Lucas 22
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs ACF
1 Maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ heˉ kuhˉ dsaˉ judiu heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ ku̱hˉ dsaˉ heꜘ borrego mähꜗ.
1 Estava, pois, perto a festa dos pães ázimos, chamada a páscoa.
2 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, maˊ hnooyhˉ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ jngëëyhˈ Jesús jeeˊ saꜙ jëë˜ dsaˉ, jëëhꜘ maˊ ga̱yhꜙ dsaˉ.
2 E os principais dos sacerdotes, e os escribas, andavam procurando como o matariam; porque temiam o povo.
3 Mahꜗ gaꜙheꜗ Tanaˊ nehꜙ tuhˉdsëꜗ Juda hi̱ˉ maˊ tëëyh˜ Iscariote. Hi̱ˉ heꜘ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ apóstole kya̱a̱ꜗ Jesús.
3 Entrou, porém, Satanás em Judas, que tinha por sobrenome Iscariotes, o qual era do número dos doze.
4 Heˉja̱ˉ ñeeyˊ naˊhlë̱ë̱yhˊ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ jʉʉˊ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ høøꜙ gwahꜙ ja̱ˉ. Gaꜙllayꜘ juuˈ kya̱a̱yhˊ haˉ läꜙ ngëëyꜗ Jesús.
4 E foi, e falou com os principais dos sacerdotes, e com os capitães, de como lho entregaria;
5 Peerꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ lluꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙji̱i̱yhꜗ kuuˊ kihˈ Juda.
5 Os quais se alegraram, e convieram em lhe dar dinheiro.
6 Gaꜙhe̱e̱hˉ baˊ Juda juuˈ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙhnooyhˉ haˉ läꜙ jmeeyꜗ mahꜗ ngëëyꜗ Jesús jeeˊ saꜙ jëëꜗ dsaˉ.
6 E ele concordou; e buscava oportunidade para lho entregar sem alvoroço.
7 Maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ judiu jmɨɨˊ kuyhˉ heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, maˊ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ heˉ jngëëyhꜗ borrego mähꜗ hi̱ˉ ku̱yhˉ hwëˈ maˊ tëˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
7 Chegou, porém, o dia dos ázimos, em que importava sacrificar a páscoa.
8 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kihꜗ Peeˊ kya̱a̱hˊ kihˈ Jwa̱a̱ꜚ, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Goˉnääꜘ hnähꜘ goˉmiˊlluˋ hnähꜘ jeeˊ kye̱hnˊ borrego mähꜗ.
8 E mandou a Pedro e a João, dizendo: Ide, preparai-nos a páscoa, para que a comamos.
9 —¿Haˉ jwahꜘ miˊlluˋ jnäähꜗ maꜙnʉʉꜙ? —gaꜙjähꜘ discípulo heꜘ sɨɨyhꜙ.
9 E eles lhe perguntaram: Onde queres que a preparemos?
10 —Waˊraˉ gaꜙta̱a̱hˋ hnähꜘ jeeˊ jwɨɨˉ jʉʉhˉ ooꜙ, je̱e̱hꜙ hnähꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ ki̱i̱ˈ ko̱o̱ˉ mɨˈdsuuˊ naˉka̱hˈ jmɨɨˉ. Ja̱ˉ llaˉllehꜚ hnähꜘ kaahˋ kiyhˈ läꜙji̱i̱hˈ dsaˉheyꜘ chaˊnehꜙ.
10 E ele lhes disse: Eis que, quando entrardes na cidade, encontrareis um homem, levando um cântaro de água; segui-o até à casa em que ele entrar.
11 Jeeˊ dsaˉheyꜘ ja̱ˉ, jwɨɨhˈ hnähꜘ dsaˉjʉʉˊ hneˈ: “Läꜙlaˉ jähꜘ Taˉjwohꜗ sɨɨyhꜙ hneˉ. ¿Naꜚ jeeˊ hneˈ jeeˊ leꜘ kye̱hˊ jnäähꜗ borrego mähꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱nꜙ?”
11 E direis ao pai de família da casa: O Mestre te diz: Onde está o aposento em que hei de comer a páscoa com os meus discípulos?
