Lucas 7
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs ARA
1 Maˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, ngooyꜗ taꜙ Capernaum.
1 Tendo Jesus concluído todas as suas palavras dirigidas ao povo, entrou em Cafarnaum.
2 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ jʉʉˊ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ maˊ hnääyˈ jwërte. Moz˜ heꜘ maˉngooꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ maˊ jaꜙ kiyhꜗ.
2 E o servo de um centurião, a quem este muito estimava, estava doente, quase à morte.
3 Maˊ gaꜙnuuꜘ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ hlëëhꜙ dsaˉ kihꜗ Jesús, gaꜙche̱e̱yꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉgyʉʉhˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ judiu mahꜗ naˊchu̱u̱yˊ kya̱a̱hˊ Jesús heˉ dsooyꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ.
3 Tendo ouvido falar a respeito de Jesus, enviou-lhe alguns anciãos dos judeus, pedindo-lhe que viesse curar o seu servo.
4 Maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús, chaˉmiihˉ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ, maˊ jäyhꜘ: —Maꜙraꜙ heˉ gaꜙtë̱ë̱ꜘ baˊ hneˉ kwahˈ beꜘ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ.
4 Estes, chegando-se a Jesus, com instância lhe suplicaram, dizendo: Ele é digno de que lhe faças isto;
5 Jëëhꜘ, hnääyꜗ baˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgoo˜ jneˊ hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ ko̱o̱ˉ gwahꜙ mähˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.
5 porque é amigo do nosso povo, e ele mesmo nos edificou a sinagoga.
6 Heˉja̱ˉ ngooꜗ baˊ Jesús kya̱a̱hˊ dsaˉ heꜘ. Maˊ ngooˈ yaꜙjä̱yhꜙ jeeˊ gyaˈ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ omeꜚ kya̱a̱ꜗ mahꜗ naˊchiiyhˊ Jesús läꜙlaˉ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, maˉjan˜ madaꜚ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ, jäyhꜘ, taꜙ jmeeˉ biiꜗ gohˈ läꜙ gaꜙtëꜘ ooꜙ. Niꜙ miihˉ saꜙ chaˉ heˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ mahꜗ goˊhehꜘ chaˊnehꜙ kinꜙ.
6 Então, Jesus foi com eles. E, já perto da casa, o centurião enviou-lhe amigos para lhe dizer: Senhor, não te incomodes, porque não sou digno de que entres em minha casa.
7 Heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsënꜙ maˊ nɨɨnˋ hñiinꜙ maˊ naˊjë̱ë̱nꜙ hneˉ. Le̱e̱ꜙ baˊ ko̱o̱ˉ hlëëhˊ baˊ hneˉ, jä̱ꜗ kihꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ.
7 Por isso, eu mesmo não me julguei digno de ir ter contigo; porém manda com uma palavra, e o meu rapaz será curado.
8 Jëëhꜘ jnäꜘ kaˉlähꜘ, cha̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ madaꜚ kinꜙ, hiꜙ tä̱ä̱hˊ hløøꜘ hi̱ˉ jmeenꜙ hihꜙ kihꜗ. Waˊraˉ gaꜙjmeenꜗ hihꜙ kihꜗ ja̱a̱ˉ: “Gwaˉ jeeˊ ooꜙ”, dsooyꜗ baˊ. Waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ jñahꜘ: “Ñaˉ taꜙ laꜙ”, jäyꜙ baˊ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ: “Jmeeˊ heˉ laˉ”, jmeeyꜙ baˊ.
8 Porque também eu sou homem sujeito à autoridade, e tenho soldados às minhas ordens, e digo a este: vai, e ele vai; e a outro: vem, e ele vem; e ao meu servo: faze isto, e ele o faz.
9 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jesús juuˈ ja̱ˉ, gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëyꜗ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ jeeˊ ja̱ˉ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Israel saꜙ maˉje̱e̱nˈ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ läꜙko̱o̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ jʉʉˊ hløøꜘ ooꜙ.
9 Ouvidas estas palavras, admirou-se Jesus dele e, voltando-se para o povo que o acompanhava, disse: Afirmo-vos que nem mesmo em Israel achei fé como esta.
10 Maˊ gaꜙllaꜙnääˋ dsaˉ heꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ jʉʉˊ hløøꜘ, gaꜙjëëyꜗ maˉjä̱ꜗ goˉte˜ kihꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ heꜘ.
