Hebreus 11

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Heˉ maˉdsooꜘ dsëˉ jneˊ hnøøꜗ jähꜙ: saꜙ naˉhe̱e̱ꜚ, ñeˊ baˊ jneˊ heˉ të̱ë̱ꜗ jneˊ heˉ jø̱ø̱nˊ hñahꜙ jneˊ kihˈ Dio. Hiꜙ hnøøꜗ jähꜙ kaˉlähꜘ: jmeeˉ baˊ jneˊ dsooꜘ, chaˉ baˊ heˉ ja̱ˉ maꜙkeꜙ saꜙ të̱ë̱ꜗ jneˊ jëënˊ.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Dsaˉ maˊ cha̱a̱ˉ lloꜘjooꜗ, kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ, gaꜙhlëëhꜘ dsaˉ lluꜗ kiyhꜗ.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Hehꜗ heˉ maˉdsooꜘ dsëˉ jneˊ, heˉja̱ˉ baˊ gaꜙläꜙngëëꜘ jneˊ, gaꜙlaꜗ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ gyʉʉhˈ hwaꜗ kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ Dio. Heˉ läꜙja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ Dio läꜙjëꜙ heˉ jnäꜘ, ja̱ˉbaˊ kya̱a̱hˊ heˉ saꜙ të̱ë̱ꜗ jneˊ jëënˊ.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Abel, gaꜙkwëëyhꜗ Dio heˉ lluꜗ chaˉgaˊmiihˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gaꜙkwaꜘ Caín. Kihꜗ heˉja̱ˉ, gaꜙhɨɨꜘ juuˈ kiyhꜗ, yaꜙhë̱ë̱yꜗ llu̱u̱ꜗ. Gaꜙhe̱e̱hˉ baˊ Dio heˉ gaꜙkwayꜘ. Hiꜙ maꜙkeꜙ maˉnaˉju̱u̱ˊ Abel, läꜙ maˉngooꜗ ja̱ˉbaˊ chaˉ juuˈ kiyhꜗ läꜙlluꜗ heˉ maˉdsooꜘ dsëyꜗ.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Enoc, gaꜙtëëˉ Dio läꜙ maˉji̱i̱yhꜙ ja̱ˉ mahꜗ saꜙ maˊ ju̱u̱yꜘ. Maˊ gaꜙhnaahˉ dsihꜘ, moꜙsoꜙ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ. Jëëhꜘ, gaꜙtëëˉ baˊ Dio läꜙ maˉji̱i̱yhꜙ ja̱ˉ. Hiꜙ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉngaayh˜, gaꜙhɨɨꜘ juuˈ kiyhꜗ heˉ gaꜙjmeeyꜘ heˉ tɨh˜ dsëꜗ Dio.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Pero cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙjmeeˊ jneˊ dsooꜘ dsënˉ kihꜗ Dio, niꜙ miihˉ saꜙ läꜙkë̱hˊ jneˊ jmɨɨˊ jmeenˊ heˉ tɨhꜗ dsëyꜗ. Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ yaˉnääꜘ kihꜗ Dio, hnøøꜗ dsooꜘ dsëyꜗ heˉ cha̱a̱ˉ baˊ Dio hiꜙ jmeeꜙ biiꜗ dsooꜘ dsëˉ jneˊ heˉ miˉhmaayhˋ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hnaayhˉ.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Gaꜙläꜙdsooꜘ baˊ dsëˈ Noé läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ, jäꜙ läꜙjëꜙ heˉ saꜙ gaˊ maˉjëëyꜙ. Kihꜗ heˉ ga̱yhꜙ Dio, gaꜙjmeeyꜘ ko̱o̱ˉ barco jeeˊ gaꜙla̱a̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ kya̱a̱yꜗ. Hiꜙ kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ, gaꜙjmeeyꜘ gaꜙjä̱ꜘ dsoˊjwɨɨꜘ nëˊ kihˈ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ. Hiꜙ gaꜙjmä̱ä̱ꜗ Dio kwa̱a̱t˜ yaꜙhë̱ë̱yꜗ llu̱u̱ꜗ kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Abraham, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙtëëꜗ Dio kiyhꜗ, gaꜙhe̱e̱yhˉ baˊ dsooyˈ taꜙ jeeˊ laˈ kwa̱a̱t˜ hyoyhꜙ heˉ laꜗ he̱e̱yꜚ. Hiꜙ niꜙ saꜙ ñeyˉ haˉ taꜙ maˊ dsooyˈ, maˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ jeeˊ maˊ gyayˈ ja̱ˉ.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Kihꜗ heˉ maˊ dsooꜘ dsëꜗ Abraham, gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ heˉ gaꜙgyayˉ hwaꜗ jeeˊ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ, la̱a̱yꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉ cha̱a̱ˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ hi̱ˉ gaꜙgyaˉ hwaꜗ kihꜗ dsaꜙ. Saˊhmɨɨhˉ baˊ gaꜙhɨɨyꜘ jeeˊ gaꜙgyayˉ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙgyaˉ Isaac kya̱a̱hˊ Jacob kaˉlähꜘ, hi̱ˉ gaꜙtë̱ë̱ꜘ he̱e̱ꜚ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Abraham läꜙko̱o̱ˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Gaꜙkwëëhꜗ baˊ dsëˈ Abraham, kihꜗ heˉ maˊ jø̱ø̱y˜ të̱ë̱yꜗ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ heˉ chihꜗ ko̱o̱ˉ hwehˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Dio läꜙ hyohˉ dsëꜗ.