Atos 10
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Jwɨɨˉ Cesarea maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Cornelio. Maˊ la̱a̱yˈ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ hña̱ˉla̱a̱ꜘ hløøꜘ hi̱ˉ che̱e̱ˉ Italiana.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Dsaˉñʉʉhˉ heꜘ maˊ hnaayhˉ Dio kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ kya̱a̱yꜗ. Hiꜙ maˊ ga̱yhꜙ Dio, maˊ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio läꜙjëꜙ jmɨɨˊ, hiꜙ maˊ jmeeyꜙ chaˉmiihˉ beꜘ kihꜗ hi̱ˉ täˉñeeꜘ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Jeeˊ gyayˈ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio, ko̱ˉhi̱ˊ hnëˉ taꜙ gaꜙhlooꜘ, gaꜙhë̱ë̱ꜘ mɨˈnëyˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ naˉhñaaˈ naˊdsa̱ꜙ ja̱a̱ˉ ángel kya̱a̱ꜗ Dio hi̱ˉ gaꜙheꜗ taꜙ jeeˊ gyayˈ, hi̱ˉ gaꜙjähꜘ:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Mahꜗ gaꜙjë̱ë̱yꜗ ko̱o̱ˉ hwehˉ, Peerꜙ goyhꜙ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ ángel, gaꜙjäyhꜘ:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Che̱e̱ꜙ dsaˉ taꜙ Jope. Waˊ llaˉchiiyhˊ Simón, ja̱ˉbaˊ hi̱ˉ tëëyh˜ Peeˊ, mahꜗ waˊ jäyˉ.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Hi̱ˉ heꜘ gyaꜗ chaˊnehꜙ kihꜗ jñahꜘ hi̱ˉ che̱e̱ˉ Simón hi̱ˉ miˉlluꜗ looˊ jahꜘ chaˊhooˊ jmɨˉñeehꜚ. Hi̱ˉ heꜘ, jähꜙ heeˉ naˉ jmeehˈ.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Maˊ ngaahˈ ángel hi̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ kya̱a̱yhˊ, gaꜙtëëhꜗ Cornelio u̱u̱ꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ kya̱a̱hˊ ja̱a̱ˉ hløøꜘ hi̱ˉ jwa̱hꜘ kya̱a̱yhˊ hi̱ˉ maˊ miˉteꜗ kihꜗ Dio.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Maˉlaꜙ maˉjmeehꜗ Cornelio läꜙjëꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ, ja̱ˉgaˊ gaꜙche̱e̱yꜗ taꜙ Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Maˊ gaꜙjnäꜗ jyohꜘ jmɨɨˊ, maˊ ngooˈ gaꜙtëꜘ lla̱ꜗhyooꜙ hiꜙ ngooꜗ yaꜙjä̱hꜙ dsaˉ heꜘ taꜙ Jope. Hor˜ ja̱ˉ gaꜙwɨɨꜗ Peeˊ gyʉʉhˈ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜘ hneꜗ, jeeˊ naˊngɨɨyˊ kiyhˈ kihꜗ Dio.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Jaꜗ kyo̱yhꜙ jeeˊ maˊ gyayˈ, hnøøyꜗ maˊ kuyhꜙ. Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ jø̱ø̱y˜ jmeeꜙ dsaˉ maꜗ, gaꜙhë̱ë̱ꜘ mɨˈnëyˊ ko̱o̱ˉ heˉ gaꜙmiꜙjnääˉ Dio kiyhꜗ, jeeˊ gyayˈ chu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Gaꜙjëëyꜗ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ naˉhñaaˈ läꜙjë̱ë̱ˉ ko̱o̱ˉ heˉ laꜗ läꜙko̱hꜘ taˉjmaahˋ, naˉhñʉʉꜚ läꜙjëꜙ kye̱ꜘ kiihˋ heˉ gaꜙjyooꜗ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Nehꜙ ja̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ nëëˈ jahꜘ, maˊ tä̱ä̱hˊ jahꜘ hi̱ˉ chooˈ gooˉ tɨɨˊ, maˊ tä̱ä̱hˊ jahꜘ hi̱ˉ së̱ë̱hˉ hñiiꜘ hwaꜗ, hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ ta̱ˈjahꜘ hi̱ˉ hë̱ë̱ꜙ gyʉʉhˈ.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Jeeˊ ja̱ˉ jaꜗ ko̱o̱ˉ juuˈ, heˉ jähꜘ.