Marcos 12

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs ACF

Sair da comparação
ACF Almeida Corrigida Fiel
1 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙløøꜗ Jesús hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ heꜘ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ, gaꜙjäyhꜘ: —Gaꜙtä̱ä̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ ko̱o̱ˉ nääꜗ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ hiꜙ gaꜙjneyꜘ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ hiꜙ gaꜙmiꜙlluyꜗ jeeˊ maˊ hwëëyˈ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ. Gaꜙchiyhꜘ ko̱o̱ˉ naˊhyahˉ heˉ ñiiꜘ jeeˊ gaꜙwɨɨꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ gaꜙhøøꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ. Maˊ gaꜙlaꜗ heˉ ja̱ˉ, gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ heˉ høøyꜗ maꜙ to̱ꜗdsaahˋ. Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngooyꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ.
1 E começou a falar-lhes por parábolas: Um homem plantou uma vinha, e cercou-a de um valado, e fundou nela um lagar, e edificou uma torre, e arrendou-a a uns lavradores, e partiu para fora da terra.
2 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.
2 E, chegado o tempo, mandou um servo aos lavradores para que recebesse, dos lavradores, do fruto da vinha.
3 Maˊ gaꜙllooꜗ moz˜ heꜘ jeeˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ kihꜗ dsaˉjʉʉyˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ høøꜙ heꜘ gaꜙsa̱a̱hꜗ dsihꜘ, gaꜙkwayꜘ kihꜗ hiꜙ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ taꜙjmahꜗ.
3 Mas estes, apoderando-se dele, o feriram e o mandaram embora vazio.
4 Ja̱ˉgaˊ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ maˊ høøꜙ taˊ kiyhˈ. Läꜙja̱ˉ gaꜙteyꜗ ku̱u̱ˊ kihˈ hi̱ˉ heꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙlaꜗ dsooˊ lleyˊ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ kya̱a̱hˊ oˉhihꜙ.
4 E tornou a enviar-lhes outro servo; e eles, apedrejando-o, o feriram na cabeça, e o mandaram embora, tendo-o afrontado.
5 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙche̱e̱ꜗ dsaˉjʉʉˊ heꜘ jñahꜘ dsaˉ kya̱a̱yꜗ. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙjngëëyhꜗ. Hiꜙ ngooꜗ bihꜗ che̱e̱yꜙ dsaˉ läꜙja̱ˉ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ heꜘ gaꜙhiiꜘ hiꜙ ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ heꜘ gaꜙjngëëyhꜗ goˉte˜.
5 E tornou a enviar-lhes outro, e a este mataram; e a outros muitos, dos quais a uns feriram e a outros mataram.
6 Maˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ kya̱a̱yꜗ, maˊ cha̱a̱ˉ gaˊ ja̱a̱ˉ chihˉ kya̱a̱yꜗ hi̱ˉ hnääyꜗ chaˉmiihˉ. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙche̱e̱yꜗ jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ. Maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “Goꜚ jmeeˈ gaˊ dsaˉ ooꜙ heˈ kihꜗ chihˉ kya̱a̱nꜙ laˉ.”
6 Tendo ele, pois, ainda um seu filho amado, enviou-o também a estes por derradeiro, dizendo: Ao menos terão respeito ao meu filho.
7 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ, hi̱ˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ jnänˋ laˉ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
7 Mas aqueles lavradores disseram entre si: Este é o herdeiro; vamos, matemo-lo, e a herança será nossa.
8 Heˉja̱ˉ gaꜙsa̱a̱yhꜗ chihˉ heꜘ mahꜗ gaꜙjngëëyhꜗ. Ja̱ˉgaˊ naˊbe̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ.
8 E, pegando dele, o mataram, e o lançaram fora da vinha.
9 ¿Haˉ läꜙ jmeeꜗ dsaˉjʉʉˊ la̱a̱hꜘ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús—. Lloo˜ dsaˉjʉʉˊ jëhˈ mahꜗ miˉlla̱a̱yꜙ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ ja̱ˉ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ kiyhˈ.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá, e destruirá os lavradores, e dará a vinha a outros.
10 ¿Cheˊ saꜙ maˉhehˉ hnähꜘ juuˈ kihꜗ Dio jeeˊ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ?
10 Ainda não lestes esta Escritura:A pedra, que os edificadores rejeitaram,Esta foi posta por cabeça de esquina;
11 — ausente —
11 Isto foi feito pelo Senhor E é coisa maravilhosa aos nossos olhos?
12 Heˉja̱ˉ maˊ hnøøˈ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús. Jëëhꜘ, gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ naˉhmääˊ ja̱ˉ. Pero maˊ goyhꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙlaꜗ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús, gaꜙnääˋ bihꜗ.