12 Hi̱ˉ heꜘ heehꜗ hnähꜘ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜗ hneꜗ jeeˊ chaˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ heˉ maˉnaˊlluˋ. Jeeˊ ja̱ˉ miˊlluhˋ hnähꜘ maꜙnʉʉꜙ jnänˋ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
12 Então ele vos mostrará um grande cenáculo mobilado; aí fazei preparativos.
13 Gaꜙllaꜙnääꜗ baˊ discípulo heꜘ jeeˊ ja̱ˉ hiꜙ gaꜙlaꜗ baˊ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ. Mahꜗ gaꜙmiꜙlluyꜗ maꜙnʉʉꜙ heˉ kuyhꜙ.
13 E, indo eles, acharam como lhes havia sido dito; e prepararam a páscoa.
14 Maˊ gaꜙllooꜗ hor˜ kuyhꜙ, gaꜙgyaˉ Jesús nëˊ mes˜ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ apóstole kya̱a̱yꜗ.
14 E, chegada a hora, pôs-se à mesa, e com ele os doze apóstolos.
15 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¡Haˉ ko̱hꜘ saꜙ he̱e̱ꜘ dsënꜙ kuhnˋ maꜙnʉʉꜙ laˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hnähꜘ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ jëënꜚ wɨɨꜘ!
15 E disse-lhes: Desejei muito comer convosco esta páscoa, antes que padeça;
16 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, moꜙsoꜙ kuhnˋ kaˉlähꜘ maꜙnʉʉꜙ laˉ läꜙji̱i̱hˈ lloo˜ jmɨɨˊ heˉ kuhnˋ kaˉlähꜘ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
16 Porque vos digo que não a comerei mais até que ela se cumpra no reino de Deus.
17 Mahꜗ gaꜙka̱yꜗ kyaahˊ heˉ maˊ haaˊ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Kye̱ˉ kyaahˊ laˉ mahꜗ hi̱hꜘ hnähꜘ maꜙ miihˉ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ.
17 E, tomando o cálice, e havendo dado graças, disse: Tomai-o, e reparti-o entre vós;
18 Jëëhꜘ, moꜙsoꜙ huhnˋ kaˉlähꜘ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ maˉä̱ä̱ˉ, läꜙji̱i̱hˈ løøꜗ Dio jmeeꜗ hihꜙ jnäꜘhäꜘ.
18 Porque vos digo que já não beberei do fruto da vide, até que venha o reino de Deus.
19 Ja̱ˉgaˊ gaꜙka̱yꜗ heˊñiihꜚ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio mahꜗ gaꜙtiˊ gaꜙllooyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Heˉ laˉ naˉ jmɨˉngoꜗ kinꜙ. Heˉ lluꜗ kyahꜗ hnähꜘ kwanˋ hñiinꜙ ju̱u̱nꜘ. Kuhꜗ hnähꜘ hiꜙ ja̱ˉ jmeehˉ hnähꜘ läꜙnaˉ mahꜗ läꜙdsooh˜ hohꜘ hnähꜘ kinꜙ.
19 E, tomando o pão, e havendo dado graças, partiu-o, e deu-lho, dizendo: Isto é o meu corpo, que por vós é dado; fazei isto em memória de mim.
20 Maˉlaꜙ maˉgoh˜ maꜙnʉʉꜙ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kaˉlähꜘ, gaꜙka̱yꜗ waˊkyaahˊ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Heˉ laˉ naˉ jmaˉ kinꜙ heˉ tʉ̱ʉ̱ꜙ kyahꜗ hnähꜘ hiꜙ kya̱a̱hˊ jmaˉ kinꜙ laˉ jmeeꜗ Dio ko̱o̱ˉ hmoohˊ hmëëꜘ.
20 Semelhantemente, tomou o cálice, depois da ceia, dizendo: Este cálice é o novo testamento no meu sangue, que é derramado por vós.
21 Pero hi̱ˉ ngëëꜗ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ, hi̱i̱ꜚ maˉkyeˉ maˉgooˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ kinꜙ nëˊ mes˜ laˉ.
