Lucas 20
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs ARA
1 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ chehˈ Jesús hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juˈhmëëꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ maˊ yaꜙnääꜗ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ.
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, sobrevieram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Chiihˊ jnäähꜗ. ¿Cheˊ chaˉ jwëˈ kyahꜗ heˉ jmeehˉ läꜙjëꜙ heˉ naˉ? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ hihꜙ heˉ jmeehˉ läꜙnaˉ?
2 e o arguiram nestes termos: Dize-nos: com que autoridade fazes estas coisas? Ou quem te deu esta autoridade?
3 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Ngɨɨnˊ ko̱o̱ˉ mɨˈjuuꜗ kyahꜗ hnähꜘ kaˉlähꜘ. Je̱e̱hˋ daˊ hnähꜘ kinꜙ jä̱ä̱ꜗ, ja̱ˉgaˊ jwahnꜚ hi̱ˉ kihꜗ hihꜙ heˉ jmeenꜙ läꜙlaˉ.
3 Respondeu-lhes: Também eu vos farei uma pergunta; dizei-me:
4 ¿Hi̱i̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ dsaˉ jmɨɨˉ, cheˊ Dio o cheˊ dsaˉñʉʉhˉ?
4 o batismo de João era dos céus ou dos homens?
5 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ maˊ llayꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, maˊ jäyhꜘ: —Cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, hihꜙ kihꜗ Dio baˊ ja̱ˉ, Jesús jähꜙ: “¿Heˉlaˈ saꜙ gaꜙläꜙdsooꜘ hohꜘ hnähꜘ kiyhꜗ gaˉ ja̱ˉ?”
5 Então, eles arrazoavam entre si: Se dissermos: do céu, ele dirá: Por que não acreditastes nele?
6 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, jaꜗ hihꜙ kihꜗ dsaˉ baˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ teꜗ ku̱u̱ˊ jnänˋ, jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ jmeeyꜙ dsooꜘ Jwa̱a̱ꜚ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
6 Mas, se dissermos: dos homens, o povo todo nos apedrejará; porque está convicto de ser João um profeta.
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús: —Saꜙ ñeˊ jnäähꜗ hi̱ˉ kihꜗ hihꜙ jaꜗ Jwa̱a̱ꜚ heˉ gaꜙcha̱a̱yꜗ dsaˉ jmɨɨˉ.
7 Por fim, responderam que não sabiam.
8 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ kaˉlähꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Niꜙ jnäꜘ saꜙ jmeehnꜚ juuˈ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ jmeenꜙ läꜙlaˉ.
8 Então, Jesus lhes replicou: Pois nem eu vos digo com que autoridade faço estas coisas.
9 Hiꜙ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juuˈ naˉhmääˊ läꜙlaˉ: —Ja̱a̱ˉ dsaˉ gaꜙtä̱ä̱ꜗ ko̱o̱ˉ nääꜗ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ. Mahꜗ gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ heˉ høøyꜗ maꜙ to̱ꜗdsaahˋ. Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngooyꜗ, jeeˊ gaꜙläꜙhë̱ë̱yˋ chaˉmiihˉ jmɨɨˊ.
9 A seguir, passou Jesus a proferir ao povo esta parábola: Certo homem plantou uma vinha, arrendou-a a lavradores e ausentou-se do país por prazo considerável.
10 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, gaꜙkwayꜘ kihꜗ moz˜ heꜘ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ taꜙjmahꜗ.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha; os lavradores, porém, depois de o espancarem, o despacharam vazio.
11 Gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Hi̱ˉ heꜘ kaˉlähꜘ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱ꜗ dsihꜘ, gaꜙlleyˉ oˉhihꜙ kihꜗ mahꜗ gaꜙche̱e̱yhˉ taꜙjmahꜗ.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo; mas eles também a este espancaram e, depois de o ultrajarem, o despacharam vazio.
12 Gaꜙtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmeeꜙ taˊ jeeˊ ja̱ˉ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjmeeyhꜙ dsooˊ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ goˉte˜.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de o ferirem, expulsaram.