12 E buscavam prendê-lo, mas temiam a multidão; porque entendiam que contra eles dizia esta parábola; e, deixando-o, foram-se.
13 Gaꜙta̱a̱hˋ dsaˉ fariseo juuˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Herode, mahꜗ gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ ko̱ˉta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeꜘ, haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
13 E enviaram-lhe alguns dos fariseus e dos herodianos, para que o apanhassem nalguma palavra.
14 Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ jeeˊ maˊ chehˈ Jesús, gaꜙjäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, ñeˊ baˊ jnäähꜗ, hneˉ hlëëhˊ juˈdsooꜘ jmahꜗ baˊ. Saꜙ ga̱hꜗ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ. Jëëhꜘ, saꜙ chaˉ kwa̱a̱t˜ kye̱hˊ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ dsaˉ, hiꜙ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ baˊ hlë̱ë̱hˊ dsaˉ haˉ läꜙ laꜗ jwëꜘ kihꜗ Dio. ¿Haˉ läꜙ la̱a̱hꜘ hneˉ, cheˊ lluˈ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ? ¿Cheˊ jmeeꜙ biiꜗ miˊhmaahˊ jneˊ o saꜙ jmeeꜙ biiꜗ?
14 E, chegando eles, disseram-lhe: Mestre, sabemos que és homem de verdade, e de ninguém se te dá, porque não olhas à aparência dos homens, antes com verdade ensinas o caminho de Deus; é lícito dar o tributo a César, ou não? Daremos, ou não daremos?
15 Pero ñeˉ baˊ Jesús haˉ läꜙ laꜗ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ heˉ taˉju̱u̱yˈ baˊ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ ka̱hˉ hnähꜘ dsënꜙ? Kye̱ˉ daˊ ko̱o̱ˉ kuuˊ mahꜗ jëënꜚ.
15 Então ele, conhecendo a sua hipocrisia, disse-lhes: Por que me tentais? Trazei-me uma moeda, para que a veja.
16 Heˉja̱ˉ naˊkye̱yꜘ ko̱o̱ˉ kuuˊ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús: —¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ he̱e̱hꜚ to̱o̱ꜙ laˉ, hi̱i̱ˉ kihꜗ jmɨɨˉ naˉsɨɨˉ laˉ? Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ: —Kihꜗ César baˊ naˉ.
16 E eles lha trouxeram. E disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição? E eles lhe disseram: De César.
17 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ: —Heˉ laꜗ kihꜗ César, kwëëhˋ baˊ César. Heˉ laꜗ kihꜗ Dio, kwëëhˋ baˊ Dio heˉ laꜗ kihꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ kihꜗ Jesús.
17 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Dai pois a César o que é de César, e a Deus o que é de Deus. E maravilharam-se dele.
18 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääꜗ saduceo kaˉlähꜘ jeeˊ maˊ chehˈ Jesús. Dsaˉ heꜘ naˉ, saꜙ maˊ jmeeyꜙ dsooꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús, gaꜙjäyhꜘ:
18 Então os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele, e perguntaram-lhe, dizendo:
19 —Taˉjwohꜗ, gaꜙsɨɨꜘ Moisé jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘsɨɨyhˊ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
19 Mestre, Moisés nos escreveu que, se morresse o irmão de alguém, e deixasse a mulher e não deixasse filhos, seu irmão tomasse a mulher dele, e suscitasse descendência a seu irmão.
20 Gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ. Pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱yꜘ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ.
20 Ora, havia sete irmãos, e o primeiro tomou a mulher, e morreu sem deixar descendência;
21 Heˉja̱ˉ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ. Jñahꜘ kaˉlähꜘ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ gaꜙtëëyˉ dsaˉmëꜘ heꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ. Hiꜙ ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙju̱u̱ꜗ hi̱ˉ heꜘ, saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
21 E o segundo também a tomou e morreu, e nem este deixou descendência; e o terceiro da mesma maneira.
22 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ hiꜙ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱ꜘ. Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ.
22 E tomaram-na os sete, sem, contudo, terem deixado descendência. Finalmente, depois de todos, morreu também a mulher.
23 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ, ¿hi̱i̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
23 Na ressurreição, pois, quando ressuscitarem, de qual destes será a mulher? porque os sete a tiveram por mulher.
24 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Naˉhe̱e̱ꜚ hohꜘ baˊ hnähꜘ naˉ, jëëhꜘ, saꜙ kye̱hˊ hnähꜘ kwa̱a̱t˜ haˉ läꜙ jähꜘ juuˈ kihꜗ Dio, niꜙ haˉ läꜙ laꜗ beꜘ kiyhꜗ.