21 Mas eis que a mão do que me trai está comigo à mesa.
22 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ leꜘ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ lleˋ kihˈ baˊ, pero jwɨɨ˜ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ ngëëꜗ jnäꜘ kihꜗ dsaꜙ.
22 E, na verdade, o Filho do homem vai segundo o que está determinado; mas ai daquele homem por quem é traído!
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱yhˋ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ, hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ jmeeꜗ läꜙja̱ˉ.
23 E começaram a perguntar entre si qual deles seria o que havia de fazer isto.
24 Hiꜙ gaꜙtiˉ gaꜙchooyꜘ juuˈ kaˉlähꜘ, maˊ jäyhꜘ: —¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ ka̱ꜗ nëˊ kihˈ dsaˉkya̱a̱hˊ jneˊ?
24 E houve também entre eles contenda, sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Läꜙjë̱ë̱ꜙ rey hi̱ˉ naˉhña̱a̱ˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ jmeeyꜙ hihꜙ läꜙ tëˉ dsëyꜗ kihꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ. Hiꜙ jähꜘ dsaˉ kiyhꜗ, heˉ jmeeꜙ bihꜗ lluꜗ.
25 E ele lhes disse: Os reis dos gentios dominam sobre eles, e os que têm autoridade sobre eles são chamados benfeitores.
26 Pero hnähꜘ saꜙ gaꜙtë̱ë̱hꜘ hnähꜘ jmeehˈ hnähꜘ läꜙja̱ˉ. Llaꜚ heˉ ja̱ˉ, hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ hnøøꜗ jmä̱ä̱yꜗ hñiiyꜘ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ hwa̱a̱ˊ baˊ. Hi̱ˉ kye̱ˉ nëˊ kyahˈ hnähꜘ hnøøꜗ jmeeyꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ baˊ.
26 Mas não sereis vós assim; antes o maior entre vós seja como o menor; e quem governa como quem serve.
27 ¿Hi̱i̱ˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? ¿Cheˊ hi̱ˉ gyaꜗ nëˊ mes˜, o hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ? ¿Ja̱ˈ hi̱ˉ gyaꜗ nëˊ mes˜ baˊ jø̱ø̱hˈ? Pero jnäꜘ la̱a̱nꜗ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ baˊ.
27 Pois qual é maior: quem está à mesa, ou quem serve? Porventura não é quem está à mesa? Eu, porém, entre vós sou como aquele que serve.
28 ʼHiꜙ hnähꜘ la̱a̱hꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˉkwëëhꜗ dsëꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ jeeˊ maˉjëën˜ wɨɨꜘ.
28 E vós sois os que tendes permanecido comigo nas minhas tentações.
29 Heˉja̱ˉ kwanˋ jeeˊ jmeehꜗ hnähꜘ hihꜙ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙkwëëhꜗ Tääˋ jnäꜘ jmeenˋ hihꜙ.
29 E eu vos destino o reino, como meu Pai mo destinou,
30 Läꜙja̱ˉ kuhˊhuhꜗ hnähꜘ nëˊ mes˜ kinꜙ jeeˊ jmeenˋ hihꜙ. Hiꜙ kwanˋ jeeˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ jeeˊ jmeehꜗ hnähꜘ hihꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙto̱ꜘ nääꜗ dsaˉ Israel.
30 Para que comais e bebais à minha mesa no meu reino, e vos assenteis sobre tronos, julgando as doze tribos de Israel.
31 Hiꜙ gaꜙjähꜘ kaˉlähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ: —Simón, Simón. Gaꜙngëëꜗ Tanaˊ hnähꜘ mahꜗ ka̱a̱yhꜗ hnähꜘ. Jmeeyꜗ kyahꜗ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ jwä˜ mɨˈtrigo jwëꜘ nëˊ lleꜘ mahꜗ lle̱e̱ꜘ kyahˈ kihꜗ.
31 Disse também o Senhor: Simão, Simão, eis que Satanás vos pediu para vos cirandar como trigo;
32 Pero maˉngɨɨnˋ kyahˈ kihꜗ Dio mahꜗ saꜙ jehꜗ hohꜘ. Hiꜙ hneˉ, waˊraˉ gaꜙje̱e̱hˋ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, lleˋ kihˈ kwahˈ beꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ ø̱ø̱hꜗ mahꜗ waˊ llaˉnääꜘ bihꜗ taꜙ chaˊnëˊ.