10 E, voltando para casa os que foram enviados, encontraram curado o servo.
11 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙheꜗ Jesús jwëˈ ngooꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Naín, kya̱a̱yhˊ discípulo kya̱a̱yꜗ hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
11 Em dia subsequente, dirigia-se Jesus a uma cidade chamada Naim, e iam com ele os seus discípulos e numerosa multidão.
12 Läꜙ maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ chʉʉhˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, gaꜙje̱e̱yˈ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ gaꜙha̱a̱ˋ ja̱a̱ˉ hlɨɨꜘ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ ko̱o̱ˉ mëëˈ kya̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ. Hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jeeˊ ja̱ˉ maˊ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
12 Como se aproximasse da porta da cidade, eis que saía o enterro do filho único de uma viúva; e grande multidão da cidade ia com ela.
13 Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kiyhꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taꜙ hoohˋ.
13 Vendo-a, o Senhor se compadeceu dela e lhe disse: Não chores!
14 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ ngooꜗ Jesús chu̱hꜙ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ gooꜘ mahꜗ gaꜙso̱o̱yhꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ hlɨɨꜘ heꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ hlɨɨꜘ heꜘ: —Chihˉmähꜗ, jnäꜘ hlë̱ë̱hnˊ hneˉ. Nooˉ.
14 Chegando-se, tocou o esquife e, parando os que o conduziam, disse: Jovem, eu te mando: levanta-te!
15 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙgyaˉ chihˉ hi̱ˉ maˊ naˉju̱u̱ˊ heꜘ mahꜗ gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜙ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ chooyˈ: —Hi̱i̱ꜚ laˉ chihˉ kya̱a̱hꜗ.
15 Sentou-se o que estivera morto e passou a falar; e Jesus o restituiu a sua mãe.
16 Läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ gaꜙläꜙgohꜙ. Gaꜙløøyꜗ jmeeyꜙ jʉʉhˉ kihˈ Dio, maˊ jäyhꜘ: —Heˉ baˊ cheˉ jø̱ø̱hˈ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ maˉyaˉhë̱ë̱˜ jeeˊ jnänˋ laˉ. Hiꜙ maˊ jäyhꜘ läꜙlaˉ kaˉlähꜘ: —Maˉja˜ Dio kwayꜙ beꜘ kihꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ.
16 Todos ficaram possuídos de temor e glorificavam a Deus, dizendo: Grande profeta se levantou entre nós; e: Deus visitou o seu povo.
17 Gaꜙhɨɨꜘ jwërte juuˈ kihꜗ Jesús läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Judea kya̱a̱hˊ jwɨɨˉ heˉ täähˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ jeeˊ ja̱ˉ.
17 Esta notícia a respeito dele divulgou-se por toda a Judeia e por toda a circunvizinhança.
18 Läꜙjëꜙ juuˈ laˉ gaꜙnuuꜘ Jwa̱a̱ꜚ gaꜙjmeehꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ u̱u̱ꜗ discípulo.
18 Todas estas coisas foram referidas a João pelos seus discípulos. E João, chamando dois deles,
19 Gaꜙche̱e̱yꜗ kihꜗ Jesús mahꜗ naˊngɨɨyˊ juuˈ kiyhꜗ: —¿Cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ nøøꜘ juuˈ jäꜙ o cheˊ jä̱ä̱ˊ jnäähꜗ jñahꜘ?
19 enviou-os ao Senhor para perguntar: És tu aquele que estava para vir ou havemos de esperar outro?
20 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ maˉche̱e̱yꜗ jnäähˈ mahꜗ ngɨɨˊ jnäähꜗ juuˈ kyahꜗ: “¿Cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ nøøꜘ juuˈ jäꜙ o cheˊ jä̱ä̱ˊ jnäähꜗ jñahꜘ?”
20 Quando os homens chegaram junto dele, disseram: João Batista enviou-nos para te perguntar: És tu aquele que estava para vir ou esperaremos outro?
21 Ja̱ˉbaˊ hor˜ ja̱ˉ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱ꜘ Jesús jwë̱ë̱ꜘ dsaˉdsaahˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ jëë˜ wɨɨꜘ kihꜗ naˉkuˊ naˉngɨɨˈ dsooˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ. Hiꜙ gaꜙnäyꜗ mɨˈnëˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉtʉʉˊ.
21 Naquela mesma hora, curou Jesus muitos de moléstias, e de flagelos, e de espíritos malignos; e deu vista a muitos cegos.
