2 Coríntios 11
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs BKJ
1 Hnoonꜗ kwëëhꜗ hohꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ cherˊmahꜗ gaꜙhlëëhnˋ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ saꜙ chaˉ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ. Kwëëhˋ hohꜘ hnähꜘ, taꜙ jmeeˉ hnähꜘ hñaaˉ hohꜘ.
1 Quisera Deus vós suportásseis um pouco em minha loucura! Mas de fato me suportais.
2 Peerꜙ kye̱nˊ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ. Heˉ gwaꜘ kihꜗ Dio baˊ ja̱ˉ, heˉ laꜗ läꜙja̱ˉ kinꜙ. Jëëhꜘ, maˉkwa̱a̱nꜙ hnähꜘ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ. Hi̱ˉ heꜘ heꜘ Cristo. Hiꜙ hnoonꜗ miˊjnäänꜗ hnähꜘ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ chihˉmëꜘ hi̱ˉ naˉjngëëˈ goˉte˜.
2 Porque tenho ciúme sobre vós com ciúme divino; porque vos desposei com um marido, para vos apresentar como uma virgem pura a Cristo.
3 Pero gohnꜙ waˊraˉ gaꜙlaꜗ kyahꜗ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ Eva. Kya̱a̱hˊ ma̱y˜ gaꜙmiꜙgooˉ mɨɨhˉ kiyhꜗ. Läꜙja̱ˉ hiiꜘ gooˉ miˉga̱a̱yꜙ hnähꜘ kaˉlähꜘ. He̱e̱yꜗ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ mahꜗ moꜙsoꜙ hnaahˈ hnähꜘ Cristo läꜙka̱a̱ˉ tuhˉhohꜘ hnähꜘ.
3 Mas eu temo que, de algum modo, assim como a serpente enganou Eva com a sua sutileza, que as suas mentes sejam corrompidas da simplicidade que há em Cristo.
4 Jëëhꜘ, cherˊmahꜗ gaꜙllaꜙnääꜗ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ kwaꜙ jyohꜘ juuˈ heˉ saꜙ je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ juuˈ kihꜗ Jesús heˉ kwaˉ jnäähˈ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ he̱e̱hˊ hnähꜘ. Hiꜙ he̱e̱hˊ hnähꜘ jyohꜘ jmɨˉlleꜘ heˉ saꜙ laꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ heˉ maˉhe̱e̱hˋ hnähꜘ jä̱ä̱ꜗ. Hiꜙ he̱e̱hˊ hnähꜘ jyohꜘ juˈhmëëꜘ, heˉ saꜙ je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ juˈhmëëꜘ heˉ maˉhe̱e̱hˋ hnähꜘ.
4 Porque, se alguém for pregar-vos outro Jesus que nós não temos pregado, ou se recebeis outro espírito que não recebestes, ou outro evangelho que não aceitastes, vós o podeis suportar.
5 Goꜚ la̱a̱nꜙ, saꜙ kye̱e̱ꜘ gaˊ apóstole hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ ka̱a̱hˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ jnäꜘ.
5 Porque suponho que em nada fui inferior aos superapóstolos.
6 Maꜙkeꜙ saꜙ hlëëhnˊ kya̱a̱hˊ juuˈ naˊhñaahꜗ, pero chaˉ baˊ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ kinꜙ. Johꜘ ji̱i̱h˜ saꜙ gaꜙmiꜙjnäänˈ heˉ ja̱ˉ kyahꜗ hnähꜘ.
6 Mas, embora eu seja rude no discurso, contudo não o sou no conhecimento; mas nos temos feito conhecidos totalmente entre vós em todas as coisas.
7 Pero gaꜙjmä̱ä̱nꜙ hñiinꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ hwa̱a̱ˊ mahꜗ le̱e̱hꜘ hnähꜘ ka̱a̱hˊ. Jëëhꜘ, saꜙ gaꜙko̱o̱nꜗ jñeenˈ maˊ gaꜙkwanꜗ juˈhmëëꜘ kihꜗ Dio jeeˊ kyahˈ hnähꜘ. ¿Cheˊ jwaꜚ gaꜙjmeenꜗ hlɨɨhˈ heˉ gaꜙjmeenꜗ läꜙja̱ˉ?
7 Porventura, eu cometi ofensa, humilhando-me, para que vós fôsseis exaltados, porque vos preguei o evangelho de Deus gratuitamente?
8 Gaꜙka̱nꜗ kuuˊ kihˈ ø̱ø̱hꜗ jneˊ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ taꜙ jeeˊ jyohꜘ, gaꜙko̱o̱nꜗ jñeenˈ mahꜗ jmeenˋ taˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ.