13 ʼHiꜙ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “¿Haˉ läꜙ jmeenˋ? Goꜚ che̱e̱nꜚ ja̱a̱ˉ chihˉ kya̱a̱nꜙ nääꜚ gaˊ hi̱ˉ hnaanꜙ, haˉ gaˉ cheˉ waˊraˉ gaꜙllooyꜗ, jmeeyꜗ heˈ kihꜗ.”
13 Então, disse o dono da vinha: Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.
14 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ gaꜙjëëyꜗ jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ laˉ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
14 Vendo-o, porém, os lavradores, arrazoavam entre si, dizendo: Este é o herdeiro; matemo-lo, para que a herança venha a ser nossa.
15 Heˉja̱ˉ gaꜙlle̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ mahꜗ naˊjngëëyhˉ. ʼ¿Heeˉ baˊ jmeeˈ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ kihꜗ hi̱ˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram. Que lhes fará, pois, o dono da vinha?
16 Lloo˜ dsaˉjʉʉˊ jëhˈ mahꜗ miˉlla̱a̱yꜙ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ ja̱ˉ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ kiyhˈ —gaꜙjähꜘ Jesús. Maˊ gaꜙnuuꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —¡Saꜙ waˊ kwaꜘ Dio jwëꜘ jmeenˊ läꜙja̱ˉ!
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e passará a vinha a outros. Ao ouvirem isto, disseram: Tal não aconteça!
17 Maˊ chehˈ Jesús jë̱ë̱˜ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ hnøøꜗ jähꜙ heˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ?:
17 Mas Jesus, fitando-os, disse: Que quer dizer, pois, o que está escrito:
18 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱hꜙ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ chʉˉjøøꜘ jmɨˉngoꜗ kihꜗ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtohꜘ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ nëˊ kihˈ dsaꜙ, jle̱e̱yhꜘ goˉte˜.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ heꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley hnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús hor˜ ja̱ˉ, jëëhꜘ gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ ja̱ˉ. Pero maˊ ga̱yhꜙ dsaˉ.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam lançar-lhe as mãos, pois perceberam que, em referência a eles, dissera esta parábola; mas temiam o povo.
20 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ naˊki̱i̱ꜗ juuˈ. Hi̱ˉ heꜘ maˊ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ läꜙko̱o̱ˉ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ hnɨɨyˈ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉtaˊ.
20 Observando-o, subornaram emissários que se fingiam de justos para verem se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Läꜙja̱ˉ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ: —Taˉjwohꜗ, ñeˊ jnäähꜗ hneˉ hlëëhˊ kweeˉ maˊ kwahˉ juuˈ. Saꜙ chaˉ kwa̱a̱t˜ kye̱hˊ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ dsaˉ. Hneˉ jwɨɨhꜘ dsaˉ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ jmahꜗ baˊ haˉ läꜙ laꜗ jwëꜘ kihꜗ Dio.
21 Então, o consultaram, dizendo: Mestre, sabemos que falas e ensinas retamente e não te deixas levar de respeitos humanos, porém ensinas o caminho de Deus segundo a verdade;
22 ¿Haˉ läꜙ jwahꜘ hneˉ, cheˊ lluˈ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
22 é lícito pagar tributo a César ou não?
23 Pero kyʉʉh˜ baˊ Jesús ma̱y˜ kihꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ ka̱hˉ hnähꜘ dsënꜙ?
23 Mas Jesus, percebendo-lhes o ardil, respondeu:
24 Heehˋ daˊ jnäꜘ ko̱o̱ˉ kuuˊ. ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ he̱e̱hꜚ to̱o̱ꜙ laˉ? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ jmɨɨˉ naˉsɨɨˉ laˉ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Kihꜗ César baˊ naˉ.
24 Mostrai-me um denário. De quem é a efígie e a inscrição? Prontamente disseram: De César. Então, lhes recomendou Jesus:
25 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ laꜗ kihꜗ César, kwëëhˋ baˊ César. Heˉ laꜗ kihꜗ Dio, kwëëhˋ baˊ Dio heˉ laꜗ kihꜗ.
25 Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙjnøøyhꜗ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús toꜙloꜙ nëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ. Ko̱o̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ baˊ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús kiyhꜗ mahꜗ gaꜙjä̱yꜘ tiˊsɨ̱hꜘ goˉte˜.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Läꜙja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ saduceo jeeˊ maˊ chehˈ Jesús. Dsaˉ heꜘ, saꜙ maˊ jmeeyꜙ dsooꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kihꜗ Jesús.
