Atos 26
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVT
1 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ rey Agripa sɨɨyhꜙ Paaˊ:
1 Então Agripa disse a Paulo: “Você pode falar em sua defesa”. Paulo fez um sinal com a mão e começou sua defesa:
2 —Cha̱a̱nˉ lluꜗ kya̱a̱hˊ hneˉ rey Agripa, llu̱u̱hꜗ hneˉ kwahˉ jwëˈ kwanˋ juˈdsooꜘ heˉ kya̱a̱hˊ lä̱ä̱nˊ hñiinꜙ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ bä̱ä̱hˉ dsaˉ judiu jnäꜘ.
2 “Rei Agripa, considero-me feliz de ter hoje a oportunidade de lhe apresentar minha defesa contra todas as acusações feitas pelos líderes judeus,
3 Lluꜗ laꜗ kinꜙ kihꜗ heˉ kyu̱u̱h˜ hneˉ läꜙjëꜙ heˉ të̱ë̱ˈ jmeeˉ jnäähˈ dsaˉ judiu, kyu̱u̱h˜ läꜙjëꜙ juuˈ heˉ tiˉchooˉ jnäähˈ. Heˉja̱ˉ chu̱u̱nꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ mahꜗ waˊ jø̱hˉ hohꜘ nuuhˈ juuˈ laˉ.
3 pois sei que conhece bem todos os costumes e controvérsias dos judeus. Portanto, peço que me ouça com paciência.
4 ʼLäꜙjë̱ë̱ꜙ judiu kyu̱u̱ꜙ jnäꜘ haˉ läꜙ maˉjan˜ läꜙji̱i̱hˈ maˊ mähnˈ. Ñeˉ bihꜗ haˉ läꜙ maˊ gyanˊ jwɨɨˉ kinꜙ hiꜙ läꜙja̱ˉ jwɨɨˉ Jerusalén kaˉlähꜘ.
4 “Como os líderes judeus sabem muito bem, recebi educação judaica completa desde a infância entre meu povo e depois em Jerusalém.
5 Läꜙja̱ˉ ñeyˉ kweeˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ fariseo. Jnäähˈ fariseo miˉteˋ baˊ jnäähꜗ läꜙ nøøꜘ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ läꜙko̱hꜘ gaˊ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ judiu. Leꜘ baˊ miˉjnääyꜙ laꜗ dsooꜘ cherˊmahꜗ hnøøyꜗ.
5 Também sabem, e talvez estejam dispostos a confirmar, que vivi como fariseu, a seita mais rígida de nossa religião.
6 Naꜗ chehnꜗ nëˊtaˊ laˉ, llahˉ hnähꜘ taˊ kinꜙ, kihꜗ heˉ kye̱nˊ oˉjø̱hꜙ dsëˉ heˉ hñahꜙ jneˊ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Dio hñiiꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ.
6 Agora estou sendo julgado por causa de minha esperança no cumprimento da promessa feita por Deus a nossos antepassados.
7 Läꜙji̱i̱hˈ naꜗ jø̱ø̱˜ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙto̱ꜘ nääꜗ dsaˉ judiu läꜙteꜗ juuˈ ja̱ˉ. Läꜙjmɨɨˈ läꜙhwëˈ hnaayhˉ Dio jø̱ø̱y˜ dsë̱ë̱ꜗ juuˈ ja̱ˉ. Hneˉ rey Agripa, kihꜗ heˉ kye̱nˊ oˉjø̱hꜙ dsëˉ kihꜗ juuˈ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ baˊ naˉ hnɨɨ˜ dsaˉ kinꜙ.
7 De fato, é por isso que as doze tribos de Israel adoram a Deus fervorosamente, dia e noite, e compartilham da mesma esperança que eu. E, no entanto, ó rei, acusam-me por causa dessa esperança!
8 ¿Haˉ läꜙ jëëhꜘ hnähꜘ, cheˊ jwë̱ë̱hˋ heˉ läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ heˉ miˉji̱i̱hˋ Dio hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ?
