2 Coríntios 6
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVT
1 Heˉja̱ˉ jnäähˈ hi̱ˉ kwaꜙ beꜘ kya̱a̱hˊ taˊ kihˈ Dio, hlë̱ë̱hnˊ hnähꜘ, taꜙ jmeeˉ hnähꜘ taꜙ kooꜘ heˉ lluꜗ dsëꜗ Dio kya̱a̱hˊ hnähꜘ.
1 Como cooperadores de Deus, suplicamos a vocês que não recebam em vão a graça de Deus.
2 Jëëhꜘ, läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio:
2 Pois Deus diz: “No tempo certo, eu o ouvi; no dia da salvação, eu lhe dei socorro”. De fato, agora é o “tempo certo”. Hoje é o dia da salvação!
3 Gaꜙnøøˊ jnäähꜗ läꜙko̱o̱ˉ lleˋ kihˈ baˊ mahꜗ niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ chaˉ heˉ kihꜗ miˉkwa̱yhꜗ kihꜗ taˊ heˉ jmeeˉ jnäähˈ.
3 Vivemos de forma que ninguém tropece por nossa causa, nem tenha motivo para criticar nosso ministério.
4 Waˊ heˉ chaˉ heˉ heˉ dsaˉngëëꜘ jnäähˈ, hnøøˉ jnäähˈ miˊjnääꜗ jnäähˈ kihꜗ dsaꜙ, la̱a̱ꜗ jnäähˈ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ kihꜗ Dio. Kwëëh˜ baˊ dsëˉ jnäähˈ, hiꜙ ja̱ꜙ ko̱o̱ˉ nëëˈ heˉ wɨɨꜘ heˉ dsaˉngëëꜘ jnäähˈ, llaˉkya̱a̱ꜗ jnäähˈ, gwaꜘ heˉ jmeeꜙ jwɨɨhˋ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ.
4 Em tudo que fazemos, mostramos que somos verdadeiros servos de Deus. Suportamos pacientemente aflições, privações e calamidades de todo tipo.
5 Jmiˉba̱a̱˜ dsaˉ jnäähˈ, ta̱a̱hˉ dsaˉ jnäähˈ nehꜙñeˈ, tooyh˜ mɨɨhˊ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ. Peerꜙ hwehˉ taˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ, chaˉ maˊ saꜙ gwɨ̱ɨ̱ˉ jnäähˈ, niꜙ saꜙ chaˉ heˉ kihˉhi̱hˉ jnäähˈ.
5 Fomos espancados e encarcerados, enfrentamos multidões furiosas, trabalhamos até a exaustão, suportamos noites sem dormir e passamos fome.
6 Gaꜙnøøˊ jnäähꜗ ko̱o̱ˉ nëëˈ baˊ, chaˉ baˊ hʉʉˊdsëˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ, jø̱hˉ dsëˉ jnäähˈ, lluꜗ dsëˉ jnäähˈ, gaꜙnøøˊ jnäähꜗ kya̱a̱hˊ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ, hiꜙ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ hnääꜙ jnäähˈ dsaˉ.
6 Mostramos quem somos por nossa pureza, nosso entendimento, nossa paciência e nossa bondade, pelo Espírito Santo que vive em nós e por nosso amor sincero.
7 Hlëëhˊ jnäähꜗ juˈdsooꜘ jmahꜗ baˊ. Kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Dio gaꜙnøøˊ jnäähꜗ. Jmeeˉ jnäähˈ heˉ lluꜗ jmahꜗ, läꜙjwëꜘ ja̱ˉ hä̱ä̱ꜙ jnäähˈ hñaaꜗ jnäähˈ hiꜙ lë̱hˈ jnäähꜗ kihꜗ heˉ hlɨɨhˈ.
7 Proclamamos a verdade fielmente, e o poder de Deus opera em nós. Usamos as armas da justiça, com a mão direita para atacar e com a mão esquerda para defender.
8 Chaˉ maˊ hnääˈ dsaˉ jnäähˈ, chaˉ maˊ naˉhä̱ä̱yhˊ jnäähꜗ. Chaˉ maˊ miˉkwa̱yhꜗ jnäähˈ, chaˉ maˊ hlëëyhꜙ lluꜗ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ. La̱a̱ꜗ jnäähˈ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ taˉju̱u̱ˈ, maꜙkeꜙ hlëëhˊ jnäähꜗ juˈdsooꜘ.
8 Servimos quer as pessoas nos honrem, quer nos desprezem, quer nos difamem, quer nos elogiem. Somos chamados de impostores, apesar de sermos honestos.