24 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Porventura não errais vós em razão de não saberdes as Escrituras nem o poder de Deus?
25 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱ꜗ gooˉ. Maˊja̱ˉ le̱e̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ ángele hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ gyʉʉhˈ baˊ.
25 Porquanto, quando ressuscitarem dentre os mortos, nem casarão, nem se darão em casamento, mas serão como os anjos que estão nos céus.
26 Pero heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, ¿cheˊ saꜙ maˉhehˉ hnähꜘ juuˈ heˉ gaꜙsɨɨꜘ Moisé läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ jeeˊ kooˉ chaahˈ to̱o̱ꜘ ja̱ˉ? Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ Dio kya̱a̱yhˊ, gaꜙsɨɨyhꜙ: “Jnäꜘ la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Jacob.”
26 E, acerca dos mortos que houverem de ressuscitar, não tendes lido no livro de Moisés como Deus lhe falou na sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó?
27 Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ. Heˉja̱ˉ naˉhe̱e̱ꜚ hohꜘ hnähꜘ heˉ la̱a̱hꜘ hnähꜘ saꜙ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ.
27 Ora, Deus não é de mortos, mas sim, é Deus de vivos. Por isso vós errais muito.
28 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Maˊ gaꜙnuuyꜘ tiˉchooꜙ dsaˉ juuˈ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙjëëyꜗ je̱e̱hˉ baˊ Jesús kweeˉ juuˈ kihꜗ dsaꜙ. Heˉja̱ˉ naˊngɨɨyˊ juuˈ kihꜗ Jesús: —¿Heeˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ läꜙjëꜙ heˉ lleˋ nëˊ ley kye̱e̱ꜘ gaˊ miihˉ?
28 Aproximou-se dele um dos escribas que os tinha ouvido disputar, e sabendo que lhes tinha respondido bem, perguntou-lhe: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús: —Heˉ laˉ baˊ nʉʉhꜚ heˉ kye̱e̱ꜘ gaˊ kihˈ jeeˊ läꜙjëꜙ: “Nʉʉˉ hnähꜘ dsaˉ Israel. Ja̱a̱ˉ baˊ Dio cha̱a̱ˉ jnänˋ.
29 E Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor.
30 Waˊ hnaahꜙ Dio kya̱a̱hꜗ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉhohꜘ, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ beꜘ kyahꜗ.” Heˉ laˉ baˊ ja̱ˉ nʉʉhꜚ heˉ kye̱e̱ꜘ gaˊ kihˈ jeeˊ läꜙjëꜙ.
30 Amarás, pois, ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de todo o teu entendimento, e de todas as tuas forças; este é o primeiro mandamento.
31 Hiꜙ ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ laꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ nʉʉhꜚ: “Waˊ hnaahꜙ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙko̱hꜘ hnaahꜙ hñaahꜗ.” Saꜙ chaˉ gaˊ jyohꜘ nʉʉhꜚ heˉ kye̱e̱ꜘ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ laˉ —gaꜙjähꜘ Jesús.
31 E o segundo, semelhante a este, é: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Não há outro mandamento maior do que estes.
32 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley: —Lluꜗ baˊ jwahꜘ, Taˉjwohꜗ. Juˈdsooꜘ baˊ maˉhlëëhˊ, saꜙ cha̱a̱ˉ jñahꜘ Dio, ja̱a̱ˉ baˊ Dio la̱a̱ꜗ.
32 E o escriba lhe disse: Muito bem, Mestre, e com verdade disseste que há um só Deus, e que não há outro além dele;
33 Hiꜙ cherˊmahꜗ hnääꜙ jneˊ Dio läꜙka̱a̱ˉ tuhˉdsëˉ jneˊ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ hʉʉˊdsëˉ jnänˋ, hiꜙ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ beꜘ jnänˋ, hiꜙ cherˊmahꜗ hnääꜙ jneˊ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙ hnääꜙ jneˊ hñaanˈ, kye̱e̱ꜘ gaˊ heˉ naˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ ka̱a̱ˉ jahꜘ o heˉ gaˊ jyohꜘ heˉ je̱e̱ˉ jneˊ nëˊ naˊhyooꜘ.
33 E que amá-lo de todo o coração, e de todo o entendimento, e de toda a alma, e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, é mais do que todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jesús gaꜙje̱e̱hˉ bihꜗ kya̱a̱hˊ hʉʉˊdsëˉ lluꜗ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Miihˉ gaˊ jmeeꜙ he̱e̱hˉ heˉ jä̱ä̱ꜗ Dio hneˉ läꜙhihꜙ kihꜗ. Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ niꜙ ja̱a̱ˉ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨˈ gyihꜗ jyohꜘ juuˈ kihꜗ Jesús.
