Lucas 7
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NTLH
1 Maˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, ngooyꜗ taꜙ Capernaum.
1 Quando Jesus acabou de dizer essas coisas ao povo, foi para a cidade de Cafarnaum.
2 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ jʉʉˊ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ maˊ hnääyˈ jwërte. Moz˜ heꜘ maˉngooꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ maˊ jaꜙ kiyhꜗ.
2 Havia ali um oficial romano que tinha um empregado a quem estimava muito. O empregado estava gravemente doente, quase morto.
3 Maˊ gaꜙnuuꜘ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ hlëëhꜙ dsaˉ kihꜗ Jesús, gaꜙche̱e̱yꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉgyʉʉhˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ judiu mahꜗ naˊchu̱u̱yˊ kya̱a̱hˊ Jesús heˉ dsooyꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, enviou alguns líderes judeus para pedirem a ele que viesse curar o seu empregado.
4 Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús, chaˉmiihˉ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ, maˊ jäyhꜘ: —Maꜙraꜙ heˉ gaꜙtë̱ë̱ꜘ baˊ hneˉ kwahˈ beꜘ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ.
4 Eles foram falar com Jesus e lhe pediram com insistência: — Esse homem merece, de fato, a sua ajuda,
5 Jëëhꜘ, hnääyꜗ baˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgoo˜ jneˊ hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ ko̱o̱ˉ gwahꜙ mähˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.
5 pois estima muito o nosso povo e até construiu uma sinagoga para nós.
6 Heˉja̱ˉ ngooꜗ baˊ Jesús kya̱a̱hˊ dsaˉ heꜘ. Maˊ ngooˈ yaꜙjä̱yhꜙ jeeˊ gyaˈ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ omeꜚ kya̱a̱ꜗ mahꜗ naˊchiiyhˊ Jesús läꜙlaˉ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, maˉjan˜ madaꜚ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ, jäyhꜘ, taꜙ jmeeˉ biiꜗ gohˈ läꜙ gaꜙtëꜘ ooꜙ. Niꜙ miihˉ saꜙ chaˉ heˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ mahꜗ goˊhehꜘ chaˊnehꜙ kinꜙ.
6 Então Jesus foi com eles. Porém, quando já estava perto da casa, o oficial romano mandou alguns amigos dizerem a Jesus: — Senhor, não se incomode, pois eu não mereço que entre na minha casa.
7 Heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsënꜙ maˊ nɨɨnˋ hñiinꜙ maˊ naˊjë̱ë̱nꜙ hneˉ. Le̱e̱ꜙ baˊ ko̱o̱ˉ hlëëhˊ baˊ hneˉ, jä̱ꜗ kihꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ.
7 E acho também que não mereço a honra de falar pessoalmente com o senhor. Dê somente uma ordem, e o meu empregado ficará bom.
8 Jëëhꜘ jnäꜘ kaˉlähꜘ, cha̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ madaꜚ kinꜙ, hiꜙ tä̱ä̱hˊ hløøꜘ hi̱ˉ jmeenꜙ hihꜙ kihꜗ. Waˊraˉ gaꜙjmeenꜗ hihꜙ kihꜗ ja̱a̱ˉ: “Gwaˉ jeeˊ ooꜙ”, dsooyꜗ baˊ. Waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ jñahꜘ: “Ñaˉ taꜙ laꜙ”, jäyꜙ baˊ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ: “Jmeeˊ heˉ laˉ”, jmeeyꜙ baˊ.
8 Eu também estou debaixo da autoridade de oficiais superiores e tenho soldados que obedecem às minhas ordens. Digo para um: “Vá lá”, e ele vai. Digo para outro: “Venha cá”, e ele vem. E digo também para o meu empregado: “Faça isto”, e ele faz.
9 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jesús juuˈ ja̱ˉ, gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëyꜗ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ jeeˊ ja̱ˉ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Israel saꜙ maˉje̱e̱nˈ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ läꜙko̱o̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ jʉʉˊ hløøꜘ ooꜙ.
9 Jesus ficou muito admirado quando ouviu isso. Então virou-se e disse para a multidão que o seguia:
10 Maˊ gaꜙllaꜙnääˋ dsaˉ heꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ, gaꜙjëëyꜗ maˉjä̱ꜗ goˉte˜ kihꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ heꜘ.