22 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Goˉnääˊ hnähꜘ, mahꜗ goˉjmeehˋ juuˈ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ läꜙjëꜙ heˉ maˉnʉʉhˉ hnähꜘ hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ maˉjëëhˋ hnähꜘ laˉ. Hi̱ˉ tʉʉˊ maˉjëëy˜ baˊ, hi̱ˉ jluuhˊ maˉgaꜙnääyˊ baˊ, maˉhla̱a̱ꜘ baˊ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ dsooˊ hmihꜗ høøꜚ, hi̱ˉ gwɨɨˋ maˉnuuyˉ baˊ, hi̱ˉ maˉju̱u̱ꜙ maˉläˉji̱i̱yhˋ baˊ, hiꜙ hi̱ˉ täˉñeeꜘ maˉnuuˉ bihꜗ juˈhmëëꜘ.
22 Então, Jesus lhes respondeu: Ide e anunciai a João o que vistes e ouvistes: os cegos veem, os coxos andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados, e aos pobres, anuncia-se-lhes o evangelho.
23 Lluꜗ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ jmeeꜙ to̱ꜗ dsëꜗ kwa̱a̱t˜ kinꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
23 E bem-aventurado é aquele que não achar em mim motivo de tropeço.
24 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnääˋ discípulo kya̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ heꜘ, gaꜙløøꜗ Jesús hlë̱ë̱h˜ dsaˉ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ mahꜗ läˉdsooh˜ dsëyꜗ haˉ läꜙ maˊ la̱a̱yˈ, gaꜙjäyhꜘ: —¿Haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ maˊ naˊnäähˈ hnähꜘ jeeˊ ooꜙ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ? ¿Cheˊ maˊ la̱a̱yˈ läꜙko̱hꜘ hmaˉtahˉ heˉ gwaˉgya̱a̱˜ lleꜘ?
24 Tendo-se retirado os mensageiros, passou Jesus a dizer ao povo a respeito de João: Que saístes a ver no deserto? Um caniço agitado pelo vento?
25 ¿Cherˊmahꜗ saꜙ la̱a̱yꜗ läꜙja̱ˉ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ, haˉ baˊ läꜙ la̱a̱yꜗ ja̱ˉ? ¿Cheˊ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ kë̱hˉ hmɨɨhˉ lluꜗ? Ñeˊ baˊ jneˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ kë̱hˉ hmɨɨhˉ lluꜗ, hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ lluˈ, hi̱ˉ heꜘ tä̱ä̱hˊ chaˊnehꜙ kihꜗ rey baˊ.
25 Que saístes a ver? Um homem vestido de roupas finas? Os que se vestem bem e vivem no luxo assistem nos palácios dos reis.
26 Heˉja̱ˉ, ¿heeˉ baˊ la̱a̱ˈ hi̱ˉ naˊjë̱ë̱hˋ hnähꜘ? ¿Cheˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio? Jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ la̱a̱yꜗ baˊ. Hiꜙ maꜙraꜙ heˉ la̱a̱yꜗ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ jñahꜘ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
26 Sim, que saístes a ver? Um profeta? Sim, eu vos digo, e muito mais que profeta.
27 Jëëhꜘ, Jwa̱a̱ꜚ heꜘ hi̱ˉ naˉsɨɨˉ kihꜗ läꜙlaˉ:
27 Este é aquele de quem está escrito:
28 ʼMaꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Jeeˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ kihꜗ dsaˉmëꜘ, saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ. Pero hi̱ˉ la̱a̱ꜗ mähꜗ gaˊ kihˈ gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ, hi̱ˉ heꜘ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jwa̱a̱ꜚ.
28 E eu vos digo: entre os nascidos de mulher, ninguém é maior do que João; mas o menor no reino de Deus é maior do que ele.
29 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ läꜙkye̱ˉ hi̱ˉ maˊ ko̱o̱ꜗ kuˊsɨhˉ gaꜙjmeeꜘ dsooꜘ dsëꜗ kihꜗ Dio, gaꜙhe̱e̱yhˉ sa̱a̱yꜙ jmɨɨˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Jwa̱a̱ꜚ.
29 Todo o povo que o ouviu e até os publicanos reconheceram a justiça de Deus, tendo sido batizados com o batismo de João;
30 Pero dsaˉ fariseo kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ kyʉʉh˜ ley gaꜙjmeeyꜘ taꜙ kooꜘ baˊ heˉ maˊ jmeeˈ Dio kiyhꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙhnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yꜙ jmɨɨˉ.
30 mas os fariseus e os intérpretes da Lei rejeitaram, quanto a si mesmos, o desígnio de Deus, não tendo sido batizados por ele.
31 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ: —Jeeˊ laˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ. Läꜙlaˉ baˊ la̱a̱yˈ.