32 Mas eu roguei por ti, para que a tua fé não desfaleça; e tu, quando te converteres, confirma teus irmãos.
33 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Simón: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, maˉllaꜙ dsënꜙ heˉ nɨɨnˋ nehꜙñeˈ. Hiꜙ ja̱ꜙ maꜙlaꜙ ko̱o̱ˉ nɨɨnˋ nehꜙñeˈ, läꜙkye̱ˉ heˉ ju̱u̱nꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ maˉllaꜙ dsënꜙ.
33 E ele lhe disse: Senhor, estou pronto a ir contigo até à prisão e à morte.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ Peeˊ: —Jwë̱ë̱hn˜ hneˉ, ja̱ˉbaˊ naˈ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ hoohˈ chaahˊ dsooˈ, hneˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ maˉhmähˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱hꜙ jnäꜘ.
34 Mas ele disse: Digo-te, Pedro, que não cantará hoje o galo antes que três vezes negues que me conheces.
35 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ: —Läꜙ maˊ gaꜙche̱e̱nꜙ hnähꜘ naˊkwahˊ hnähꜘ juuˈ, saꜙ kye̱hˊ hnähꜘ hmɨhˉtuhˉ, niꜙ saꜙ kye̱hˊ hnähꜘ kuuˊ, niꜙ looˉ heˉ toohˈ hnähꜘ tɨɨhˊ hnähꜘ, ¿cheˊ chaˉ heˉ gaꜙläꜙhnøøꜗ kyahꜗ hnähꜘ maˊja̱ˉ? —Niꜙ ko̱o̱ˉ —gaꜙjähꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
35 E disse-lhes: Quando vos mandei sem bolsa, alforje, ou alparcas, faltou-vos porventura alguma coisa? Eles responderam: Nada.
36 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Pero naꜗ, hi̱ˉ chaˉ hmɨhˉtuhˉ kihꜗ, waˊ kye̱yꜘ baˊ. Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ kuuˊ. Hiꜙ hi̱ˉ saꜙ chaˉ ñeˈtuuhꜚ kihꜗ, waˊ hnɨɨyꜘ hmɨhˉllooꜘ kiyhꜗ mahꜗ waˊ läyꜘ ko̱o̱ˉ.
36 Disse-lhes pois: Mas agora, aquele que tiver bolsa, tome-a, como também o alforje; e, o que não tem espada, venda a sua capa e compre-a;
37 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jmeeꜙ biiꜗ läꜙteꜗ kinꜙ heˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ: “Jmääꜗ dsaˉ jnäꜘ kwa̱a̱t˜ heˉ la̱a̱nꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ä̱ä̱ˉ dsooˊ.” Jëëhꜘ, heˉ maˉnaˉsɨɨˉ kinꜙ maꜙraꜙ heˉ läꜙteꜗ baˊ.
37 Porquanto vos digo que importa que em mim se cumpra aquilo que está escrito: E com os malfeitores foi contado. Porque o que está escrito de mim terá cumprimento.
38 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ läꜙjë̱ë̱yꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ. Chaˉ baˊ to̱ꜗ ñeˈtuuhꜚ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Le̱e̱ꜙ baˊ maꜙlaꜙ heˉ naˉ.
38 E eles disseram: Senhor, eis aqui duas espadas. E ele lhes disse: Basta.
39 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús. Hiꜙ läꜙko̱o̱ˉ maˊ të̱ë̱yꜗ jmeeyꜙ, ngooyꜗ taꜙ mohꜘ heˉ che̱e̱ˉ Olivo. Hiꜙ gaꜙnääꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ cha̱a̱ˈ kaahˋ kiyhꜗ taꜙ ja̱ꜙ.
39 E, saindo, foi, como costumava, para o Monte das Oliveiras; e também os seus discípulos o seguiram.
40 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ mohꜘ ja̱ˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ: —Ngɨɨˊ hnähꜘ kyahꜗ hnähꜘ kihꜗ Dio mahꜗ saꜙ ka̱a̱hꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ hnähꜘ läꜙ hyohˉ dsëꜗ.