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ jaꜗ juuˈ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙlaꜗ läꜙja̱ˉ, ja̱ˉgaˊ gaꜙsoohˈ taˉjmaahˋ ja̱ˉ, ngoohꜗ kaˉlähꜘ taꜙ gyʉʉhˈ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ gyaˈ Peeˊ jmeeꜙ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ heˉ hnøøꜗ jähꜙ heˉ gaꜙjëëyꜗ ja̱ˉ, gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Cornelio heꜘ, ngɨɨyꜙ juuˈ haˉ chihꜗ hneꜗ kihꜗ Simón hi̱ˉ miˉlluꜗ looˊ jahꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙllaꜙnääyꜗ jeeˊ ja̱ˉ.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Gyaꜗ gaˊ Peeˊ gyʉʉhˈ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ haˉ läꜙ laꜗ heˉ gaꜙjëëyꜗ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Jmɨˉlleꜘ kihꜗ Dio sɨɨyhꜙ:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Jña̱a̱ˋ mahꜗ goˉjëëˋ. Taꜙ jmeeˉ to̱ꜗ hohꜘ, gwaˉ kya̱a̱yhˊ. Jnäꜘ baˊ maˉche̱e̱nꜙ dsaˉ naˉ.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Heˉja̱ˉ gaꜙjña̱a̱ꜗ Peeˊ taꜙ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Cornelio heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱hˉ Peeˊ dsaˉ heꜘ chaˊnehꜙ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjä̱ꜘ dsaˉ heꜘ hwëˈ ja̱ˉ.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Jyohꜘ jmɨɨˊ gaˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ jwɨɨˉ Cesarea. Maˊ gyaˈ Cornelio jø̱ø̱˜ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ kya̱a̱yꜗ, hiꜙ kya̱a̱hˊ omeꜚ hi̱ˉ jwa̱yhꜘ kya̱a̱hˊ.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Maˊ gaꜙllooꜗ Peeˊ hoˊhneꜚ kiyhˈ, yaꜙhë̱ë̱ꜗ Cornelio mahꜗ gaꜙhe̱e̱yhˉ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙju̱u̱hꜗ Cornelio jnëˊ chaˊnëˊ Peeˊ, gaꜙjmä̱ä̱yꜗ jø̱ø̱hˈ.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pero Peeˊ gaꜙcha̱a̱hˉ Cornelio gaꜙsɨɨyhꜙ:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Läꜙ maˉllayꜘ ja̱ˉbaˊ juuˈ gaꜙta̱a̱yhˋ chaˊnehꜙ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jeeˊ tä̱ä̱hˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙku̱hꜗ jeeˊ ja̱ˉ.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙchoonꜗ juuˈ niꜙ miihˉ, läꜙ maˊ gaꜙllooꜗ juuˈ kinꜙ, cha̱hꜘ baˊ maˉjan˜. Heˉja̱ˉ ngɨɨnˊ juuˈ kyahꜗ. ¿Heˉlaˈ maˉteehˈ jnäꜘ?
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Cornelio:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Hi̱ˉ heꜘ naˉ gaꜙjähꜘ: “Cornelio, maˉnuuꜘ baˊ Dio läꜙjëꜙ heˉ maˉhlëëhˊ kya̱a̱yhˊ, hiꜙ kye̱ˉ bihꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ maˉkwëëhˋ hi̱ˉ täˉñeeꜘ.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Che̱e̱ꜙ dsaˉ taꜙ Jope mahꜗ waˊ jäˉ Simón hi̱ˉ tëëyh˜ Peeˊ. Hi̱ˉ heꜘ gyaꜗ chaˊnehꜙ kihꜗ heꜘ baˊ Simón hi̱ˉ miˉlluꜗ looˉ jahꜘ, chaˊhooˊ jmɨˉñeehꜚ. Waˊraˉ jaꜗ hi̱ˉ heꜘ, hlë̱ë̱hꜗ hneˉ”, gaꜙsɨɨyhꜙ jnäꜘ.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Heˉja̱ˉ cha̱hꜘ baˊ gaꜙche̱e̱nꜙ dsaˉ naˊkya̱a̱ꜘ hneˉ. Hiꜙ lluꜗ baˊ maˉjmeehˊ maˉñehꜗ. Naꜗ naꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ tøøhˊ jnäähꜗ jeeˊ laˉ chaˊnëˊ Dio, mahꜗ nʉʉˊ jnäähꜗ juuˈ heˉ maˉhñah˜ kihꜗ Dio.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Heˉja̱ˉ gaꜙløøꜗ Peeˊ hlëëhꜙ läꜙlaˉ:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Tɨhꜗ baˊ dsëˈ Dio kihꜗ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ ga̱yhꜙ hiꜙ kihꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ heˉ lluꜗ.