31 A que, pois, compararei os homens da presente geração, e a que são eles semelhantes?
32 Dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ cha̱a̱yhˉ miihˉ läꜙko̱hꜘ chihˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeˊhmoohˊ hi̱ˉ tooh˜ mɨɨhˊ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ. Jäyhꜘ: “Maˉjʉʉˊ jnäähꜗ su̱ꜚ heˉ jmeeꜙ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ luuꜘ hmaˉtaˉ pero saꜙ gaꜙhiihꜘ hnähꜘ maˊ jmeehꜗ hnähꜘ ja̱ˊ. Maˉhäˊ jnäähꜗ su̱ꜚ heˉ tiˉmeehˉ dsëꜗ, niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ maˉhoohˊ hnähꜘ”, jähꜘ chihˉ sɨɨyhꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
32 São semelhantes a meninos que, sentados na praça, gritam uns para os outros:
33 ʼLäꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ. Jëëhꜘ, jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ gaꜙhɨ̱hꜗ miihˉ goˉteˈ mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ kiyhꜗ: “Kye̱yˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.”
33 Pois veio João Batista, não comendo pão, nem bebendo vinho, e dizeis: Tem demônio!
34 Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ, jaꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ hi̱ˉ kuhˉhɨ̱h˜ naˊteeˋ kihˈ mahꜗ jähꜘ dsaˉ kiyhꜗ: “Jla̱a̱yˊ ngëëˈ, mahꜗ llaˊhe̱e̱yhꜚ kaˉlähꜘ. Jwa̱yhꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ, hiꜙ la̱a̱yꜗ omeꜚ kya̱a̱ꜗ dsaˉ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ”, jähꜘ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ.
34 Veio o Filho do Homem, comendo e bebendo, e dizeis: Eis aí um glutão e bebedor de vinho, amigo de publicanos e pecadores!
35 Pero kya̱a̱hˊ heˉ jmeeꜙ Dio, lii˜ lluꜗ baˊ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
35 Mas a sabedoria é justificada por todos os seus filhos.
36 Gaꜙchu̱u̱ꜘ ja̱a̱ˉ fariseo kya̱a̱hˊ Jesús mahꜗ dsooyꜗ chaˊnehꜙ kiyhꜗ, dsaˉkuhꜙ dsaˉhi̱yhꜙ kya̱a̱yhˊ. Läꜙ maˊ gaꜙheyꜗ chaˊnehꜙ kihꜗ fariseo heꜘ, gaꜙgyayˉ nëˊ mes˜.
36 Convidou-o um dos fariseus para que fosse jantar com ele. Jesus, entrando na casa do fariseu, tomou lugar à mesa.
37 Hiꜙ ja̱ˉbaˊ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ ka̱a̱h˜ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ. Pero läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnuuyꜘ heˉ gyaꜗ Jesús kuhˉhɨ̱h˜ kya̱a̱hˊ fariseo heꜘ, heˉja̱ˉ ngooyꜗ jeeˊ ja̱ˉ, maˊ kye̱yˉ ko̱o̱ˉ sëꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ.
37 E eis que uma mulher da cidade, pecadora, sabendo que ele estava à mesa na casa do fariseu, levou um vaso de alabastro com unguento;
38 Gaꜙllooyꜗ hooyh˜ hʉʉˊ tɨɨˊ Jesús, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙläꜙgyʉhꜘ tɨɨˊ Jesús kya̱a̱hˊ jmɨɨˉ heˉ gaꜙtu̱u̱ˉ mɨˈnëyˊ. Gaꜙmiꜙki̱yhꜘ kya̱a̱hˊ jñuˉ lleyˊ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙchʉ̱yhꜘ tɨɨˊ Jesús mahꜗ gaꜙhuuyꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ.
38 e, estando por detrás, aos seus pés, chorando, regava-os com suas lágrimas e os enxugava com os próprios cabelos; e beijava-lhe os pés e os ungia com o unguento.
39 Maˊ gaꜙjëëꜗ fariseo läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ Jesús la̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio, läꜙliiyhꜚ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ gyaꜗ chuˉbë˜ tɨɨyˊ. Cheˊ saꜙ ñeyˉ, heˉ hlɨɨhˈ jmahꜗ baˊ jmeeꜙ dsaˉmëꜘ naˉ”, maˊ la̱a̱yꜘ.
39 Ao ver isto, o fariseu que o convidara disse consigo mesmo: Se este fora profeta, bem saberia quem e qual é a mulher que lhe tocou, porque é pecadora.
40 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Chaˉ ko̱o̱ˉ mɨˈjuuꜗ heˉ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ, Simón. —Chiihˊ jnäꜘ, Taˉjwohꜗ —gaꜙjähꜘ Simón.
