Lucas 20

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ chehˈ Jesús hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juˈhmëëꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ maˊ yaꜙnääꜗ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ.
1 Num daqueles dias, Jesus ensinava no templo e anunciava ao povo a boa nova. Chegaram os príncipes dos sacerdotes e os escribas com os anciãos,
2 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Chiihˊ jnäähꜗ. ¿Cheˊ chaˉ jwëˈ kyahꜗ heˉ jmeehˉ läꜙjëꜙ heˉ naˉ? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ hihꜙ heˉ jmeehˉ läꜙnaˉ?
2 e falaram-lhe: Dize-nos: com que direito fazes essas coisas, ou quem é que te deu essa autoridade?
3 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Ngɨɨnˊ ko̱o̱ˉ mɨˈjuuꜗ kyahꜗ hnähꜘ kaˉlähꜘ. Je̱e̱hˋ daˊ hnähꜘ kinꜙ jä̱ä̱ꜗ, ja̱ˉgaˊ jwahnꜚ hi̱ˉ kihꜗ hihꜙ heˉ jmeenꜙ läꜙlaˉ.
3 Jesus respondeu: Também eu vos farei uma pergunta.
4 ¿Hi̱i̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ dsaˉ jmɨɨˉ, cheˊ Dio o cheˊ dsaˉñʉʉhˉ?
4 Respondei-me: o batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ maˊ llayꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, maˊ jäyhꜘ: —Cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, hihꜙ kihꜗ Dio baˊ ja̱ˉ, Jesús jähꜙ: “¿Heˉlaˈ saꜙ gaꜙläꜙdsooꜘ hohꜘ hnähꜘ kiyhꜗ gaˉ ja̱ˉ?”
5 Eles começaram a raciocinar entre si, dizendo: Se dissermos: Do céu, ele dirá: Por que razão, pois, não crestes nele?
6 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, jaꜗ hihꜙ kihꜗ dsaˉ baˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ teꜗ ku̱u̱ˊ jnänˋ, jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ jmeeyꜙ dsooꜘ Jwa̱a̱ꜚ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
6 Se, porém, dissermos: Dos homens, todo o povo nos apedrejará, porque está convencido de que João era profeta.
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús: —Saꜙ ñeˊ jnäähꜗ hi̱ˉ kihꜗ hihꜙ jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ heˉ gaꜙcha̱a̱yꜗ dsaˉ jmɨɨˉ.
7 Responderam por fim que não sabiam de onde era.
8 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ kaˉlähꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Niꜙ jnäꜘ saꜙ jmeehnꜚ juuˈ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ jmeenꜙ läꜙlaˉ.
8 Replicou-lhes também Jesus: Nem eu vos direi com que direito faço estas coisas.
9 Hiꜙ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juuˈ naˉhmääˊ läꜙlaˉ: —Ja̱a̱ˉ dsaˉ gaꜙtä̱ä̱ꜗ ko̱o̱ˉ nääꜗ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ. Mahꜗ gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ heˉ høøyꜗ maꜙ to̱ꜗdsaahˋ. Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngooyꜗ, jeeˊ gaꜙläꜙhë̱ë̱yˋ chaˉmiihˉ jmɨɨˊ.
9 Então Jesus propôs-lhes esta parábola: Um homem plantou uma vinha, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se por muito tempo para uma terra estranha.
10 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, gaꜙkwayꜘ kihꜗ moz˜ heꜘ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ taꜙjmahꜗ.
10 No tempo da colheita, enviou um servo aos vinhateiros para que lhe dessem do produto da vinha. Estes o feriram e o reenviaram de mãos vazias.
11 Gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Hi̱ˉ heꜘ kaˉlähꜘ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱ꜗ dsihꜘ, gaꜙlleyˉ oˉhihꜙ kihꜗ mahꜗ gaꜙche̱e̱yhˉ taꜙjmahꜗ.
11 Tornou a enviar outro servo; eles feriram também a este, ultrajaram-no e despediram-no sem coisa alguma.
12 Gaꜙtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmeeꜙ taˊ jeeˊ ja̱ˉ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjmeeyhꜙ dsooˊ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ goˉte˜.
12 Tornou a enviar um terceiro; feriram também este e expulsaram-no.
13 ʼHiꜙ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “¿Haˉ läꜙ jmeenˋ? Goꜚ che̱e̱nꜚ ja̱a̱ˉ chihˉ kya̱a̱nꜙ nääꜚ gaˊ hi̱ˉ hnaanꜙ, haˉ gaˉ cheˉ waˊraˉ gaꜙllooyꜗ, jmeeyꜗ heˈ kihꜗ.”