9 Jmeeyꜙ saꜙ kyu̱u̱yꜙ jnäähˈ, maꜙkeꜙ kyu̱u̱yꜙ baˊ. Hi̱ˉ maˉngooꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ baˊ jnäähꜗ kiyhꜗ, pero cha̱a̱ˉ baˊ jnäähꜗ. Kwaꜙ dsaˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ pero saꜙ jngëëyhꜙ jnäähˈ.
9 Somos tratados como desconhecidos, embora sejamos bem conhecidos. Vivemos à beira da morte, mas ainda estamos vivos. Fomos espancados, mas não mortos.
10 Maꜙkeꜙ tiˉmeehˉ dsëˉ jnäähˈ, maꜙraꜙ heˉ jë̱ë̱ˉ baˊ dsëˉ jnäähˈ. La̱a̱ꜗ jnäähˈ täˉñeeꜘ, pero chaˉmiihˉ heˉ lluꜗ maˉhyoh˜ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ. Läꜙko̱o̱ˉ heˉ saꜙ chaˉ niꜙ miihˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ baˊ laˈ, pero gaꜙläꜙjëꜙ baˊ chaˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.
10 Nosso coração se entristece, mas sempre temos alegria. Somos pobres, mas enriquecemos a muitos outros. Não possuímos nada e, no entanto, temos tudo.
11 Saꜙ ga̱hꜗ jnäähˈ maˉhlë̱ë̱hˊ jnäähꜗ hnähꜘ dsaˉ Corinto juuˈ laˉ. Läꜙka̱a̱ˉ tuhˉdsëꜗ jnäähˈ gaꜙmiꜙjnääˈ jnäähꜗ hñaaꜗ jnäähˈ kyahꜗ hnähꜘ.
11 Queridos coríntios, falamos a vocês com toda honestidade e lhes abrimos o coração.
12 Ja̱ꜙ kya̱a̱hˊ hihꜙ gaꜙläꜙhnääꜙ jnäähˈ hnähꜘ. Pero hnähꜘ, saꜙ gaꜙmiꜙjnäähˈ hnähꜘ hñaahꜗ hnähꜘ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.
12 Não falta amor da nossa parte, mas vocês nos negaram seu afeto.
13 Läꜙko̱o̱ˉ jmeeˉ jnäähˈ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeˊ hnähꜘ. (Hlë̱ë̱hnˊ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ.) Waˊ hnaahꜙ jnäähˈ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉhohꜘ hnähꜘ.
13 Peço que retribuam esse amor como se fossem meus próprios filhos. Abram o coração para nós!
14 Taꜙ jmeeˉ hnähꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ saꜙ maˉhe̱e̱hˉ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ, saꜙ je̱e̱hˈ kweeˉ heˉ hlɨɨhˈ kya̱a̱hˊ heˉ lluꜗ. ¿Haˉ läꜙja̱ˉ jmeeꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ kya̱a̱hˊ jeeˊ jnäꜘ waˊjeˉ?
14 Não se ponham em jugo desigual com os descrentes. Como pode a justiça ser parceira da maldade? Como pode a luz conviver com as trevas?
15 Hiꜙ saꜙ so̱o̱h˜ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ heˉ jmeeyꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Cristo. Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ kihꜗ hi̱ˉ maˉhe̱e̱hˉ kihꜗ Dio kya̱a̱hˊ hi̱ˉ saꜙ maˉhe̱e̱hˉ.
15 Que harmonia pode haver entre Cristo e o diabo? Como alguém que crê pode se ligar a quem não crê?
16 Dio hi̱ˉ naˉla̱a̱ꜚ ka̱a̱h˜ dsaˉ, niꜙ miihˉ saꜙ so̱o̱h˜ jmeeyꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ gwahꜙ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ, jneˊ baˊ la̱a̱nˈ gwahꜙ kihꜗ Dio ji̱i̱hꜙ. Juuˈ heˉ jwahnꜙ laˉ, laꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ hñiiꜘ Dio:
16 E que união pode haver entre o templo de Deus e os ídolos? Pois somos o templo do Deus vivo. Como ele próprio disse: “Habitarei e andarei no meio deles. Serei o seu Deus, e eles serão o meu povo.
17 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ:
17 Portanto, afastem-se e separem-se deles, diz o Senhor. Não toquem em coisas impuras, e eu os receberei.
18 Mahꜗ jnäꜘ le̱e̱nꜘ Tääˋ kya̱a̱hˈ hnähꜘ.
18 Eu serei seu Pai, e vocês serão meus filhos e minhas filhas, diz o Senhor Todo-poderoso”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.