40 E quando chegou àquele lugar, disse-lhes: Orai, para que não entreis em tentação.
41 Gaꜙläꜙø̱ø̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ jwä˜ dsaˉ ko̱o̱ˉ mɨˈku̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ, gaꜙløøyꜗ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ.
41 E apartou-se deles cerca de um tiro de pedra; e, pondo-se de joelhos, orava,
42 Gaꜙjäyhꜘ: —Cherˊmahꜗ hnoohˉ Tääˋ, lä̱ä̱ˋ jnäꜘ kihꜗ heˉ wɨɨꜘ heˉ jëënꜚ naꜗ. Pero saꜙ waˊ leꜘ läꜙ hnoonꜗ hñiinꜙ. Waˊ leꜘ läꜙ hnoohˉ hñaahꜗ baˊ.
42 Dizendo: Pai, se queres, passa de mim este cálice; todavia não se faça a minha vontade, mas a tua.
43 Gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ ja̱a̱ˉ ángel hi̱ˉ jaꜗ gyʉʉhˈ chaˊnëyˊ hi̱ˉ gaꜙkwaꜘ beꜘ kiyhꜗ.
43 E apareceu-lhe um anjo do céu, que o fortalecia.
44 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyayˈ jëëy˜ wɨɨꜘ, chaˉgaˊmiihˉ maˊ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ. Peerꜙ kahˊga̱a̱ˉ toohˊ jmɨˉllooˋ kiyhˈ heˉ maˊ tu̱u̱ˉ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ heˉ laꜗ läꜙko̱hꜘ jeeˊ tu̱u̱ˉ jmaˉ.
44 E, posto em agonia, orava mais intensamente. E o seu suor tornou-se como grandes gotas de sangue, que corriam até ao chão.
45 Maˊ gaꜙnooyˉ jeeˊ maˊ gyayˈ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ, ngooyꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ. Gaꜙjë̱ë̱yꜗ naˉsa̱a̱ˈ naˉgwɨ̱ɨ̱yˉ, jëëhꜘ gaꜙhwa̱a̱yꜘ heˉ tiˉmeehˉ dsëyꜗ.
45 E, levantando-se da oração, veio para os seus discípulos, e achou-os dormindo de tristeza.
46 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ naˉgwɨ̱ɨ̱hˉ hnähꜘ? Nooˉ hnähꜘ, ngɨɨˊ hnähꜘ kyahꜗ hnähꜘ mahꜗ saꜙ le̱hꜙ heˉ hlɨɨhˈ hnähꜘ.
46 E disse-lhes: Por que estais dormindo? Levantai-vos, e orai, para que não entreis em tentação.
47 Chehꜗ gaˊ Jesús hlëëhꜙ maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ. Hiꜙ gaꜙllooꜗ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Juda, ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo, hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ dsaˉ heꜘ. Ngooyꜗ chu̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙchʉ̱yhꜘ kiyhꜗ.
47 E, estando ele ainda a falar, surgiu uma multidão; e um dos doze, que se chamava Judas, ia adiante dela, e chegou-se a Jesus para o beijar.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Juda, ¿cheˊ heˉ hnaahꜙ jnäꜘ laˉ heˉ maˉchʉ̱hꜙ kinꜙ mahꜗ ngëëhˊ jnäꜘ heˉ ju̱u̱nꜘ?
48 E Jesus lhe disse: Judas, com um beijo trais o Filho do homem?
49 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱hˊ Jesús, maˊ gaꜙjëëyꜗ heˉ kihꜗ ja̱ˉ heˉ yaꜙnääꜗ dsaˉ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ, ¿cheˊ taˊ jnäähꜗ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ ñeꜗ?
49 E, vendo os que estavam com ele o que ia suceder, disseram-lhe: Senhor, feriremos à espada?
50 Ja̱a̱ˉ discípulo heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ dsooˊ kihˈ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱ꜗ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jmiˉdsaˉ, gaꜙku̱yꜘ loˉgwayˊ raˉllu̱u̱ꜗ.