13 Disse então o senhor da vinha: Que farei? Mandarei meu filho amado; talvez o respeitem.
14 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ gaꜙjëëyꜗ jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ laˉ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
14 Vendo-o, porém, os vinhateiros discorriam entre si e diziam: Este é o herdeiro; matemo-lo, para que se torne nossa a herança.
15 Heˉja̱ˉ gaꜙlle̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ mahꜗ naˊjngëëyhˉ. ʼ¿Heeˉ baˊ jmeeˈ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ kihꜗ hi̱ˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ?
15 E lançaram-no fora da vinha e mataram-no. Que lhes fará, pois, o dono da vinha?
16 Lloo˜ dsaˉjʉʉˊ jëhˈ mahꜗ miˉlla̱a̱yꜙ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ ja̱ˉ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ kiyhˈ —gaꜙjähꜘ Jesús. Maˊ gaꜙnuuꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —¡Saꜙ waˊ kwaꜘ Dio jwëꜘ jmeenˊ läꜙja̱ˉ!
16 Virá e exterminará estes vinhateiros e dará a vinha a outros. A estas palavras, disseram: Que Deus não o permita!
17 Maˊ chehˈ Jesús jë̱ë̱˜ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ hnøøꜗ jähꜙ heˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ?:
17 Mas Jesus, fixando o olhar neles, disse-lhes: Que quer dizer então o que está escrito: A pedra que os edificadores rejeitaram tornou-se a pedra angular {Sl 117,22}?
18 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱hꜙ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ chʉˉjøøꜘ jmɨˉngoꜗ kihꜗ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtohꜘ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ nëˊ kihˈ dsaꜙ, jle̱e̱yhꜘ goˉte˜.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará despedaçado; e sobre quem ela cair, este será esmagado!
19 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ heꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley hnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús hor˜ ja̱ˉ, jëëhꜘ gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ ja̱ˉ. Pero maˊ ga̱yhꜙ dsaˉ.
19 Naquela mesma hora os príncipes dos sacerdotes e os escribas procuraram prendê-lo, mas temeram o povo. Tinham compreendido que se referia a eles ao propor essa parábola.
20 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ naˊki̱i̱ꜗ juuˈ. Hi̱ˉ heꜘ maˊ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ läꜙko̱o̱ˉ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ hnɨɨyˈ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉtaˊ.
20 Puseram-se então a observá-lo e mandaram espiões que se disfarçassem em homens de bem, para armar-lhe ciladas e surpreendê-lo no que dizia, a fim de o entregarem à autoridade e ao poder do governador.
21 Läꜙja̱ˉ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ: —Taˉjwohꜗ, ñeˊ jnäähꜗ hneˉ hlëëhˊ kweeˉ maˊ kwahˉ juuˈ. Saꜙ chaˉ kwa̱a̱t˜ kye̱hˊ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ dsaˉ. Hneˉ jwɨɨhꜘ dsaˉ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ jmahꜗ baˊ haˉ läꜙ laꜗ jwëꜘ kihꜗ Dio.
21 Perguntaram-lhe eles: Mestre, sabemos que falas e ensinas com retidão e que, sem fazer acepção de pessoa alguma, ensinas o caminho de Deus segundo a verdade.
22 ¿Haˉ läꜙ jwahꜘ hneˉ, cheˊ lluˈ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
22 É-nos permitido pagar o imposto ao imperador ou não?
23 Pero kyʉʉh˜ baˊ Jesús ma̱y˜ kihꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ ka̱hˉ hnähꜘ dsënꜙ?
23 Jesus percebeu a astúcia e respondeu-lhes:
24 Heehˋ daˊ jnäꜘ ko̱o̱ˉ kuuˊ. ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ he̱e̱hꜚ to̱o̱ꜙ laˉ? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ jmɨɨˉ naˉsɨɨˉ laˉ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Kihꜗ César baˊ naˉ.
24 Mostrai-me um denário. De quem leva a imagem e a inscrição? Responderam: De César.
25 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ laꜗ kihꜗ César, kwëëhˋ baˊ César. Heˉ laꜗ kihꜗ Dio, kwëëhˋ baˊ Dio heˉ laꜗ kihꜗ.
25 Então lhes disse: Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙjnøøyhꜗ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús toꜙloꜙ nëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ. Ko̱o̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ baˊ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús kiyhꜗ mahꜗ gaꜙjä̱yꜘ tiˊsɨ̱hꜘ goˉte˜.
26 Assim não puderam surpreendê-lo em nenhuma de suas palavras diante do povo. Pelo contrário, admirados da sua resposta, tiveram que calar-se.
27 Läꜙja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ saduceo jeeˊ maˊ chehˈ Jesús. Dsaˉ heꜘ, saꜙ maˊ jmeeyꜙ dsooꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kihꜗ Jesús.