8 Eu roubei outras igrejas, recebendo delas salário, para vos servir.
9 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyanˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, saꜙ gaꜙllaꜙkya̱a̱nꜚ hnähꜘ niꜙ miihˉ jmɨɨˊ maˊ gaꜙjmeeꜘ biiꜗ kinꜙ. Ø̱ø̱hꜗ jneˊ hi̱ˉ yaꜙnääꜗ taꜙ Macedonia baˊ gaꜙkwaꜘ beꜘ kinꜙ läꜙ maˊ gaꜙllaꜙkya̱a̱nꜗ. Saꜙ gaꜙkwanꜗ jwëˈ maˊ ka̱hꜗ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ kinꜙ. Hiꜙ ngooꜗ baˊ jmeenꜙ läꜙja̱ˉ.
9 e quando eu estava presente convosco, quando tive necessidade, não fui uma carga para nenhum homem. Porque, o que estava me faltando, os irmãos que vieram da Macedônia supriram; e em todas as coisas me guardei de vos ser um fardo, e ainda me guardarei.
10 Kyʉʉh˜ baˊ jnäꜘ juˈdsooꜘ kihꜗ Cristo. Heˉja̱ˉ manꜙ, niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ haꜗ kinꜙ heˉ cha̱a̱nˉ lluꜗ heˉ saꜙ ko̱o̱n˜ jñeenˈ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ naˉhe̱e̱ꜚ hwaꜗ Acaya.
10 Como a verdade de Cristo está em mim, nenhum homem me impedirá de me gloriar nas regiões da Acaia.
11 ¿Heˉlaˈ jmeenꜙ läꜙja̱ˉ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? O, ¿cheˊ la̱a̱hꜘ hnähꜘ heˉ saꜙ hnaanꜙ hnähꜘ? Ñeˉ baˊ Dio heˉ hnaanꜙ hnähꜘ.
11 Por quê? Porque não vos amo? Deus o sabe.
12 Hiꜙ ngooꜗ baˊ jnäꜘ jmeenꜙ läꜙja̱ˉ, mahꜗ saꜙ kwanˋ jwëꜗ kihꜗ hi̱ˉ hlëëhꜙ lluꜗ kihꜗ hñiiꜘ, hi̱ˉ jähꜘ jmeeꜙ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ jmeeˉ jnäähˈ.
12 Mas o que eu faço o farei, para que eu possa cortar ocasião aos que desejam ocasião, no que eles se gloriam, sejam achados assim como nós.
13 Dsaˉ heꜘ jäyhꜘ la̱a̱yꜗ apóstole. Pero taˉju̱u̱ˈ bihꜗ. Miˉga̱a̱yꜙ dsaˉ, jmä̱ä̱y˜ hñiiyꜘ läꜙko̱o̱ˉ apóstole kya̱a̱ꜗ Cristo.
13 Porque tais são falsos apóstolos, obreiros enganosos, transformando-se em apóstolos de Cristo.
14 Ja̱ꜙ heˉ jmeeꜗ dsa̱a̱˜ dsëˉ jneˊ juuˈ laˉ. Jëëhꜘ, läꜙkye̱ˉ Tanaˊ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ ángel hi̱ˉ kye̱ˉ jmëëꜗ.
14 E não é de admirar, porque o próprio Satanás se transfigura em anjo de luz.
15 Hiꜙ läꜙja̱ˉ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ kiyhˈ kaˉlähꜘ. Jëëhꜘ, ja̱ꜙ juuˈ heˉ chaˉ naꜗ naꜙ, heˉ jmä̱ä̱y˜ hñiiyꜘ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ. Pero waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ lla̱a̱ꜙ jmɨɨˊ liyhꜙ jñeeyˈ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ taˊ heˉ jmeeyꜙ.
15 Portanto, não é grande coisa, se os seus ministros também são transformados em ministros da justiça; cujo fim será conforme as suas obras.
16 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ: Niꜙ ja̱a̱ˉ hnähꜘ taꜙ jmeeˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ heˉ ngaahnˊ. Pero cherˊmahꜗ läꜙja̱ˉ la̱a̱hꜘ hnähꜘ, kwaˊ hnähꜘ jwëˈ kinꜙ hlë̱ë̱hnˊ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ saꜙ chaˉ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ mahꜗ läꜙja̱ˉ jmä̱ä̱nꜚ miihˉ hñiinꜙ jø̱ø̱hˈ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ hi̱ˉ heꜘ.
16 Eu digo novamente: Nenhum homem me julgue um tolo, do contrário, recebei-me como tolo, para que me glorie um pouco.
17 Heˉ jmä̱ä̱nꜚ hñiinꜙ jø̱ø̱hˈ, saꜙ hlëëhnˊ läꜙko̱o̱ˉ hnøøꜗ Dio, heˉ hlëëhnˊ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngaahˊ baˊ.