50 E um deles feriu o servo do sumo sacerdote, e cortou-lhe a orelha direita.
51 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Maˉle̱e̱ꜙ ko̱ˉnaˉ. Moꜙtoꜙ ka̱a̱hꜙ. Gaꜙso̱o̱yhꜗ loˉgwaˊ moz˜ heꜘ, mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ.
51 E, respondendo Jesus, disse: Deixai-os; basta. E, tocando-lhe a orelha, o curou.
52 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ yaꜙnääꜗ yaꜙcha̱a̱yhꜙ, läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ høøꜙ gwahꜙ, hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgyʉʉhˊ: —¿Cheˊ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ jnäꜘ, mahꜗ maˉyaˉnäähꜗ hnähꜘ kya̱a̱hˊ ñeꜗ kya̱a̱hˊ hmaˉ?
52 E disse Jesus aos principais dos sacerdotes, e capitães do templo, e anciãos, que tinham ido contra ele: Saístes, como a um salteador, com espadas e varapaus?
53 Läꜙjëꜙ jmɨɨˊ maˊ hä̱ä̱nˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ mahꜗ saꜙ gaꜙcha̱a̱hˈ hnähꜘ jnäꜘ. Pero naꜗ maˉchaˉ jwëˈ kyahꜗ hnähꜘ jmeehˈ hnähꜘ hihꜙ, jëëhꜘ maˉtëꜘ hor˜ jmeeꜗ hihꜙ hi̱ˉ hä̱ä̱ˊ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ.
53 Tenho estado todos os dias convosco no templo, e não estendestes as mãos contra mim, mas esta é a vossa hora e o poder das trevas.
54 Heˉja̱ˉ gaꜙsa̱a̱yhꜗ Jesús, gaꜙtëëyˉ läꜙ gaꜙtëꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jmiˉdsaˉ. Ʉ̱ʉ̱ꜘ baˊ maˊ lle̱e̱ˋ Peeˊ kaahˋ kiyhˈ.
54 Então, prendendo-o, o levaram, e o puseram em casa do sumo sacerdote. E Pedro seguia-o de longe.
55 To̱ꜗdsaahˋ hoˊhneꜚ kiyhˈ ja̱ˉ, gaꜙje̱e̱hꜗ dsaˉ jeˉ, mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ llooyh˜ jeˉ. Ja̱ˉbaˊ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙgyaˉ Peeˊ kaˉlähꜘ llooyh˜ jeˉ.
55 E, havendo-se acendido fogo no meio do pátio, estando todos sentados, assentou-se Pedro entre eles.
56 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ jeeˊ ja̱ˉ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ gyaˈ llooyh˜ jeˉ, niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙko̱o̱yˈ nëyˊ maˊ jë̱ë̱y˜ Peeˊ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Hi̱ˉ naˉ kaˉlähꜘ maˊ ngëꜙ kya̱a̱hˊ Jesús.
56 E como certa criada, vendo-o estar assentado ao fogo, pusesse os olhos nele, disse: Este também estava com ele.
57 Pero gaꜙhmäꜘ Peeˊ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: —Dsaˉmëꜘ, saꜙ kyu̱u̱nꜙ dsaˉ naˉ.
57 Porém, ele negou-o, dizendo: Mulher, não o conheço.
58 Ko̱ˉhwëëꜘ ja̱ˉgaˊ, jñahꜘ dsaˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Hneˉ kaˉlähꜘ la̱a̱ꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Peeˊ: —Ja̱hꜙha̱ˈ, ja̱ꜙ heꜘ jnäꜘ dsoꜗ.
58 E, um pouco depois, vendo-o outro, disse: Tu és também deles. Mas Pedro disse: Homem, não sou.
59 Gaꜙhyaˉ gaˊ ko̱o̱ˉ hor˜, jñahꜘ kaˉlähꜘ maˊ jmeeꜙ dsooꜘ juuˈ ja̱ˉ, maˊ jäyhꜘ: —Saꜙ naˉhe̱e̱ꜚ goˉte˜, la̱a̱yꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús. Jëëhꜘ, dsaˉ cha̱a̱ˉ Galilea baˊ naˉ.