10 Aí os amigos do oficial voltaram para a casa dele e encontraram o empregado curado.
11 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙheꜗ Jesús jwëˈ ngooꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Naín, kya̱a̱yhˊ discípulo kya̱a̱yꜗ hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
11 Pouco tempo depois Jesus foi para uma cidade chamada Naim. Os seus discípulos e uma grande multidão foram com ele.
12 Läꜙ maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ chʉʉhˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, gaꜙje̱e̱yˈ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ gaꜙha̱a̱ˋ ja̱a̱ˉ hlɨɨꜘ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ ko̱o̱ˉ mëëˈ kya̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ. Hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jeeˊ ja̱ˉ maˊ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
12 Quando ele estava chegando perto do portão da cidade, ia saindo um enterro. O defunto era filho único de uma viúva, e muita gente da cidade ia com ela.
13 Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kiyhꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taꜙ hoohˋ.
13 Quando o Senhor a viu, ficou com muita pena dela e disse:
14 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ ngooꜗ Jesús chu̱hꜙ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ gooꜘ mahꜗ gaꜙso̱o̱yhꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ hlɨɨꜘ heꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ hlɨɨꜘ heꜘ: —Chihˉmähꜗ, jnäꜘ hlë̱ë̱hnˊ hneˉ. Nooˉ.
14 Então ele chegou mais perto e tocou no caixão. E os que o estavam carregando pararam. Então Jesus disse:
15 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙgyaˉ chihˉ hi̱ˉ maˊ naˉju̱u̱ˊ heꜘ mahꜗ gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜙ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ chooyˈ: —Hi̱i̱ꜚ laˉ chihˉ kya̱a̱hꜗ.
15 O moço sentou-se no caixão e começou a falar, e Jesus o entregou à mãe.
16 Läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ gaꜙläꜙgohꜙ. Gaꜙløøyꜗ jmeeyꜙ jʉʉhˉ kihˈ Dio, maˊ jäyhꜘ: —Heˉ baˊ cheˉ jø̱ø̱hˈ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ maˉyaˉhë̱ë̱˜ jeeˊ jnänˋ laˉ. Hiꜙ maˊ jäyhꜘ läꜙlaˉ kaˉlähꜘ: —Maˉja˜ Dio kwayꜙ beꜘ kihꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ.
16 Todos ficaram com muito medo e louvavam a Deus, dizendo: — Que grande
17 Gaꜙhɨɨꜘ jwërte juuˈ kihꜗ Jesús läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Judea kya̱a̱hˊ jwɨɨˉ heˉ täähˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ jeeˊ ja̱ˉ.
17 Essas notícias a respeito de Jesus se espalharam por todo o país e pelas regiões vizinhas.
18 Läꜙjëꜙ juuˈ laˉ gaꜙnuuꜘ Jwa̱a̱ꜚ gaꜙjmeehꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ u̱u̱ꜗ discípulo.
18 Os discípulos de João Batista contaram tudo isso a ele. Aí João chamou dois deles
19 Gaꜙche̱e̱yꜗ kihꜗ Jesús mahꜗ naˊngɨɨyˊ juuˈ kiyhꜗ: —¿Cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ nøøꜘ juuˈ jäꜙ o cheˊ jä̱ä̱ˊ jnäähꜗ jñahꜘ?
19 e os enviou ao Senhor Jesus para perguntarem: “O senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?”
20 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ maˉche̱e̱yꜗ jnäähˈ mahꜗ ngɨɨˊ jnäähꜗ juuˈ kyahꜗ: “¿Cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ nøøꜘ juuˈ jäꜙ o cheˊ jä̱ä̱ˊ jnäähꜗ jñahꜘ?”
20 Então eles foram até o lugar onde Jesus estava e disseram: — João Batista nos mandou perguntar o seguinte: o senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?
21 Ja̱ˉbaˊ hor˜ ja̱ˉ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱ꜘ Jesús jwë̱ë̱ꜘ dsaˉdsaahˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ jëë˜ wɨɨꜘ kihꜗ naˉkuˊ naˉngɨɨˈ dsooˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ. Hiꜙ gaꜙnäyꜗ mɨˈnëˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉtʉʉˊ.
21 Naquele momento Jesus curou muitas pessoas das suas doenças e dos seus sofrimentos, expulsou espíritos maus e também curou muitos cegos.
