Gálatas 4
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs VC
1 Läꜙlaˉ naˉ jwahnꜙ: Ja̱a̱ˉ chihˉ hi̱ˉ lleˋ kihˈ hyohꜙ heˉ gaꜙtë̱ë̱yꜘ hyoyhꜙ kihꜗ jmiiyˉ, maꜙkeꜙ laꜗ kwa̱a̱t˜ hyohꜙ bihꜗ he̱e̱yꜚ, kweeˉ baˊ la̱a̱yˈ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ naˉhnëëˊ jmeeꜙ taˊ kihˈ jmiiyˉ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ mäyhꜗ.
1 Explico-me: enquanto o herdeiro é menor, em nada difere do escravo, ainda que seja senhor de tudo,
2 Heˉja̱ˉ baˊ cha̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ chihˉ hiꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ hä̱ä̱y˜ läꜙji̱i̱hˈ lloo˜ jmɨɨˊ heˉ jähꜙ jmiiyˉ hyoyhꜙ he̱e̱yꜚ.
2 mas está sob tutores e administradores, até o tempo determinado por seu pai.
3 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ jneˊ jä̱ä̱ˈ, taˊko̱ˉji̱i̱hˈ saꜙ gaˊ maˉhe̱e̱hˊ jneˊ kihˈ Cristo. Ji̱i̱hˈ ja̱ˉ maˊ naˉhnëëˊ jneˊ maˊ jmeeˉ jneˊ läꜙko̱o̱ˉ të̱ë̱ˈ dsaˉ jmeeꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ.
3 Assim também nós, quando menores, estávamos escravizados pelos rudimentos do mundo.
4 Pero maˊ gaꜙdsë̱ë̱ꜗ jmɨɨˊ, gaꜙche̱e̱ꜗ Dio jo̱o̱ꜘ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ, hiꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱yꜙ naˊjnääyꜘ kihꜗ ley.
4 Mas quando veio a plenitude dos tempos, Deus enviou seu Filho, que nasceu de uma mulher e nasceu submetido a uma lei,
5 Jayꜗ mahꜗ lä̱ä̱yꜗ jneˊ hi̱ˉ naˉhñuuhˊ läꜙhihꜙ kihꜗ ley, mahꜗ le̱e̱ꜘ jneˊ maꜙraꜙ jo̱o̱ꜘ Dio baˊ.
5 a fim de remir os que estavam sob a lei, para que recebêssemos a sua adoção.
6 Kihꜗ heˉ la̱a̱ꜗ jneˊ jo̱o̱yꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Dio Jmɨˉlleꜘ kihꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱yꜗ nehꜙ tuhˉdsëˉ jneˊ. Hiꜙ ja̱ˉbaˊ Jmɨˉlleꜘ ja̱ˉ hi̱ˉ sɨɨhꜙ Dio läꜙlaˉ: “Abba”, heˉ hnøøꜗ jähꜙ tääˋ kya̱a̱nꜙ.
6 A prova de que sois filhos é que Deus enviou aos vossos corações o Espírito de seu Filho, que clama: Aba, Pai!
7 Heˉja̱ˉ moꜙsoꜙ la̱a̱ꜗ jneˊ dsaˉ hi̱ˉ naˉhnëëˊ, la̱a̱ꜗ jneˊ maꜙraꜙ jo̱o̱yꜘ baˊ. Hiꜙ kihꜗ heˉ la̱a̱ꜗ jneˊ jo̱o̱yꜘ, hñahꜙ baˊ jneˊ he̱e̱nꜚ heˉ kwaꜗ Dio taꜙlaꜙ kihꜗ Cristo.
7 Portanto já não és escravo, mas filho. E, se és filho, então também herdeiro por Deus.
8 Jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉhe̱e̱hˋ hnähꜘ kihꜗ Dio, maˊ la̱a̱hˈ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ naˉhnëëˊ, gaꜙjmeeˊ hnähꜘ heˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dio hi̱ˉ naˉla̱a̱ꜚ ka̱a̱h˜ dsaˉ.