8 Por que lhes parece tão incrível que Deus ressuscite os mortos?
9 ʼMaꜙraꜙ juˈdsooꜘ maˊ jmeenꜙ kwa̱a̱t˜, heˉ maˊ lleˋ kihˈ jmeenˋ hñaaˉ dsënꜙ chaˉmiihˉ kihꜗ Jesús dsaˉ cha̱a̱ˉ Nazaret.
9 “Eu costumava pensar que era minha obrigação empenhar-me em me opor ao nome de Jesus, o nazareno.
10 Läꜙja̱ˉ gaꜙjmeenꜗ Jerusalén. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Jesús gaꜙta̱a̱hnꜙ nehꜙñeˈ läꜙhihꜙ kihꜗ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ. Hiꜙ läꜙ maˊ gaꜙjngëëyhꜗ dsaˉ heꜘ, läꜙkye̱ˉ jnäꜘ gaꜙhiihˉ dsënꜙ.
10 Foi exatamente o que fiz em Jerusalém. Com autorização dos principais sacerdotes, fui responsável pela prisão de muitos dentre o povo santo. E eu votava contra eles quando eram condenados à morte.
11 Chaˉmiihˉ ji̱i̱h˜ ñeenˊ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ gwahꜙ mähˉ, gaꜙsa̱a̱hnꜙ dsaˉ, gaꜙheehꜙ jnihꜘ wɨɨꜘ mahꜗ waˊ hlëëyhꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ Jesús. Maˊ yaˉjë̱ë̱ˈ dsënꜙ jwërte kya̱a̱hˊ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ ñeenˊ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ kihꜗ dsaˉ jñahꜘ mahꜗ naˊjmeehˋ jnihꜘ.
11 Muitas vezes providenciei que fossem castigados nas sinagogas, a fim de obrigá-los a blasfemar. Eu me opunha a eles com tanta violência que os perseguia até em cidades estrangeiras.
12 ʼLäꜙ maˊ jmeenꜙ ja̱ˉbaˊ, ngoonꜗ taꜙ Damasco läꜙhihꜙ kihꜗ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ.
12 “Certo dia, numa dessas missões, dirigia-me a Damasco, autorizado e incumbido pelos principais sacerdotes.
13 Hneˉ rey, jeeˊ laˉ jwë̱ë̱hnꜚ hneˉ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kinꜙ jeeˊ ngoonˈ chaˊjwëꜗ ja̱ˉ. Maˉtëꜘ ko̱o̱ˉ lla̱ꜗhyooꜙ gaꜙjëënꜗ ko̱o̱ˉ jeˉ jaꜗ gyʉʉhˈ, be̱e̱ꜘ gaˊ läꜙko̱o̱ˉ jmëëꜗ kihꜗ hyooˉ, heˉ gaꜙläꜙjnäꜘ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ jeeˊ gaꜙnøøꜗ jnäähˈ ja̱ˉ.
13 Por volta do meio-dia, ó rei, ainda a caminho, uma luz do céu, mais intensa que o sol, brilhou sobre mim e meus companheiros.
14 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ gaꜙsa̱a̱ꜗ jnäähˈ hwaꜗ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙnuunꜗ gaꜙhlëëhꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ kya̱a̱hˊ juuˈ hebreo: “Saulo, Saulo”, gaꜙjäyhꜘ. “Heˉ jmeehˊ hñaahˈ baˊ hneˉ naˉ, heˉ hahˉ kinꜙ jwëˈ heˉ ta̱a̱hnꜙ hneˉ.”
14 Todos nós caímos no chão, e eu ouvi uma voz que me dizia em aramaico: ‘Saulo, Saulo, por que você me persegue? Não adianta lutar contra minha vontade’.
15 Heˉja̱ˉ gaꜙjwɨɨꜗ jnihꜘ: “¿Hi̱i̱ˉ hneˉ dsaˉñʉʉhˉ?” Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ hi̱ˉ heꜘ: “Jnäꜘ heꜘ Jesús hi̱ˉ jmeehˉ hñaaˉ hohꜘ kihꜗ.
