nëˊ ji̱i̱ˉ. Maˊ hnøøyˈ maˊ dsaˉta̱a̱yhˋ chaˊnehꜙ mahꜗ dsaˉkya̱a̱yꜙ chaˊnëˊ Jesús.
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Kihꜗ heˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ, saꜙ gaꜙlaꜗ maˊ ta̱a̱yhꜙ chaˊnehꜙ. Heˉja̱ˉ gaꜙwɨɨyꜗ taꜙ gyʉʉhˈ hneꜗ mahꜗ gaꜙjñiyhꜗ miihˉ kaˊluuˊ hneˈ. Taꜙ jwëꜘ ja̱ˉ, gaꜙjña̱a̱yꜗ dsaˉdsaahˊ heꜘ läꜙkye̱ˉ ji̱i̱ˊ kiyhˈ toꜙloꜙ nëˊ dsaˉ chaˊnëˊ Jesús.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús haˉ läꜙko̱o̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ dsaˉdsaahˊ:
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Heˉja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley kya̱a̱hˊ dsaˉ fariseo gaꜙløøyꜗ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “¿Heeˉ la̱a̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ naˉ heˉ miˉkwa̱yhꜗ Dio? Ja̱a̱ˉ Dio baˊ lihꜙ cheꜗ dsoˊkyeˉ kihꜗ dsaꜙ.”
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Pero gaꜙläꜙliihꜚ baˊ Jesús heˉ hʉʉˊdsëˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 ¿Heeˉ gaˊ naˉ saꜙ jwë̱ë̱hˋ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? ¿Cheˊ heˉ chiihˊ jneˊ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ dsaahˊ: “Maˉnaˉcheˊ baˊ dsoˊkyeˉ kyahꜗ”, o heˉ chiihˊ jnihꜘ: “Nooˉ, ki̱i̱ˈ ji̱i̱ˊ kyahˈ, mahꜗ gwa̱a̱hˉ”?
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Heˉja̱ˉ jmeenˋ heˉ jwë̱ë̱hˋ gaˊ mahꜗ läꜙngëëhꜘ hnähꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ baˊ naˉngëˈ jwëˈ jmɨˉgyʉʉꜙ mahꜗ cheyꜗ dsoˊkyeˉ kihꜗ dsaꜙ.
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnooˉ dsaˉ heꜘ chaˊnëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙko̱o̱yˈ ji̱i̱ˊ kiyhˈ jeeˊ maˊ kya̱a̱yꜗ, ngaayhꜗ chaˊnehꜙ kiyhꜗ, jmeeyꜙ jʉʉhˉ kihꜗ Dio.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ jwërte dsëꜗ maˊ gaꜙjëëyꜗ heˉ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjmeeyꜘ jʉʉhˉ kihꜗ Dio. Gaꜙläꜙgoyhꜙ jwërte, maˊ jäyhꜘ:
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ngooꜗ Jesús taꜙ jeeˊ jyohꜘ. Jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Leví, maˊ gyaˈ nëˊtaˊ kihˈ ko̱o̱yˈ kuˊsɨhˉ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 Gaꜙjä̱ꜘ baˊ taˊ kiyhˈ heˉ maˊ jmeeyꜙ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Leví hi̱ˉ maˊ ko̱o̱ꜗ kuˊsɨhˉ heꜘ gaꜙjmeeyꜘ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ jʉʉhˉ kihꜗ Jesús chaˊnehꜙ kiyhꜗ. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ ko̱o̱ꜗ kuˊsɨhˉ kya̱a̱hˊ jñahꜘ gaˊ dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nëˊ mes˜ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 Pero dsaˉ fariseo kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙtiˉ gaꜙchooyꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱ꜗ Jesús, gaꜙjäyhꜘ:
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Saꜙ maˉjan˜ kihꜗ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ, maˉjan˜ kihꜗ hi̱ˉ chaˉ dsoˊkyeˉ kihꜗ baˊ mahꜗ waˊ dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio.
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tiˉchooꜙ juuˈ heꜘ, sɨɨyhꜙ Jesús:
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Pero lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ waˊraˉ gaꜙlle̱e̱yˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ dsaˉje̱e̱ꜘ gooˉ heꜘ. Maˊja̱ˉ gaˊ tʉˈ dsaˉ kya̱a̱yꜗ heˉ kuhˉhɨ̱h˜ mahꜗ chu̱u̱yꜗ kya̱a̱hˊ Dio.
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Hiꜙ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ juuˈ naˉhmääˊ laˉ:
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Hiꜙ läꜙja̱ˉ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ saꜙ kwaꜙ kihꜗ chiyhꜗ vin hmëëꜘ nehꜙ looˉ maˉgyu̱hˉ. Cherˊmahꜗ gaꜙchihꜗ dsaˉ vin hmëëꜘ nehꜙ looˉ maˉgyu̱hˉ, cha̱hꜘ baˊ gyiiꜙ, jëëhꜘ saꜙ kwaꜗ jwëˈ ä̱ä̱ꜙ. Tʉ̱ʉ̱ꜙ vin hmëëꜘ hiꜙ he̱e̱ꜘ looˉ kaˉlähꜘ.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Heˉja̱ˉ nehꜙ looˉ hmëëꜘ baˊ dsaˉhooˋ vin hmëëꜘ. Mahꜗ läꜙja̱ˉ baˊ miˉheeꜙ vin hmëëꜘ ja̱ˉ, kya̱a̱hˊ looˉ hmëëꜘ kaˉlähꜘ.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ të̱ë̱ˈ hɨ̱h˜ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ maˉä̱ä̱ˉ, saꜙ tɨhꜗ dsëyꜗ heˉ hmëëꜘ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ. Jëëhꜘ jäyhꜘ: “Lluꜗ gaˊ heˉ maˉgyu̱hˉ.” —gaꜙjähꜘ Jesús.
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.