8 Outrora, é certo, desconhecendo a Deus, servíeis aos que na realidade não são deuses.
9 Pero naꜗ maˉkyu̱u̱h˜ hnähꜘ miihˉ kihꜗ Dio. Lluꜗ gaˊ heˉ jwahnꜙ läꜙlaˉ, maˉkyu̱u̱ꜙ Dio hnähꜘ. ¿Heeˉ baˊ laˈ maˉje̱e̱hˋ hnähꜘ taꜙ kaˊluuˊ mahꜗ jmeehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ të̱ë̱ˈ dsaˉ jmeeꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, jmeehˉ hnähꜘ heˈ kihꜗ juuˈ heˉ saꜙ kye̱e̱ꜘ niꜙ miihˉ? ¿Cheˊ hnoohˉ hnähꜘ jä̱hˈ naˉhnëëhˊ hnähꜘ kaˉlähꜘ läꜙko̱hꜘ maˊ tä̱ä̱hˊ hnähꜘ jä̱ä̱ꜗ?
9 Agora, porém, conhecendo a Deus, ou melhor, sendo conhecidos por Deus, como é que tornais aos rudimentos fracos e miseráveis, querendo de novo escravizar-vos a eles?
10 Høøhˉ hnähꜘ jmɨɨˊ, jmeehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ të̱ë̱ˈ dsaˉ jmeeꜙ kihꜗ läꜙja̱a̱ˉ sɨhˉ, hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ heˉ jmeeꜙ dsaˉ läꜙko̱o̱ˉ ji̱ˉñeˉ hiꜙ heˉ gaˊ jyohꜘ jmɨɨˊ heˉ të̱ë̱ˈ dsaˉ jmeeꜙ.
10 Observais dias, meses, estações e anos!
11 Heˉja̱ˉ jmeenꜙ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ, leꜘ gaˉ cheˉ saꜙ gaꜙjmääꜘ taˊ heˉ gaꜙjmeenꜗ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ.
11 Temo que os meus esforços entre vós tenham sido em vão. Voltemos à nossa confiança cordial
12 Chu̱u̱nꜘ kya̱a̱hˊ hnähꜘ ø̱ø̱hnꜗ, waˊ laˈ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ laꜗ hʉʉˊdsëˉ kinꜙ. Niꜙ miihˉ heˉ hlɨɨhˈ saꜙ chaˉ heˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ kinꜙ läꜙ maˊ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ.
12 Irmãos, sede como eu, pois também eu me tornei como vós. Não tenho nenhum motivo de queixa contra vós.
13 Ñehˊ baˊ hnähꜘ, kihꜗ heˉ gaꜙläꜙdsaahˋ baˊ jnäꜘ, heˉja̱ˉ baˊ gaꜙkwanꜗ juˈhmëëꜘ kyahꜗ hnähꜘ läꜙ maˊ toˉnëˊ.
13 Estais lembrados de como eu estava doente quando, pela primeira vez, vos preguei o Evangelho
14 Maꜙkeꜙ gaꜙjëëhˋ hnähꜘ wɨɨꜘ kihꜗ heˉ maˊ dsaahnˊ, pero saꜙ gaꜙmiꜙkwa̱hꜚ hnähꜘ jnäꜘ. Maꜙraꜙ heˉ gaꜙjmä̱ä̱hˋ baˊ jnäꜘ heˈ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ ángel kya̱a̱ꜗ Dio, hiꜙ gaꜙhe̱e̱hˋ baˊ jnäꜘ läꜙko̱o̱ˉ hñiiꜘ Cristo Jesús.
14 e fui para vós uma provação por causa do meu corpo. Mas nem por isto me desprezastes nem rejeitastes, antes me acolhestes como um enviado de Deus, como Cristo Jesus.
15 ¿Heeˉ gaꜙlaꜗ kyahꜗ hnähꜘ? ¿Heˉlaˈ moꜙsoꜙ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ? Jnäꜘ jmeenꜙ juˈdsooꜘ kyahꜗ hnähꜘ, lluꜗ jwërte hohꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, läꜙji̱i̱hˈ hnoohˉ hnähꜘ maˊ llehꜗ hnähꜘ mɨˈnëhˊ mahꜗ maˊ kwëëhꜗ jnäꜘ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ maˊ leꜘ baˊ.
15 Onde está agora aquele vosso entusiasmo? Asseguro-vos que, se possível fora, teríeis arrancado os vossos olhos para mos dar!
16 ¿Cheˊ naˉhä̱ä̱hˊ hnähꜘ jnäꜘ kihꜗ heˉ maˉhlë̱ë̱hnˋ hnähꜘ maꜙraꜙ juˈdsooꜘ?