34 E Jesus, vendo que havia respondido sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do reino de Deus. E já ninguém ousava perguntar-lhe mais nada.
35 Läꜙ maˉchehꜗ baˊ Jesús kooꜘ gwahꜙ ja̱ˉ, hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ dsaˉ: —¿Haˉ läꜙ laꜗ heˉ jähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, Cristo la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David?
35 E, falando Jesus, dizia, ensinando no templo: Como dizem os escribas que o Cristo é filho de Davi?
36 Heꜘ baˊ hñiiꜘ David gaꜙsɨɨꜘ juuˈ laˉ läꜙko̱o̱ˉ maˊ jøøꜙ Jmɨˉlleꜘ kiyhꜗ, heˉ gaꜙsɨɨyꜘ läꜙlaˉ:
36 O próprio Davi disse pelo Espírito Santo:O Senhor disse ao meu Senhor:Assenta-te à minha direita Até que eu ponha os teus inimigos por escabelo dos teus pés.
37 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David jähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ?” Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙtɨhꜗ baˊ dsëˈ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús.
37 Pois, se Davi mesmo lhe chama Senhor, como é logo seu filho? E a grande multidão o ouvia de boa vontade.
38 Hiꜙ gaꜙløøyꜗ gaꜙkwayꜘ juuˈ, gaꜙmiꜙtë̱ë̱yˉ dsaˉ: —Le̱e̱hꜚ hnähꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, tɨh˜ dsëyꜗ ngëyꜙ kye̱yhˊ hmɨɨhˉ kyooˉ jeeˊ kihˈ dsaꜙ hiꜙ hnøøyꜗ jmeeꜗ dsaˉ Dio kiyhꜗ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ.
38 E, ensinando-os, dizia-lhes: Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes compridas, e das saudações nas praças,
39 Hiꜙ tɨh˜ dsëyꜗ gyayꜗ toˉnëˊ hmaˉsii˜ nehꜙ gwahꜙ mähˉ, hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jeeˊ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ kuhˉ.
39 E das primeiras cadeiras nas sinagogas, e dos primeiros assentos nas ceias;
40 Hwë̱ë̱y˜ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ, ko̱ˉta̱a̱ˊ gaˊ jmeeyꜙ hlëëyhꜙ chaˉmiihˉ kya̱a̱hˊ Dio haˉ jeeˊ jëëˈ dsaˉ kiyhꜗ. Chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ heehꜗ Dio dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ läꜙja̱ˉ.
40 Que devoram as casas das viúvas, e isso com pretexto de largas orações. Estes receberão mais grave condenação.
41 Maˊ chehˈ Jesús jëë˜ haˉ läꜙ maˊ jmeeꜙ dsaˉ tooyhˉ kuuˊ nehꜙ wɨ̱ɨ̱ꜘ kihꜗ gwahꜙ. Hiꜙ maˊ jëëy˜ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ chaˉ kuuˊ maˊ tooyhˉ chaˉmiihˉ kuuˊ jeeˊ ja̱ˉ.
41 E, estando Jesus assentado defronte da arca do tesouro, observava a maneira como a multidão lançava o dinheiro na arca do tesouro; e muitos ricos deitavam muito.
42 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ hi̱ˉ täˉñeeꜘ goˉteˈ. Gaꜙtooyhˉ to̱ꜗ ñeˈ nøøꜘ heˉ saꜙ kye̱e̱ꜘ niꜙ miihˉ.
42 Vindo, porém, uma pobre viúva, deitou duas pequenas moedas, que valiam meio centavo.
43 Heˉja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ laˉ, maˉkwayꜘ chaˉgaˊmiihˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˉtoohˉ jä̱ä̱ꜗ.
43 E, chamando os seus discípulos, disse-lhes: Em verdade vos digo que esta pobre viúva deitou mais do que todos os que deitaram na arca do tesouro;
44 Jëëhꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ chaˉ kuuˊ, maˉkwayꜘ miihˉ heˉ maˉcha̱a̱˜ kiyhꜗ baˊ, pero dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ laˉ, maꜙkeꜙ täˉñeeyꜘ, maˉkwayꜘ läꜙko̱hꜘ teꜗ kuuˊ heˉ maˊ chaˉ kiyhꜗ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ layˈ heˉ jmeeꜙ biiꜗ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
44 Porque todos ali deitaram do que lhes sobejava, mas esta, da sua pobreza, deitou tudo o que tinha, todo o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.