17 O que digo, não o digo segundo o Senhor, mas como por tolice, nesta confiança de gloriar-me.
18 Peerꜙ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ ka̱a̱hˊ läꜙko̱o̱ˉ të̱ë̱ˈ jmeeꜙ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ, hiꜙ ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜙ jnäꜘ kaˉlähꜘ.
18 Vendo que muitos se gloriam segundo a carne, eu também me gloriarei.
19 Maꜙkeꜙ chaˉ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ, pero kwëëh˜ hohꜘ hnähꜘ chaˉmiihˉ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ ngaahˊ heꜘ.
19 Porque suportais os tolos alegremente, sendo vós sensatos.
20 Hiꜙ läꜙja̱ˉ kwëëh˜ hohꜘ hnähꜘ maˊ jmeeyꜙ hihꜙ kyahꜗ hnähꜘ, maˊ jñuuyh˜ heˉ chaˉ kyahꜗ hnähꜘ, ka̱a̱yh˜ hnähꜘ läꜙ tëˉ dsëyꜗ, jmä̱ä̱y˜ hñiiyꜘ ka̱a̱hˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, läꜙji̱i̱hˈ jnooy˜ moˉnëhˊ hnähꜘ.
20 Porque sois sofredores, se um homem vos leva para a servidão, se um homem vos devora, se um homem vos toma, se um homem se exalta, se um homem vos fere na face.
21 Naˉhiihnˊ miihˉ heˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ heˉ saꜙ be̱e̱ꜘ jnäähˈ jmeeˉ jnäähˈ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ.
21 Para vergonha minha o digo, falo como se estivéssemos enfraquecidos. Mas naquilo em que alguém é ousado (falo tolamente) eu também sou ousado.
22 Hi̱ˉ heꜘ jähꜘ la̱a̱yꜗ dsaˉ hebreo, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ. Jäyhꜘ la̱a̱yꜗ dsaˉ Israel, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jnäꜘ kaˉlähꜘ. Jäyhꜘ la̱a̱yꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ Abraham, ja̱ˉbaˊ heˉ ja̱ˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ.
22 Eles são hebreus? Eu também sou. São israelitas? Eu também sou. São a semente de Abraão? Eu também sou.
23 Jäyhꜘ jmeeyꜙ taˊheꜗ kihꜗ Cristo. Pero chaˉgaˊmiihˉ jmeeꜙ jnäꜘ. Ngooꜗ baˊ jnäꜘ hlëëhnˊ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngaahˊ. Chaˉgaˊmiihˉ taˊ heˉ maˉjmeeꜗ jnäꜘ, chaˉgaˊmiihˉ ji̱i̱h˜ maˉñeenˊ nehꜙñeˈ läꜙko̱hꜘ gaˊ dsaˉ heꜘ. Chaˉgaˊmiihˉ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱ꜗ dsaˉ jnäꜘ. Johꜘ ji̱i̱h˜ saꜙ gaꜙla̱a̱nꜘ heˉ maˊ jngëëhˈ dsaˉ jnäꜘ.
23 Eles são ministros de Cristo? (eu falo como um tolo) eu sou mais; em trabalhos mais abundantes; em açoites acima da medida; em prisões mais frequentes; em perigo de morte, muitas vezes.
24 Ja̱ꜙ ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙjmiꜗ dsaˉ judiu kinꜙ maꜙ gyiiꜘgyaꜘ ñuꜗ sɨˊhnɨɨˋ. Läꜙji̱i̱hˈ gaꜙtëꜘ hñaꜘ ji̱i̱h˜ gaꜙjmeeyꜘ läꜙja̱ˉ kinꜙ.
24 Dos judeus cinco vezes recebi quarenta açoites, exceto um.
25 Hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙjmiyꜗ kinꜙ kya̱a̱hˊ sɨˊhmaˉ. Ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙteꜗ dsaˉ ku̱u̱ˊ kinꜙ. Hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙla̱a̱nꜘ jeeˊ gaꜙhmehꜗ barco nehꜙ jmɨɨˉ. Ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙjä̱nꜗ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ko̱o̱ˉ hwëˈ jeeˊ to̱ꜗdsaahˋ jmɨˉñeehꜚ.