22 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Goˉnääˊ hnähꜘ, mahꜗ goˉjmeehˋ juuˈ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ läꜙjëꜙ heˉ maˉnʉʉhˉ hnähꜘ hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ maˉjëëhˋ hnähꜘ laˉ. Hi̱ˉ tʉʉˊ maˉjëëy˜ baˊ, hi̱ˉ jluuhˊ maˉgaꜙnääyˊ baˊ, maˉhla̱a̱ꜘ baˊ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ dsooˊ hmihꜗ høøꜚ, hi̱ˉ gwɨɨˋ maˉnuuyˉ baˊ, hi̱ˉ maˉju̱u̱ꜙ maˉläˉji̱i̱yhˋ baˊ, hiꜙ hi̱ˉ täˉñeeꜘ maˉnuuˉ bihꜗ juˈhmëëꜘ.
22 Depois respondeu aos discípulos de João:
23 Lluꜗ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ jmeeꜙ to̱ꜗ dsëꜗ kwa̱a̱t˜ kinꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
23 E felizes são as pessoas que não duvidam de mim!
24 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnääˋ discípulo kya̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ heꜘ, gaꜙløøꜗ Jesús hlë̱ë̱h˜ dsaˉ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ mahꜗ läˉdsooh˜ dsëyꜗ haˉ läꜙ maˊ la̱a̱yˈ, gaꜙjäyhꜘ: —¿Haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ maˊ naˊnäähˈ hnähꜘ jeeˊ ooꜙ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ? ¿Cheˊ maˊ la̱a̱yˈ läꜙko̱hꜘ hmaˉtahˉ heˉ gwaˉgya̱a̱˜ lleꜘ?
24 Quando os discípulos de João foram embora, Jesus começou a dizer ao povo o seguinte a respeito de João:
25 ¿Cherˊmahꜗ saꜙ la̱a̱yꜗ läꜙja̱ˉ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ, haˉ baˊ läꜙ la̱a̱yꜗ ja̱ˉ? ¿Cheˊ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ kë̱hˉ hmɨɨhˉ lluꜗ? Ñeˊ baˊ jneˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ kë̱hˉ hmɨɨhˉ lluꜗ, hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ lluˈ, hi̱ˉ heꜘ tä̱ä̱hˊ chaˊnehꜙ kihꜗ rey baˊ.
25 O que foram ver? Um homem bem-vestido? Ora, os que se vestem bem e vivem no luxo moram nos palácios!
26 Heˉja̱ˉ, ¿heeˉ baˊ la̱a̱ˈ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ? ¿Cheˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio? Jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ la̱a̱yꜗ baˊ. Hiꜙ maꜙraꜙ heˉ la̱a̱yꜗ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ jñahꜘ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
26 Então me digam: o que foram ver? Um
27 Jëëhꜘ, Jwa̱a̱ꜚ heꜘ hi̱ˉ naˉsɨɨˉ kihꜗ läꜙlaˉ:
27 Porque João é aquele a respeito de quem as
28 ʼMaꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Jeeˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kihꜗ dsaˉmëꜘ, saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ. Pero hi̱ˉ la̱a̱ꜗ mähꜗ gaˊ kihˈ gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ, hi̱ˉ heꜘ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jwa̱a̱ꜚ.
28 — Eu digo a vocês que de todos os homens que já nasceram João é o maior. Porém quem é o menor no
29 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ läꜙkye̱ˉ hi̱ˉ maˊ ko̱o̱ꜗ kuˊsɨhˉ gaꜙjmeeꜘ dsooꜘ dsëꜗ kihꜗ Dio, gaꜙhe̱e̱yhˉ sa̱a̱yꜙ jmɨɨˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Jwa̱a̱ꜚ.
29 Os cobradores de impostos e todo o povo ouviram isso. Eles eram aqueles que haviam obedecido às ordens justas de Deus e tinham sido batizados por João.
30 Pero dsaˉ fariseo kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ kyʉʉh˜ ley gaꜙjmeeyꜘ taꜙ kooꜘ baˊ heˉ maˊ jmeeˈ Dio kiyhꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙhnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yꜙ jmɨɨˉ.
30 Mas os fariseus e os mestres da Lei não quiseram ser batizados por João e assim rejeitaram o plano de Deus para eles.
31 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ: —Jeeˊ laˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ. Läꜙlaˉ baˊ la̱a̱yˈ.