15 “‘Quem és tu, Senhor?’, perguntei. “E o Senhor respondeu: ‘Sou Jesus, a quem você persegue.
16 Nooˉ, chihꜘ tɨɨhˊ. Maˉmiˉjnäänˈ hñiinꜙ kyahꜗ mahꜗ hña̱a̱nꜚ hneˉ jmeehˈ taˊ kinꜙ hiꜙ jmeehˈ dsooꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˉjëëhˋ kinꜙ hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ naꜗ gaˊ miˊjnäänꜗ kyahꜗ.
16 Agora levante-se, pois eu apareci para nomeá-lo meu servo e minha testemunha. Conte o que viu e o que eu lhe mostrarei no futuro.
17 Lä̱ä̱nˊ hneˉ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ jmeeꜗ dsaˉgoohꜘ kyahꜗ hiꜙ lä̱ä̱nˊ hneˉ kihꜗ dsaˉ jñahꜘ. Jëëhꜘ kihꜗ dsaˉ jñahꜘ baˊ che̱e̱nꜚ hneˉ naꜗ.
17 E eu o livrarei tanto de seu povo como dos gentios. Sim, eu o envio aos gentios
18 Mahꜗ nähˈ mɨˈnëyˊ, läꜙja̱ˉ dsaˉje̱e̱h˜ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ taꜙ jeeˊ jnäꜘ waˊjeˉ. Hiꜙ dsaˉje̱e̱h˜ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ läꜙhihꜙ kihꜗ Tanaˊ mahꜗ jmeeyꜗ läꜙ hnøøꜗ Dio. Hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ läꜙdsooꜘ dsëꜗ kinꜙ dsaˉcheˋ dsoˊkyeˉ kiyhꜗ hiꜙ hyoyhꜙ he̱e̱yꜚ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉjngëëˈ”, gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ jnäꜘ.
18 para abrir os olhos deles a fim de que se voltem das trevas para a luz, e do poder de Satanás para Deus. Então receberão o perdão dos pecados e a herança entre o povo de Deus, separado pela fé em mim’.
19 ʼHeˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ rey Agripa, gaꜙhe̱e̱hˋ baˊ jnäꜘ jmeenˋ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙnuunꜗ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙläꜙjnäꜘ kinꜙ heˉ jaꜗ gyʉʉhˈ.
19 “Portanto, rei Agripa, obedeci à visão celestial.
20 Toˉnëˊ gaꜙjmeenꜗ juuˈ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Damasco. Ja̱ˉgaˊ naꜙ gaꜙkwanꜗ juuˈ jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Judea. Hiꜙ läꜙja̱ˉ gaꜙkwanꜗ juuˈ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu kaˉlähꜘ, gaꜙjwɨɨꜗ jnihꜘ waˊ läˉdsa̱a̱˜ dsëyꜗ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ jmeeyꜙ mahꜗ waˊ dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio. Hiꜙ läꜙja̱ˉ gaꜙjwɨɨꜗ jnihꜘ hnøøꜗ jmeeyꜗ läꜙko̱o̱ˉ lleˋ kihˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉje̱e̱h˜ kya̱a̱hˊ Dio.
20 Anunciei a mensagem primeiro em Damasco, depois em Jerusalém e em toda a Judeia, e também aos gentios, dizendo que todos devem arrepender-se, voltar-se para Deus e mostrar, por meio de suas boas obras, que mudaram de rumo.
21 Kwa̱a̱t˜ kihꜗ juuˈ laˉ gaꜙsa̱a̱hꜗ judiu jnäꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ Jerusalén hnøøyꜗ maˊ jngëëyhˈ jnäꜘ.