27 Chegando alguns dos saduceus, homens que dizem não haver ressurreição,
28 Gaꜙjäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, Moisé gaꜙsɨɨꜘ jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱yꜘ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
28 perguntaram-lhe: Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se morrer o irmão de alguém, sendo aquele casado e não deixando filhos, seu irmão deve casar com a viúva e suscitar descendência ao falecido.
29 Maˊ la̱a̱ˈ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Heˉja̱ˉ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
30 o segundo e o terceiro também desposaram a viúva;
31 Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ hiꜙ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱ꜘ.
31 igualmente os sete não tiveram filhos e morreram.
32 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜, gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, ¿hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
33 Esta mulher, pois, no dia da ressurreição, de qual deles será esposa? Porque os sete a desposaram.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ je̱e̱y˜ gooyˉ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ cha̱a̱yˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ baˊ.
34 Então, lhes acrescentou Jesus: Os filhos deste mundo casam-se e dão-se em casamento;
35 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ läꜙji̱i̱hˊ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ mahꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ jmɨˉgyʉʉꜙ hmëëꜘ, jeeˊ ja̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱yꜗ gooyˉ.
35 mas os que são havidos por dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 Niꜙ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ kaˉlähꜘ, le̱e̱yꜘ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ ángele. Läꜙlluꜗ heˉ läꜙji̱i̱yhˊ heˉja̱ˉ le̱e̱yꜘ jo̱o̱ꜘ Dio baˊ.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Hiꜙ läꜙkye̱ˉ Moisé gaꜙmiꜙjnääˉ jnänˋ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Jëëhꜘ, läꜙ maˊ gaꜙsɨɨꜘ Moisé läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ jeeˊ maˊ chihˈ chaahˈ to̱o̱ꜘ ja̱ˉ, gaꜙtëëyhꜗ Dio läꜙlaˉ: “Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob.”
37 E que os mortos hão de ressuscitar, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando chama ao Senhor o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Ko̱ˉlla̱a̱ˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ: —Lluꜗ baˊ heˉ maˉjähˊ naˉ, Taˉjwohꜗ.
39 Então, disseram alguns dos escribas: Mestre, respondeste bem!
40 Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨˈ gyihꜗ juuˈ kihꜗ Jesús.
40 Dali por diante, não ousaram mais interrogá-lo.
41 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Haˉ läꜙ laꜗ heˉ jähꜘ dsaˉ, Cristo la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David?
41 Mas Jesus lhes perguntou: Como podem dizer que o Cristo é filho de Davi?
42 Heꜘ baˊ hñiiꜘ David gaꜙsɨɨꜘ juuˈ laˉ nëˊ jeˉ kihꜗ Salmo:
42 Visto como o próprio Davi afirma no livro dos Salmos:
43 — ausente —
43 até que eu ponha os teus inimigos por estrado dos teus pés.
44 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ?”
44 Assim, pois, Davi lhe chama Senhor, e como pode ser ele seu filho?
45 Läꜙ maˉnuuꜘ ja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
45 Ouvindo-o todo o povo, recomendou Jesus a seus discípulos:
46 —Le̱e̱hꜚ hnähꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Peerꜙ tɨh˜ dsëyꜗ ngëyꜗ jeeˊ kihˈ dsaꜙ kye̱yhˊ hmɨɨhˉ kyooˉ, hnøøyꜗ jmeeꜗ dsaˉ Dio kiyhꜗ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Hiꜙ tɨh˜ dsëyꜗ gyayꜙ toˉnëˊ hmaˉsii˜ nehꜙ gwahꜙ mähˉ hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jeeˊ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ kuhˉhɨ̱h˜.
46 Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes;
47 Hwë̱ë̱y˜ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ, kiˉwëëꜘ dsaˉta̱a̱yhˋ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio haˉ jeeˊ jëëꜗ dsaˉ kiyhꜗ. Pero chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ heehꜗ Dio dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ läꜙja̱ˉ.
47 os quais devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações; estes sofrerão juízo muito mais severo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.