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Kihꜗ heˉ maˊ dsooꜘ dsëꜗ Sara, gaꜙhyoyhꜗ beꜘ heˉ gaꜙka̱a̱yꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ, maꜙkeꜙ saꜙ maˊ leꜘ maˊ ka̱a̱yˈ. Hiꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ baˊ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱yꜗ maꜙkeꜙ maˉgyu̱yhˉ. Jëëhꜘ gaꜙjmeeyꜘ dsooꜘ heˉ miˉteꜗ Dio juuˈ heˉ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Heˉ läꜙja̱ˉ, kihꜗ ja̱a̱ˉ baˊ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ, maꜙkeꜙ maˉyaˉjä̱hꜙ lla̱a̱ꜙ jmɨɨˊ kiyhˈ, kë̱ë̱ˉ gaˊ gaꜙläꜙjwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ kya̱a̱yꜗ, läꜙko̱o̱ˉ jwë̱ë̱ꜘ nʉʉꜘ hi̱ˉ hë̱ë̱ꜚ gyʉʉhˈ hiꜙ läꜙko̱o̱ˉ mɨˈsɨɨˊ heˉ chaˉ chaˊhooˊ jmɨˉñeehꜚ, heˉ saꜙ tä̱ä̱ꜙ jneˊ henˊ.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ, läꜙ maˉdsooꜘ ja̱ˉbaˊ dsëyˈ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙhyoyhꜗ heˉ gaꜙtø̱ø̱ꜗ Dio hihꜙ maˊ kwëëyhˈ. Pero gaꜙjmeeꜘ bihꜗ dsooꜘ, maꜙraꜙ heˉ të̱ë̱yꜘ baˊ. Laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ gaꜙjëëyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, hiꜙ laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ gaꜙjmeeyꜘ Dio kihꜗ baˊ. Gaꜙjmä̱ä̱yꜗ hñiiyꜘ läꜙko̱o̱ˉ dsaˉ cha̱a̱ˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ, hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉhwëëꜘ baˊ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hlëëhꜙ läꜙja̱ˉ, dsaˉläˉngëëꜘ jneˊ kiyhˈ, heˉ hnooyhˉ hø̱ø̱yˈ jeeˊ dsaˉta̱a̱yhˋ tä̱ä̱ꜘ.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ maˊ hlëëhꜙ dsaˉ heꜘ kihꜗ hwaꜗ jeeˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ ja̱ˉ, maˊ jäˊ baˊ kiyhˈ maˊ dsaˉnääyˋ kaˉlähꜘ jeeˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ ja̱ˉ.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Pero dsaˉ heꜘ, maˊ he̱e̱ꜘ dsëyꜗ ko̱o̱ˉ hwaꜗ heˉ lluꜗ chaˉgaˊmiihˉ heˉ hlaˉ gyʉʉhˈ. Kihꜗ heˉja̱ˉ, saꜙ laꜗ oˉhihꜙ kihꜗ Dio heˉ jäyhꜘ, la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ dsaˉ heꜘ. Jëëhꜘ, maˉnaˉlaꜚ baˊ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ heˉ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ dsaˉ heꜘ.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Kihꜗ heˉ maˊ dsooꜘ dsëꜗ Abraham, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjmeeꜘ Dio madaꜚ kiyhꜗ heˉ maˊ jngëëyhˈ Isaac, gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ kwa̱a̱yꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ ko̱o̱ˉ mëëˈ kya̱a̱yꜗ, maꜙkeꜙ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ heˉ jmeeyꜗ lluꜗ kihꜗ Abraham taꜙlaꜙ kihꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ heꜘ.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Jëëhꜘ maˉngëëꜘ baˊ maˉjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ: “Taꜙlaꜙ kihꜗ Isaac baˊ hwë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ dsaˉ kya̱a̱hꜗ.”