27 Alguns saduceus - que negam a ressurreição - aproximaram-se de Jesus e perguntaram-lhe:
28 Gaꜙjäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, Moisé gaꜙsɨɨꜘ jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱yꜘ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
28 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se alguém morrer e deixar mulher, mas não deixar filhos, case-se com ela o irmão dele, e dê descendência a seu irmão.
29 Maˊ la̱a̱ˈ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
29 Ora, havia sete irmãos, o primeiro dos quais tomou uma mulher, mas morreu sem filhos.
30 Heˉja̱ˉ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
30 Casou-se com ela o segundo, mas também ele morreu sem filhos.
31 Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ hiꜙ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱ꜘ.
31 Casou-se depois com ela o terceiro. E assim sucessivamente todos os sete, que morreram sem deixar filhos.
32 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜, gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, ¿hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
33 Na ressurreição, de qual deles será a mulher? Porque os sete a tiveram por mulher.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ je̱e̱y˜ gooyˉ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ cha̱a̱yˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ baˊ.
34 Jesus respondeu: Os filhos deste mundo casam-se e dão-se em casamento,
35 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ läꜙji̱i̱hˊ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ mahꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ jmɨˉgyʉʉꜙ hmëëꜘ, jeeˊ ja̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱yꜗ gooyˉ.
35 mas os que serão julgados dignos do século futuro e da ressurreição dos mortos não terão mulher nem marido.
36 Niꜙ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ kaˉlähꜘ, le̱e̱yꜘ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ ángele. Läꜙlluꜗ heˉ läꜙji̱i̱yhˊ heˉja̱ˉ le̱e̱yꜘ jo̱o̱ꜘ Dio baˊ.
36 Eles jamais poderão morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, porque são ressuscitados.
37 Hiꜙ läꜙkye̱ˉ Moisé gaꜙmiꜙjnääˉ jnänˋ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Jëëhꜘ, läꜙ maˊ gaꜙsɨɨꜘ Moisé läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ jeeˊ maˊ chihˈ chaahˈ to̱o̱ꜘ ja̱ˉ, gaꜙtëëyhꜗ Dio läꜙlaˉ: “Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob.”
37 Por outra parte, que os mortos hão de ressuscitar é o que Moisés revelou na passagem da sarça ardente {Ex 3,6}, chamando ao Senhor: Deus de Abraão, Deus de Isaac, Deus de Jacó .
38 Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
38 Ora, Deus não é Deus dos mortos, mas dos vivos; porque todos vivem para ele.
39 Ko̱ˉlla̱a̱ˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ: —Lluꜗ baˊ heˉ maˉjähˊ naˉ, Taˉjwohꜗ.
39 Alguns dos escribas disseram, então: Mestre, falaste bem.
40 Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨˈ gyihꜗ juuˈ kihꜗ Jesús.
40 E já não se atreviam a fazer-lhe pergunta alguma.
41 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Haˉ läꜙ laꜗ heˉ jähꜘ dsaˉ, Cristo la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David?
41 Jesus perguntou-lhes: Como se pode dizer que Cristo é filho de Davi?
42 Heꜘ baˊ hñiiꜘ David gaꜙsɨɨꜘ juuˈ laˉ nëˊ jeˉ kihꜗ Salmo:
42 Pois o próprio Davi, no livro dos Salmos, diz: Disse o Senhor a meu Senhor: Senta-te à minha direita,
43 — ausente —
43 até que eu ponha os teus inimigos por escabelo dos teus pés {Sl 109,1}.
44 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ?”
44 Portanto, Davi o chama de Senhor! Como, pois, é ele seu filho?
45 Läꜙ maˉnuuꜘ ja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
45 Enquanto todo o povo o ouvia, disse a seus discípulos:
46 —Le̱e̱hꜚ hnähꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Peerꜙ tɨh˜ dsëyꜗ ngëyꜗ jeeˊ kihˈ dsaꜙ kye̱yhˊ hmɨɨhˉ kyooˉ, hnøøyꜗ jmeeꜗ dsaˉ Dio kiyhꜗ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Hiꜙ tɨh˜ dsëyꜗ gyayꜙ toˉnëˊ hmaˉsii˜ nehꜙ gwahꜙ mähˉ hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jeeˊ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ kuhˉhɨ̱h˜.
46 Guardai-vos dos escribas, que querem andar de roupas compridas e gostam das saudações nas praças públicas, das primeiras cadeiras nas sinagogas e dos primeiros lugares dos banquetes;
47 Hwë̱ë̱y˜ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ, kiˉwëëꜘ dsaˉta̱a̱yhˋ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio haˉ jeeˊ jëëꜗ dsaˉ kiyhꜗ. Pero chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ heehꜗ Dio dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ läꜙja̱ˉ.
47 que devoram as casas das viúvas, fingindo fazer longas orações. Eles receberão castigo mais rigoroso.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.