25 Três vezes eu fui açoitado com varas, uma vez eu fui apedrejado, três vezes sofri naufrágio, uma noite e um dia passei nas profundezas;
26 Saꜙ naˉheˈ ji̱i̱h˜ ngoonꜗ hiꜙ ja̱hnꜗ jeeˊ ʉ̱ʉ̱ꜘ. Gaꜙhɨɨꜘ gooˉ kinꜙ jeeˊ ha̱a̱nˊ chaˊjmɨɨˉ jʉʉhˉ, läꜙja̱ˉ kya̱a̱hˊ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ hiꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉgoon˜ hiꜙ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ taꜙ jeeˊ jyohꜘ kaˉlähꜘ. Gaꜙhɨɨꜘ gooˉ kinꜙ jeeˊ jwɨɨˉ jʉʉhˉ hiꜙ taꜙ jeeˊ saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ. Gaꜙhɨɨꜘ gooˉ kinꜙ chaˊjmɨˉñeehꜚ hiꜙ läꜙja̱ˉ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ jähꜘ la̱a̱ꜗ ø̱ø̱hꜗ jneˊ.
26 em viagens, muitas vezes em perigos de águas, em perigos de ladrões, em perigos dos da minha própria nação, em perigos dos pagãos, em perigos na cidade, em perigos no deserto, em perigos no mar, em perigos entre os falsos irmãos;
27 Chaˉmiihˉ taˊ gaꜙjmeenꜗ, gaꜙjëënꜗ chaˉmiihˉ wɨɨꜘ. Chaˉ hwëˈ saꜙ maˊ gwɨ̱ɨ̱nꜙ. Gaꜙläꜙkyo̱hnꜘ, gaꜙläꜙki̱i̱ꜙ dsënꜙ. Ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ häˊ saꜙ gaꜙläꜙchaꜙ heˉ maˊ kuhnˋ. Gaꜙngëënꜘ gyʉʉꜘ hiꜙ saꜙ gaꜙläꜙchaꜙ hmɨɨhˉ maˊ kë̱hnꜚ.
27 em exaustão e dor, em vigílias muitas vezes, em fome e sede, em jejum muitas vezes, no frio e na nudez.
28 Ja̱ꜙ maꜙlaꜙ heˉ ja̱ˉ. Läꜙjëꜙ jmɨɨˊ baˊ kye̱nˊ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ läꜙjëꜙ gwahꜙ. Peerꜙ wɨɨꜘ dsaˉngëënꜘ.
28 Além das coisas exteriores, o que vem sobre mim diariamente, o cuidado de todas as igrejas.
29 Kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ saꜙ chaˉ beꜘ kihꜗ, jnäꜘ kaˉlähꜘ ji̱i̱ꜙ kinꜙ. Hiꜙ gwaꜘ yaˉjë̱ë̱ˈ dsënꜙ, waˊraˉ gaꜙjmeeꜘ dsaˉ tä̱hꜙ ja̱a̱ˉ ø̱ø̱hꜗ jneˊ.
29 Quem é fraco, e eu não sou fraco? Quem está ofendido, e eu não me inflamo?
30 Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ jmeeꜙ biiꜗ hlëëhnˊ lluˈ kihꜗ hñiinꜙ, maˊja̱ˉ hlëëhnˊ kihꜗ heˉ miˉjnääꜙ heˉ saꜙ chaˉ beꜘ kinꜙ.
30 Se for necessário gloriar-me, gloriar-me-ei nas coisas que dizem respeito à minha fraqueza.
31 Dio Jmiiˉ Jesús, Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ, hi̱ˉ naˉjä̱ä̱ꜚ gaꜙläꜙjëꜙ johꜘ jmɨɨˊ chaˉ, hi̱ˉ heꜘ ñeˉ heˉ saꜙ hlëëhnˊ juuˈ taˉjuuˈ.
31 O Deus e Pai de nosso Senhor Jesus Cristo, que é bendito para sempre, sabe que eu não minto.
32 Ko̱o̱ˉ häˊ läꜙ maˊ gyanˊ jeeˊ jwɨɨˉ Damasco, lleˊmohꜘ kya̱a̱ꜗ rey Areta gaꜙjmeeꜘ madaꜚ gaꜙhøøꜘ dsaˉ läꜙka̱a̱ˉ hoˊhaahˊ kihˈ chʉʉhˊ jwɨɨˉ heˉ hnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yhˈ jnäꜘ.
32 Em Damasco, o governador sob o rei Aretas, guardou a cidade dos damascenos com uma guarnição, desejosos de me prenderem;
33 Pero nehꜙ ko̱o̱ˉ hmaˉtaˉ gaꜙjña̱a̱ꜗ dsaˉ jnäꜘ taꜙ hoˊhaahˊ pihꜗ heˉ maˊ naˉhëˉ dsohꜘ naˊhyahˉ. Läꜙja̱ˉ baˊ gaꜙla̱a̱nꜘ heˉ maˊ sa̱a̱hˈ dsaˉ jnäꜘ.
33 e por uma janela, dentro de um cesto, fui descido em um muro, e escapei das suas mãos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.