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Maˊ jmeeꜙ Abraham hʉʉˊdsëˉ heˉ chaˉ baˊ beꜘ kihꜗ Dio, heˉ miˉji̱i̱yhˋ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Kihꜗ Abraham, laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ gaꜙju̱u̱ꜗ jo̱o̱yꜘ mahꜗ gaꜙläꜙji̱i̱yhˋ kaˉlähꜘ.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Isaac, gaꜙmiꜙjä̱ä̱yꜗ Jacob kya̱a̱hˊ Esaú, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ haˉ läꜙ jmeeꜗ Dio kiyhꜗ taꜙ chaˊnëˊ.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Jacob, läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙju̱u̱yꜗ, gaꜙmiꜙjä̱ä̱yꜗ maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ José, hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ jʉʉhˉ kihꜗ Dio naˉhu̱u̱y˜ hmaˉhuꜚ kiyhꜗ.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ José, läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙju̱u̱yꜗ, gaꜙhlëëyhꜘ kihꜗ heˉ hwë̱ë̱ꜙ dsaˉ Israel hwaꜗ Egipto, hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ haˉ taꜙ dsaˉhooꜙ dsaˉ jmɨˉngoꜗ kiyhꜗ.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ choˈjmiiˉ Moisé, heˉja̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙläꜙcha̱a̱yꜙ, gaꜙhmääyꜗ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ sɨhˉ, kihꜗ heˉ gaꜙjëëyꜗ la̱a̱ꜗ naˊhñaahꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ ñʉʉhˉ heꜘ. Saꜙ gaꜙläꜙgoyhꜙ kya̱a̱hˊ madaꜚ heˉ gaꜙjmeeꜘ rey heˉ maˊ ju̱u̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ ñʉʉhˉ.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Moisé, heˉja̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙläꜙjø̱ø̱yhˈ, gaꜙjmeeyꜘ saꜙ kye̱e̱ꜘ heˉ maˊ tëëyhˈ jo̱o̱ꜘ jo̱ˉmɨɨꜚ Faraón.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Gaꜙläꜙhnøøyꜗ gaˊ heˉ gaꜙjëëyꜗ wɨɨꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Dio, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ maˊ läꜙcha̱a̱yˉ lluꜗ miihˉ jmɨɨˊ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ maˊ jmeeyˈ dsoˊkyeˉ.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Gaꜙjmeeyꜘ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ gaˊ heˉ jëëyꜗ wɨɨꜘ kwa̱a̱t˜ kihꜗ Cristo läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ cha̱a̱yˉ lluꜗ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ Egipto. Jëëhꜘ maˊ jø̱ø̱y˜ he̱e̱yꜚ heˉ nøøꜘ juuˈ hyoyhꜙ.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ, yaꜙhë̱ë̱yꜗ hwaꜗ Egipto. Saꜙ gaꜙläꜙgoyhꜙ maꜙkeꜙ gaꜙyaꜙjë̱ë̱ˈ dsëꜗ rey kya̱a̱yhˊ. Gaꜙkwëëhꜗ baˊ dsëˈ Moisé, jëëhꜘ laꜗ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ maˉjë̱ë̱˜ bihꜗ Dio hi̱ˉ saꜙ të̱ë̱ꜗ jneˊ jë̱ë̱nˊ.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Moisé, gaꜙjmeeyꜘ jmɨɨˊ heˉ ku̱hˉ dsaˉ borrego mähꜗ hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ heˉ chʉhꜗ dsaˉ jmaˉ hoˊhaahˊ kihˈ, mahꜗ niꜙ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ ñʉʉhˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ toˉnëˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ Israel saꜙ ju̱u̱ꜘ, waˊraˉ jaꜗ ángel jngɨɨhꜗ kihꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ ñʉʉhˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ toˉnëˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ Egipto.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Dio, gaꜙngëëyꜘ jmɨˉñeehꜚ gyʉ̱ʉ̱ꜘ läꜙko̱o̱ˉ heˉ gaꜙnääyˊ hwaˈ ki̱i̱ꜙ baˊ. Cha̱hꜘ baˊ gaꜙläꜙhnøøꜗ dsaˉ Egipto maˊ ngëëˈ läꜙja̱ˉ, pero gaꜙhmäyhꜗ chaˊjmɨɨˉ ja̱ˉ.