59 E, passada quase uma hora, um outro afirmava, dizendo: Também este verdadeiramente estava com ele, pois também é galileu.
60 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ: —Dsaˉñʉʉhˉ, saꜙ manꜙ heˉ naˉ hlëëhˊ. Pero hlëëhꜙ gyihꜗ läꜙja̱ˉ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhoohꜗ chaahˊ dsooˈ.
60 E Pedro disse: Homem, não sei o que dizes. E logo, estando ele ainda a falar, cantou o galo.
61 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ hñiiꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ Peeˊ juuˈ kihꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ, läꜙko̱hꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ hoohˈ chaahˊ dsooˈ, hneˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ maˉhmähˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱hꜙ jnäꜘ.”
61 E, virando-se o Senhor, olhou para Pedro, e Pedro lembrou-se da palavra do Senhor, como lhe havia dito: Antes que o galo cante hoje, me negarás três vezes.
62 Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Peeˊ taꜙ kaˊhneꜚ, gaꜙhooyhꜗ läꜙji̱i̱hˈ llaꜙ dsëyꜗ.
62 E, saindo Pedro para fora, chorou amargamente.
63 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱˜ Jesús maˊ miˉkwa̱yhꜗ, maˊ kiˉjna̱a̱y˜.
63 E os homens que detinham Jesus zombavam dele, ferindo-o.
64 Gaꜙløøꜘ dsaˉ moˉnëyˊ hiꜙ maˊ jnoo˜ dsaˉ kiyhꜗ, mahꜗ maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ kiyhꜗ: —Jähˊ daˊ hi̱i̱ˉ maˉjnooꜗ kyahꜗ.
64 E, vendando-lhe os olhos, feriam-no no rosto, e perguntavam-lhe, dizendo: Profetiza, quem é que te feriu?
65 Johꜘ juuˈ saꜙ maˊ baˊ maˊ jnaayhˉ.
65 E outras muitas coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 Maˊ gaꜙjnäꜗ ja̱ˉ, gaꜙku̱hꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgyʉʉhˊ, kya̱a̱hˊ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, naˊjä̱ä̱yˉ Jesús jeeˊ dsaˉñeeꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉtaˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ judiu heꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
66 E logo que foi dia ajuntaram-se os anciãos do povo, e os principais dos sacerdotes e os escribas, e o conduziram ao seu concílio, e lhe perguntaram:
67 —Chiihˊ jnäähꜗ, ¿cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo? Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Cherˊmahꜗ gaꜙjwë̱ë̱hnꜗ hnähꜘ saꜙ läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ kinꜙ.
67 És tu o Cristo? Dize-no-lo. Ele replicou: Se vo-lo disser, não o crereis;
68 Hiꜙ cherˊmahꜗ heeˉ juuˈ ngɨɨnˊ kyahˈ hnähꜘ kaˉlähꜘ, saꜙ je̱e̱hˊ hnähꜘ kinꜙ niꜙ saꜙ lä̱ä̱hˊ hnähꜘ jnäꜘ.
68 E também, se vos perguntar, não me respondereis, nem me soltareis.
69 Pero naꜗ taꜙ chaˊnëˊ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ gyaꜙ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kihꜗ Dio hi̱ˉ chaˉ gaꜙläꜙjëꜙ beꜘ kihꜗ.
69 Desde agora o Filho do homem se assentará à direita do poder de Deus.
70 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ: —¿Cheˊ la̱a̱hˈ hneˉ Jo̱o̱ꜘ Dio ja̱ˉ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Hnähꜘ baˊ maˉjähˊ hnähꜘ jnäꜘ heꜘ.
70 E disseram todos: Logo, és tu o Filho de Deus? E ele lhes disse: Vós dizeis que eu sou.
71 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ: —¿Heˉlaˈ hnäähˊ gaˊ jneˊ hi̱ˉ jmeeꜗ juˈdsooꜘ? ¿Ja̱ˈ maˉnʉʉˊ baˊ jneˊ juuˈ kiyhꜗ?
71 Então disseram: De que mais testemunho necessitamos? pois nós mesmos o ouvimos da sua boca.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.