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Heˉ laˉ naˉ juuˈ heˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Dio kihꜗ dsaˉ Israel. Juˈhmëëꜘ laˉ heˉ jmeeꜙ hiiꜘ tiiˊ kihˈ dsaˉ taꜙlaꜙ kihꜗ Jesucristo hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Ñehˊ baˊ hnähꜘ kweeˉ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Judea, heˉ gaꜙløøꜗ taꜙ Galilea, maˉngëëꜘ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jwa̱a̱ꜚ kihꜗ heˉ sa̱a̱ꜙ dsaˉ jmɨɨˉ.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Maˉnʉʉhˉ baˊ hnähꜘ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ Dio kya̱a̱hˊ Jesús dsaˉ cha̱a̱ˉ Nazaret. Gaꜙkwëëyhꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ, hiꜙ gaꜙkwëëyhꜗ chaˉmiihˉ beꜘ. Hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ gaꜙngëëyꜘ gaꜙjmeeyꜘ heˉ lluꜗ jmahꜗ hiꜙ gaꜙlä̱ä̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ jëë˜ wɨɨꜘ ka̱a̱h˜ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ, jëëhꜘ Dio chehꜗ kya̱a̱yhˊ.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Jmeeˉ jnäähˈ juˈdsooꜘ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús hwaꜗ Judea hiꜙ jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙjngɨɨhꜗ dsaˉ kihꜗ, naˉta̱a̱yꜙ dsohꜘ hmaˉcruꜚ.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Pero Dio gaꜙmiꜙji̱i̱yhˋ maˊ gaꜙhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ hiꜙ gaꜙmiꜙjnääyˉ mahꜗ jë̱ë̱ꜗ dsihꜘ heˉ maˉläˉji̱i̱yhˋ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Pero saꜙ gaꜙmiꜙjnääyˉ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ. Maꜙlaꜙ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ hi̱ˉ gaꜙlle̱e̱hˉ Dio jä̱ä̱ꜗ baˊ gaꜙmiꜙjnääyˉ mahꜗ jmeeˊ jnäähꜗ juˈdsooꜘ kiyhꜗ, jnäähˈ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ gaꜙhɨ̱hꜗ kya̱a̱yhˊ maˉngëëꜘ maˉläˉji̱i̱yhˋ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ja̱ˉgaˊ gaꜙche̱e̱yꜗ jnäähˈ kwaˊ jnäähꜗ juuˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ. Mahꜗ jmeeˊ jnäähꜗ dsooꜘ, Jesús heꜘ hi̱ˉ naˉhña̱a̱ˊ kihˈ Dio, la̱a̱yꜗ jwëëꜚ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ ji̱i̱hꜙ hiꜙ läꜙja̱ˉ kihꜗ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ gaꜙjmeeꜘ dsooꜘ kihꜗ Jesús, gaꜙjäyhꜘ, taꜙlaꜙ kihꜗ bihꜗ dsaˉcheˋ dsoˊkyeˉ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ he̱e̱hꜙ juuˈ kiyhꜗ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Hlëëhꜙ gaˊ Peeˊ läꜙja̱ˉ maˊ gaꜙjyooꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ nëˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nuuˉ jeeˊ ja̱ˉ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Läꜙjë̱ë̱ꜙ ø̱ø̱hꜗ jneˊ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ judiu hi̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ kya̱a̱hˊ Peeˊ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ maˊ gaꜙjëëyꜗ gaꜙhyohꜗ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Gaꜙnuuyꜘ hlëëhꜙ dsaˉ heꜘ jyohꜘ juuˈ hiꜙ maˊ jmeeyꜙ jʉʉhˉ kihꜗ Dio.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Peeˊ madaꜚ gaꜙsa̱a̱yˉ jmɨɨˉ läꜙhihꜙ kihꜗ Jesús Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙchu̱u̱ꜘ dsaˉ heꜘ kya̱a̱hˊ Peeˊ mahꜗ jä̱yꜗ miihˉ jmɨɨˊ kya̱a̱yhˊ.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.