16 Tornei-me, acaso, vosso inimigo, porque vos disse a verdade?
17 Cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hnooyhˉ haˉ läꜙ jwëꜘ jeeˊ läꜙjwa̱hꜘ hnähꜘ kya̱a̱yhˊ. Pero saꜙ lluꜗ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ. Hnøøyꜗ jmeehˈ hnähꜘ taꜙ kooꜘ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ mahꜗ jmeehˈ hnähꜘ taˊheꜗ kiyhꜗ.
17 Eles vos testemunham amizade com má intenção, e querem separar-vos de mim, para captar a vossa amizade.
18 Lluꜗ baˊ heˉ hnääꜗ dsaˉ hnähꜘ chaˉmiihˉ pero kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ nëëˈ baˊ hʉʉˊdsëˉ hiꜙ gaꜙläꜙjëꜙ jmɨɨˊ baˊ. Ja̱ꜙ maꜙlaꜙ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ.
18 É maravilhoso receber demonstrações de boa amizade, mas que seja em todas as circunstâncias, e não somente quando estou convosco.
19 Peerꜙ hnaanꜙ hnähꜘ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ. ¡Heˉ baˊ cheˉ ji̱i̱ꜙ kinꜙ kwa̱a̱t˜ kyahꜗ hnähꜘ! Läꜙko̱o̱ˉ laꜗ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ waˊraˉ ngooꜗ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱yꜗ, läꜙja̱ˉ laꜗ kinꜙ heˉ hnoonꜗ goˊnäähˈ hnähꜘ taꜙ chaˊnëˊ läꜙji̱i̱hˈ le̱e̱hꜘ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ hñiiꜘ Cristo.
19 Filhinhos meus, por quem de novo sinto dores de parto, até que Cristo seja formado em vós,
20 Hnoonꜗ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ naꜗ gaˉjʉhˉ tøøhˊ jneˊ ko̱ˉjø̱hꜘ. Maˊja̱ˉ leꜘ hlë̱ë̱hnˊ hnähꜘ läꜙ hnøøꜗ kyahꜗ hnähꜘ. Jëëhꜘ naꜗ saꜙ manꜙ goˉte˜ heˉ hʉʉˊdsëˉ ka̱nˋ kyahˈ hnähꜘ.
20 quem me dera estar agora convosco, para descobrir o tom que convém à minha linguagem, visto que eu me encontro extremamente perplexo a vosso respeito.
21 Hnähꜘ hi̱ˉ hnøøꜗ høøꜗ ley kihꜗ Moisé, ngɨɨnˊ juuˈ kyahꜗ hnähꜘ. ¿Cheˊ saꜙ maˉnʉʉhˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jähꜘ ley ja̱ˉ?
21 Dizei-me, vós que quereis estar sujeitos a uma lei: não ouvis a lei?
22 Nëˊ ley ja̱ˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ: U̱u̱ꜗ baˊ jo̱o̱ꜘ Abraham maˊ cha̱a̱ˉ. Ja̱a̱ˉ jo̱o̱yꜘ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ naˉhnëëˊ hiꜙ ja̱a̱ˉ jo̱o̱yꜘ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kya̱a̱hˊ maꜙraꜙ mëyˊ.
22 A Escritura diz que Abraão teve dois filhos, um da escrava e outro da livre.
23 Jo̱o̱yꜘ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ naˉhnëëˊ heꜘ, gaꜙläꜙcha̱a̱yꜙ läꜙko̱hꜘ dsaˉläˉcha̱a̱ˉ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ dsaˉ. Pero jo̱o̱yꜘ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kya̱a̱hˊ maꜙraꜙ mëyˊ, gaꜙläꜙcha̱a̱yꜙ kihꜗ läꜙja̱ˉ baˊ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ kya̱a̱hˊ chooyˈ. (Hi̱ˉ naˉhnëëˊ heꜘ maˊ che̱e̱ˉ Agar, hiꜙ hi̱ˉ maˉla̱a̱ꜗ maꜙraꜙ mëyˊ maˊ che̱e̱ˉ Sara.)