21 Alguns judeus me prenderam no templo por anunciar essa mensagem e tentaram me matar.
22 ʼPero kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Dio maˉkwëëhꜗ baˊ dsënꜙ läꜙji̱i̱hˈ naꜗ, kwanꜙ juuˈ kihꜗ Dio kihꜗ läꜙjø̱hꜗ läꜙmähꜗ. Saꜙ gaꜙllaꜙdsëënˋ heˉ gaꜙhlëëhꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Moisé. Läꜙko̱o̱ˉ teꜗ heˉ gaꜙjäyhꜘ leꜘ, ko̱ˉja̱ˉ baˊ ji̱i̱hˈ gaꜙjwahnꜗ.
22 Mas Deus tem me protegido até este momento, para que eu dê testemunho a todos, dos mais simples até os mais importantes. Não ensino nada além daquilo que os profetas e Moisés disseram que haveria de acontecer,
23 Hi̱ˉ heꜘ gaꜙjähꜘ, maꜙraꜙ heˉ dsaˉngëëꜘ baˊ Cristo wɨɨꜘ hiꜙ le̱e̱yꜘ toˉnëˊ hi̱ˉ läꜙji̱i̱hˊ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, mahꜗ kwayꜗ juuˈ kihꜗ dsaꜙ, heˉ miˉjnääꜙ juˈdsooꜘ kihꜗ dsaˉ judiu hiꜙ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ.
23 que o Cristo sofreria e seria o primeiro a ressuscitar dos mortos e, desse modo, anunciaria a luz de Deus tanto aos judeus como aos gentios”.
24 Hlëëhˊ gaˊ Paaˊ läꜙja̱ˉ, haˉ läꜙ jeeˊ maˊ lä̱ä̱y˜ hñiiyꜘ, maˊ gaꜙhlëëhꜘ Festo ki̱ˉga̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
24 De repente, Festo gritou: “Paulo, você está louco! O excesso de estudo o fez perder o juízo!”.
25 Pero Paaˊ gaꜙjähꜘ:
25 Mas Paulo respondeu: “Não estou louco, excelentíssimo Festo. Digo a mais sensata verdade,
26 Ñeˉ baˊ rey Agripa juuˈ laˉ, heˉja̱ˉ hlëëhnˊ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉdsënꜙ chaˊnëyˊ. La̱a̱nꜙ maˉnuuꜘ baˊ rey juuˈ laˉ, jëëhꜘ läꜙjëꜙ heˉ laˉ saꜙ gaꜙlaꜗ jeeˊ naˉhmääˊ heˉ saꜙ läꜙñeˉ dsaˉ.
26 e o rei Agripa sabe dessas coisas. Expresso-me com ousadia porque tenho certeza de que esses acontecimentos são todos de conhecimento dele, pois não se passaram em algum canto escondido.
27 Hneˉ rey Agripa, ¿cheˊ jmeehˉ dsooꜘ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙhlëëhꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio? Jnäꜘ la̱a̱nꜙ jmeehˉ baˊ hneˉ dsooꜘ.
27 Rei Agripa, o senhor crê nos profetas? Eu sei que sim”.
28 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Agripa sɨɨyhꜙ Paaˊ:
28 Então Agripa o interrompeu: “Você acredita que pode me convencer a tornar-me cristão em tão pouco tempo?”.
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Paaˊ:
29 Paulo respondeu: “Em pouco ou em muito tempo, peço a Deus que tanto o senhor como os demais aqui presentes se tornem como eu, exceto por estas correntes”.
30 Maˊ gaꜙnuuꜘ rey heꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙnooyˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ kya̱a̱hˊ lleˊmohꜘ kya̱a̱hˊ Bernice hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱yhˊ.
30 Então o rei, o governador, Berenice e todos os outros se levantaram e se retiraram.
31 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ nëˊtaˊ ja̱ˉ, gaꜙnääyꜗ ka̱hꜘ hlëëyhꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, maˊ jäyhꜘ:
31 Enquanto saíam, conversavam entre si e concordaram: “Esse homem não fez nada que mereça morte ou prisão”.
32 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ rey Agripa sɨɨyhꜙ Festo:
32 E Agripa disse a Festo: “Ele poderia ser posto em liberdade se não tivesse apelado a César”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.