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ dsaˉ Israel, gaꜙhlaꜗ naˊhyahˉ kihꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Jericó, ko̱o̱ˉ gaꜙje̱e̱yꜗ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kihꜗ naˊhyahˉ ja̱ˉ gyiiꜗ jmɨɨˋ baˊ.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ Rahab, dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ hnëë˜ hñiiꜘ kya̱a̱hˊ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙju̱u̱yꜗ läꜙ maˊ gaꜙju̱u̱ꜗ dsaˉgooyˈ hi̱ˉ cha̱a̱hˉ. Jëëhꜘ, gaꜙhe̱e̱yhˉ baˊ lluˈ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ ko̱o̱ˈ juuˈ haˉ läꜙ laꜗ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 ¿Heeˉ gaˊ jwahnꜚ? Hnøøꜗ kwaꜗ jäˊ kinꜙ mahꜗ hlëëhnˊ kihˈ Gedeón kihꜗ Barac, kihꜗ Sansón, kihꜗ Jefté, kihꜗ David, kihꜗ Samuel, hiꜙ kihꜗ gaˊ jñahꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ hi̱ˉ heꜘ, ja̱ꜙ ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙlɨyhꜗ gaꜙte̱e̱yꜗ kya̱a̱hˊ rey, gaꜙllayꜘ kweeˉ taˊ kihˈ dsaꜙ, gaꜙhyoyhꜗ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ kya̱a̱yhˊ, gaꜙla̱a̱yꜘ heˉ maˊ ku̱hꜙ hyahˉ.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Gaꜙla̱a̱yꜘ heˉ maˊ ka̱a̱yꜙ, gaꜙla̱a̱yꜘ heˉ maˊ ju̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ ñeˈtuuhꜚ, maꜙkeꜙ saꜙ chaˉ beꜘ kiyhꜗ gaꜙtë̱ë̱yꜘ beꜘ, gaꜙläꜙbe̱e̱yꜘ jwërte jeeˊ chaˉ hniiˉ, gaꜙhëëyꜗ goˉte˜ kihꜗ hløøꜘ hi̱ˉ yaꜙnääꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Maˊ cha̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ gaꜙju̱u̱ꜗ dsaˉdsaahˊ kya̱a̱ˈ mahꜗ gaꜙläꜙji̱i̱yhˋ kaˉlähꜘ. Hiꜙ jñahꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ, gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ heˉ gaꜙheehꜗ dsihꜘ wɨɨꜘ. Saꜙ gaꜙläꜙhnøøyꜗ maˊ lä̱ä̱yꜘ jëëhꜘ, maˉkye̱yˉ oˉjø̱hꜙ dsëˉ heˉ läꜙji̱i̱yhˊ jeeˊ lluˈ gaˊ.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙmiꜙkwa̱hꜗ dsihꜘ, gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱ꜗ dsihꜘ. Hiꜙ ja̱ꜙ maꜙlaꜙ heˉ ja̱ˉ. Gaꜙhñu̱u̱ꜗ dsihꜘ kya̱a̱hˊ caden˜ mahꜗ gaꜙta̱a̱hˉ dsihꜘ nehꜙñeˈ.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙju̱u̱ꜗ kya̱a̱hˊ ku̱u̱ˊ, jñahꜘ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ to̱ꜗ hnooˈ, hiꜙ jñahꜘ gaꜙju̱u̱ꜗ kya̱a̱hˊ ñeˈtuuhꜚ. Hiꜙ ko̱ˉlla̱a̱ˊ maˊ gaꜙnääˊ taꜙ laꜙ taꜙ jnøꜙ, maˊ naˉlä̱ä̱yˉ looˊ borrego kya̱a̱hˊ looˊ chivo kaˉlähꜘ, maˊ täˉñeeyꜘ. Saꜙ maˊ cha̱a̱yˉ lluꜗ, maˊ taˉ maˊ ha̱a̱hˉ dsihꜘ.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Jeeˊ kihˈ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ saꜙ so̱o̱h˜ heˉ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ heꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙnääyˊ läꜙko̱o̱ˉ heˉ naˉhë̱ë̱yˈ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ, läꜙka̱a̱ˉ nehꜙ nuuꜙ, maˊ naˊhmääyhˊ nehꜙ tooˉ ku̱u̱ˊ, hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ hëˉ tooˉ mohꜘ.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ, saꜙ gaꜙhyoyhꜗ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ kya̱a̱yhˊ, maꜙkeꜙ gaꜙhɨɨꜘ juuˈ kiyhꜗ läꜙlluꜗ heˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Jëëhꜘ, maˉllaꜘ dsëꜗ Dio heˉ hñahꜙ jneˊ ko̱ˉjø̱hꜘ heˉ lluꜗ chaˉgaˊmiihˉ kya̱a̱hˊ dsaˉ heꜘ hiꜙ läꜙja̱ˉ hwë̱ë̱ꜙ jneˊ lluˈ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.