23 O da escrava, filho da natureza; e o da livre, filho da promessa.
24 Kya̱a̱hˊ juuˈ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ, leꜘ hwëëˊ gaˊ jneˊ chaˉgaˊmiihˉ juuˈ. Waˊ kye̱ˊ daˊ jneˊ kwa̱a̱t˜ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ la̱a̱yꜗ läꜙko̱hꜘ to̱ꜗ hmoohˊ heˉ gaꜙjmeeꜘ Dio. Ko̱o̱ˉ hmoohˊ gaꜙjmeeꜘ Dio taꜙ mohꜘ Sinaí läꜙ maˊ gaꜙnøøꜗ ley kihꜗ Moisé. Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ naˊjnääꜘ kihꜗ hmoohˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˉhnëëˊ baˊ. Hiꜙ hmoohˊ ja̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ Agar.
24 Nestes fatos há uma alegoria, visto que aquelas mulheres representam as duas alianças: uma, a do monte Sinai, que gera para a escravidão, é Agar.
25 Hiꜙ Agar heꜘ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ mohꜘ Sinaí heˉ nøøꜘ hwaꜗ Arabia hiꜙ la̱a̱yꜗ läꜙko̱hꜘ jwɨɨˉ Jerusalén heˉ hlaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ. Naˉhnɨɨˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ läꜙkye̱ˉ dsaˉ kya̱a̱yꜗ kihꜗ heˉ tä̱ä̱yhˊ jmeeyꜙ taˊheꜗ kihꜗ ley ja̱ˉ.
25 {O monte Sinai está na Arábia.} Corresponde à Jerusalém atual, que é escrava com seus filhos.
26 Pero jwɨɨˉ Jerusalén heˉ nøøꜘ gyʉʉhˈ, saꜙ naˉhnɨɨˊ, heˉ ja̱ˉ laꜗ kwa̱a̱t˜ läꜙko̱o̱ˉ Sara maaˋ jnänˋ.
26 Mas a Jerusalém lá do alto é livre e esta é a nossa mãe,
27 Jeeˊ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio (jähꜘ läꜙlaˉ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ):
27 porque está escrito: Alegra-te, ó estéril, que não davas à luz; rejubila e canta, tu que não tinhas dores de parto, pois são mais numerosos os filhos da abandonada do que daquela que tem marido {Is 54,1}.
28 Läꜙja̱ˉ ø̱ø̱hnꜗ, la̱a̱ꜗ jneˊ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱hꜘ Isaac, jëëhꜘ la̱a̱ꜗ jneˊ jo̱o̱ꜘ Dio läꜙlluꜗ heˉ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ kya̱a̱hˊ Abraham.
28 Como Isaac, irmãos, vós sois filhos da promessa.
29 Pero läꜙlaˉ baˊ gaꜙngëëꜘ läꜙu̱u̱ꜘ jo̱o̱ꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ. Jo̱o̱yꜘ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ läꜙko̱hꜘ dsaˉläˉcha̱a̱ˉ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ dsaˉ, gaꜙjmeeyhꜙ Isaac hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Jmɨˉlleꜘ kihꜗ Dio. Hiꜙ läꜙja̱ˉ laꜗ läꜙji̱i̱hˈ naꜗ, jmeehꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˉla̱a̱ꜗ kya̱a̱ꜗ Jmɨˉlleꜘ kihꜗ Dio.
29 Como naquele tempo o filho da natureza perseguia o filho da promessa, o mesmo se dá hoje.
30 Nʉʉˉ daˊ haˉ läꜙ jähꜘ juuˈ kihꜗ Dio: “Be̱e̱ꜙ goˉte˜ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ naˉhnëëˊ naˉ kya̱a̱hˊ jo̱o̱yꜘ. Jo̱o̱ꜘ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ naˉhnëëˊ naˉ saꜙ chaˉ lleˋ kihˈ hyoyhꜙ niꜙ miihˉ läꜙko̱hꜘ teꜗ hyohꜙ jo̱o̱ꜘ mëˊ Abraham.”
30 Que diz, porém, a Escritura? Lança fora a escrava e seu filho, porque o filho da escrava não será herdeiro com o filho da livre {Gn 21,10}.
31 Läꜙja̱ˉ ø̱ø̱hnꜗ, saꜙ la̱a̱ꜗ jneˊ jo̱o̱ꜘ hi̱ˉ naˉhnëëˊ heꜘ, la̱a̱ꜗ jneˊ läꜙko̱o̱ˉ jo̱o̱ꜘ mëˊ Abraham baˊ.
31 Pelo que, irmãos, não somos filhos da escrava, mas sim da que é livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.