40 Dirigiu-se Jesus ao fariseu e lhe disse: Simão, uma coisa tenho a dizer-te. Ele respondeu: Dize-a, Mestre.
41 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —U̱u̱ꜗ dsaˉ maˊ ä̱ä̱ˉ kihˈ hi̱ˉ chaˉ kuuˊ. Ja̱a̱ˉ hi̱ˉ heꜘ, maˊ ä̱ä̱ˉ hñaꜘ hñaˉlooꜘ kuuˊ. Hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ maˊ ä̱ä̱ˉ to̱ꜙloꜙgyaꜘ.
41 Certo credor tinha dois devedores: um lhe devia quinhentos denários, e o outro, cinquenta.
42 Saꜙ maˊ chaˉ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ miˉhmaahˋ dsaˉ heꜘ. Hi̱hꜗ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ gaꜙjneyꜘ läꜙja̱ˉ baˊ kwa̱a̱t˜ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ. Jähˊ daˊ ko̱o̱ˉ. ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙu̱u̱ꜘ, hnääyꜗ chaˉgaˊmiihˉ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ?
42 Não tendo nenhum dos dois com que pagar, perdoou-lhes a ambos. Qual deles, portanto, o amará mais?
43 Gaꜙjähꜘ Simón: —Goꜚ la̱a̱nꜙ hi̱ˉ maˊ ä̱ä̱ˉ chaˉgaˊmiihˉ kuuˊ kiyhˈ. —Heˉ dsooꜘ naˉ kyahꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
43 Respondeu-lhe Simão: Suponho que aquele a quem mais perdoou. Replicou-lhe: Julgaste bem.
44 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús hñiiꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ Simón: —Ji̱i̱hˋ daˊ nëhˊ mahꜗ jë̱ë̱ˋ dsaˉmëꜘ laˉ. Läꜙko̱o̱ˉ maˉhen˜ chaˊnehꜙ kyahꜗ, saꜙ maˉkwëëhˋ jnäꜘ jmɨɨˉ heˉ maˊ jñiiꜘ tɨɨnꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, maˉhuuyꜗ jmɨɨˉ heˉ haaˊ mɨˊnëyˊ mahꜗ maˉcheyꜗ kya̱a̱hˊ jñuˉ lleyˊ.
44 E, voltando-se para a mulher, disse a Simão: Vês esta mulher? Entrei em tua casa, e não me deste água para os pés; esta, porém, regou os meus pés com lágrimas e os enxugou com os seus cabelos.
45 Hneˉ saꜙ maˉchʉ̱hˊ kinꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, läꜙji̱i̱hˈ maˊ gaꜙheyꜗ chaˊnehꜙ laˉ, saꜙ maˊ tʉy˜ chʉ̱yhꜙ tɨɨnꜙ.
45 Não me deste ósculo; ela, entretanto, desde que entrei não cessa de me beijar os pés.
46 Saꜙ maˉhuuhꜙ aceit kaˊllenꜙ. Pero dsaˉmëꜘ laˉ, maˉhuuyꜗ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ maˉtɨɨnꜙ.
46 Não me ungiste a cabeça com óleo, mas esta, com bálsamo, ungiu os meus pés.
47 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ. Maꜙkeꜙ maˉjmeeyꜘ chaˉmiihˉ dsoˊkyeˉ, maˉnaˉcheˊ baˊ, jëëhꜘ chaˉmiihˉ maˉläˉhnääyꜗ jnäꜘ. Pero ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ä̱ä̱ˉ miihˉ, miihˉ goˉte˜ baˊ hnääyˈ hi̱ˉ maˉjmeeꜘ jø̱hˉ dsëꜗ kiyhꜗ.
47 Por isso, te digo: perdoados lhe são os seus muitos pecados, porque ela muito amou; mas aquele a quem pouco se perdoa, pouco ama.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Maˉnaˉcheˊ baˊ dsoˊkyeˉ kyahꜗ.
48 Então, disse à mulher: Perdoados são os teus pecados.
49 Jñahꜘ hi̱ˉ maˊ naˉteehˊ kya̱a̱yˈ, gaꜙløøyꜗ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ: —¿Heeˉ la̱a̱ꜗ dsaˉ naˉ, cheˊ läꜙkye̱ˉ dsoˊkyeˉ kihꜗ dsaꜙ chey˜?
49 Os que estavam com ele à mesa começaram a dizer entre si: Quem é este que até perdoa pecados?
50 Pero gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Kihꜗ heˉ maˉläˉdsooꜘ hohꜘ, maˉla̱a̱hꜘ hneˉ kihꜗ dsoˊkyeˉ. Gwa̱a̱hˉ baˊ hneˉ lluꜗ.
50 Mas Jesus disse à mulher: A tua fé te salvou; vai-te em paz.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.