31 E Jesus terminou, dizendo:
32 Dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ cha̱a̱yhˉ miihˉ läꜙko̱hꜘ chihˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeˊhmoohˊ hi̱ˉ tooh˜ mɨɨhˊ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ. Jäyhꜘ: “Maˉjʉʉˊ jnäähꜗ su̱ꜚ heˉ jmeeꜙ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ luuꜘ hmaˉtaˉ pero saꜙ gaꜙhiihꜘ hnähꜘ maˊ jmeehꜗ hnähꜘ ja̱ˊ. Maˉhäˊ jnäähꜗ su̱ꜚ heˉ tiˉmeehˉ dsëꜗ, niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ maˉhoohˊ hnähꜘ”, jähꜘ chihˉ sɨɨyhꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
32 Elas são como crianças sentadas na praça. Um grupo grita para o outro:
33 ʼLäꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ. Jëëhꜘ, jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ gaꜙhɨ̱hꜗ miihˉ goˉteˈ mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ kiyhꜗ: “Kye̱yˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.”
33 João Batista jejua e não bebe vinho, e vocês dizem: “Ele está dominado por um demônio.”
34 Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ, jaꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ hi̱ˉ kuhˉhɨ̱h˜ naˊteeˋ kihˈ mahꜗ jähꜘ dsaˉ kiyhꜗ: “Jla̱a̱yˊ ngëëˈ, mahꜗ llaˊhe̱e̱yhꜚ kaˉlähꜘ. Jwa̱yhꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ, hiꜙ la̱a̱yꜗ omeꜚ kya̱a̱ꜗ dsaˉ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ”, jähꜘ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ.
34 O
35 Pero kya̱a̱hˊ heˉ jmeeꜙ Dio, lii˜ lluꜗ baˊ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
35 Mas aqueles que aceitam a sabedoria de Deus mostram que ela é verdadeira.
36 Gaꜙchu̱u̱ꜘ ja̱a̱ˉ fariseo kya̱a̱hˊ Jesús mahꜗ dsooyꜗ chaˊnehꜙ kiyhꜗ, dsaˉkuhꜙ dsaˉhi̱yhꜙ kya̱a̱yhˊ. Läꜙ maˊ gaꜙheyꜗ chaˊnehꜙ kihꜗ fariseo heꜘ, gaꜙgyayˉ nëˊ mes˜.
36 Um fariseu convidou Jesus para jantar. Jesus foi até a casa dele e sentou-se para comer.
37 Hiꜙ ja̱ˉbaˊ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ ka̱a̱h˜ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ. Pero läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnuuyꜘ heˉ gyaꜗ Jesús kuhˉhɨ̱h˜ kya̱a̱hˊ fariseo heꜘ, heˉja̱ˉ ngooyꜗ jeeˊ ja̱ˉ, maˊ kye̱yˉ ko̱o̱ˉ sëꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ.
37 Naquela cidade morava uma mulher de má fama. Ela soube que Jesus estava jantando na casa do fariseu. Então pegou um frasco feito de alabastro , cheio de perfume,
38 Gaꜙllooyꜗ hooyh˜ hʉʉˊ tɨɨˊ Jesús, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙläꜙgyʉhꜘ tɨɨˊ Jesús kya̱a̱hˊ jmɨɨˉ heˉ gaꜙtu̱u̱ˉ mɨˈnëyˊ. Gaꜙmiꜙki̱yhꜘ kya̱a̱hˊ jñuˉ lleyˊ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙchʉ̱yhꜘ tɨɨˊ Jesús mahꜗ gaꜙhuuyꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ.
38 e ficou aos pés de Jesus, por trás. Ela chorava e as suas lágrimas molhavam os pés dele. Então ela os enxugou com os seus próprios cabelos. Ela beijava os pés de Jesus e derramava o perfume neles.
39 Maˊ gaꜙjëëꜗ fariseo läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ Jesús la̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio, läꜙliiyhꜚ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ gyaꜗ chuˉbë˜ tɨɨyˊ. Cheˊ saꜙ ñeyˉ, heˉ hlɨɨhˈ jmahꜗ baˊ jmeeꜙ dsaˉmëꜘ naˉ”, maˊ la̱a̱yꜘ.
39 Quando o fariseu viu isso, pensou assim: “Se este homem fosse, de fato, um profeta , saberia quem é esta mulher que está tocando nele e a vida de pecado que ela leva.”
40 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Chaˉ ko̱o̱ˉ mɨˈjuuꜗ heˉ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ, Simón. —Chiihˊ jnäꜘ, Taˉjwohꜗ —gaꜙjähꜘ Simón.
40 Jesus então disse ao fariseu: — Fale, Mestre! — respondeu Simão.
41 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —U̱u̱ꜗ dsaˉ maˊ ä̱ä̱ˉ kihˈ hi̱ˉ chaˉ kuuˊ. Ja̱a̱ˉ hi̱ˉ heꜘ, maˊ ä̱ä̱ˉ hñaꜘ hñaˉlooꜘ kuuˊ. Hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ maˊ ä̱ä̱ˉ to̱ꜙloꜙgyaꜘ.
41 Jesus disse:
42 Saꜙ maˊ chaˉ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ miˉhmaahˋ dsaˉ heꜘ. Hi̱hꜗ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ gaꜙjneyꜘ läꜙja̱ˉ baˊ kwa̱a̱t˜ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ. Jähˊ daˊ ko̱o̱ˉ. ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙu̱u̱ꜘ, hnääyꜗ chaˉgaˊmiihˉ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ?
42 mas nenhum dos dois podia pagar ao homem que havia emprestado. Então ele perdoou a dívida de cada um. Qual deles vai estimá-lo mais?
43 Gaꜙjähꜘ Simón: —Goꜚ la̱a̱nꜙ hi̱ˉ maˊ ä̱ä̱ˉ chaˉgaˊmiihˉ kuuˊ kiyhˈ. —Heˉ dsooꜘ naˉ kyahꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
43 — Eu acho que é aquele que foi mais perdoado! — respondeu Simão.
44 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús hñiiꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ Simón: —Ji̱i̱hˋ daˊ nëhˊ mahꜗ jë̱ë̱ˋ dsaˉmëꜘ laˉ. Läꜙko̱o̱ˉ maˉhen˜ chaˊnehꜙ kyahꜗ, saꜙ maˉkwëëhˋ jnäꜘ jmɨɨˉ heˉ maˊ jñiiꜘ tɨɨnꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, maˉhuuyꜗ jmɨɨˉ heˉ haaˊ mɨˊnëyˊ mahꜗ maˉcheyꜗ kya̱a̱hˊ jñuˉ lleyˊ.
44 Então virou-se para a mulher e disse a Simão:
45 Hneˉ saꜙ maˉchʉ̱hˊ kinꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, läꜙji̱i̱hˈ maˊ gaꜙheyꜗ chaˊnehꜙ laˉ, saꜙ maˊ tʉy˜ chʉ̱yhꜙ tɨɨnꜙ.
45 Você não me beijou quando cheguei; ela, porém, não para de beijar os meus pés desde que entrei.
46 Saꜙ maˉhuuhꜙ aceit kaˊllenꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, maˉhuuyꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ maˉtɨɨnꜙ.
46 Você não pôs azeite perfumado na minha cabeça , porém ela derramou perfume nos meus pés.
47 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ. Maꜙkeꜙ maˉjmeeyꜘ chaˉmiihˉ dsoˊkyeˉ, maˉnaˉcheˊ baˊ, jëëhꜘ chaˉmiihˉ maˉläˉhnääyꜗ jnäꜘ. Pero ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ä̱ä̱ˉ miihˉ, miihˉ goˉte˜ baˊ hnääyˈ hi̱ˉ maˉjmeeꜘ jø̱hˉ dsëꜗ kiyhꜗ.
47 Eu afirmo a você, então, que o grande amor que ela mostrou prova que os seus muitos pecados já foram perdoados. Mas onde pouco é perdoado, pouco amor é mostrado.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Maˉnaˉcheˊ baˊ dsoˊkyeˉ kyahꜗ.
48 Então Jesus disse à mulher:
49 Jñahꜘ hi̱ˉ maˊ naˉteehˊ kya̱a̱yˈ, gaꜙløøyꜗ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ: —¿Heeˉ la̱a̱ꜗ dsaˉ naˉ, cheˊ läꜙkye̱ˉ dsoˊkyeˉ kihꜗ dsaꜙ chey˜?
49 Os que estavam sentados à mesa começaram a perguntar: — Que homem é esse que até perdoa pecados?
50 Pero gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Kihꜗ heˉ maˉläˉdsooꜘ hohꜘ, maˉla̱a̱hꜘ hneˉ kihꜗ dsoˊkyeˉ. Gwa̱a̱hˉ baˊ hneˉ lluꜗ.
50 Mas Jesus disse à mulher:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.