Atos 10

Juu³ tyʉ² ʼe gafaaʼ²¹ Dios tyaʼ tsá² (CHQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Fu Cesarea do‑o seein²¹ jaain²¹ tsá² sii²¹ Cornelio. Jaain²¹ 'in tyʉ'² to² tya' coon²¹ cíein¹³ 'láa² jee²¹² coon²¹ poo²¹² 'láa² sii²¹ Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Tsaa'²‑tsi coon'¹³ la tøøi² tsá² inʉʉ tya'a. Un'goo²¹o Dios. Joon cwo'¹o cuu² 'e uncoon'¹³on tsá² Israel. La coon²¹ jmɨɨ²¹² fee'¹i Dios.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Coon²¹ jmɨɨ²¹² ningóo¹ la 'iin²¹ 'nɨ¹ ca'lóo² mo gajnéi¹ jaain²¹ ángel tya' Dios lɨ tyíin¹in. Joon gajin'²in:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Joon gafoo'¹²mo Cornelio. Joon gajaan¹an jǿø²i 'in ángel do. Joon gaunngɨɨ¹ɨ:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Sɨɨ²¹u tsá² tyi'i 'e fuu²¹ Jope do 'e tsatee¹e Simóoi¹³, 'in sii²¹o jon Tʉ́³.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Tyíin¹in tya' jaain²¹ tɨloo²¹ 'in sii²¹o jon Simóoi¹³. Si'² 'nʉ́ʉ¹ʉ tyan' tɨ' jmɨ'ñi'³ do. 'Ii ijin'² 'ee 'ná² jmaa²o'o no ―gajin'² 'in ángel do.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Mo gangaa'¹²i 'in ángel do joon gatø'¹ø Cornelio do gái¹ tsá² tya'a coon'¹³ jaain²¹ 'láa² 'in tsaa'²‑tsi Dios. Joongɨ jo cu'²‑tsi coon'¹³on.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Gajma'²o 'ido júu³ jilaa'²¹ 'ee galɨ́². Joon gasii¹in fu Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Mo gajná² jmɨɨ²¹² joon taa²mogɨ fu¹, tɨ lɨ́² tyalíin² Jope. La 'ɨɨ²¹² joon Tʉ́³‑gɨ gasoo²o yʉ' 'nʉ́¹ lɨ lɨ́² tún² fúui¹. La tyíia² ni'¹i gasoo²o ngafee'¹²i Dios.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 'Áa¹mo niun'áa¹i. 'Iin²¹²in dø'¹ø. Joon la 'ɨɨ²¹² náa¹ tyʉ́² 'e dø'¹ø joon ganii²¹ coon²¹ lawa 'e cɨɨ¹ɨ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Jǿø²o lawa ganó² fu yʉ' juncwii²¹. Joon ganii²¹ jó² fu ni 'wó² lawa coon 'mɨ'² taa²¹ fee'¹ lɨɨlɨ¹. 'E sɨ'ñʉ́ʉ¹ʉ jɨ tyʉ́n² tyuui'¹³.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 'E ni 'mɨ'² do tsíin¹³ jileei'²¹ nii² joo'nuu²¹ 'in sá² tyʉ́n² tɨɨ² coon'¹³ mɨɨ'²¹ coon'¹³ 'in sá² cwáa¹.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Joon ganúu²un Tʉ́³ do coon²¹ júu³ 'e jin'²:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pe Tʉ́³‑gɨ do gañii¹i:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Joon ganúu²un tún¹ 'e júu³ gajin'²:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 'Nɨ¹ naa'¹³ galí² 'elo. Mo ngayuui'¹³ joon gasoo² tún¹ 'e 'mɨ'² taa²¹ do fu yʉ'.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 'In tsá² 'in gasii¹in Cornelio do nigajalíin²mo unngɨɨ¹ɨ tya' Simóoi¹³. La 'ɨɨ²¹² 'ɨ¹‑tsi Tʉ́³ jilaa'²¹ 'e ganii²¹ do‑o gatyalíin² 'in tsá² do 'ooca'nʉ́¹.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Tø'¹ø wa tyíin¹ jaain²¹ tsá² sii²¹ Simóoi¹³, 'in sii²¹o jon Tʉ́³.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 La 'ɨɨ²¹² 'ɨ¹gɨ‑tsi Tʉ́³ 'e lawa'a gacɨɨ¹ do gasɨɨ'²¹ɨ 'in Espíritu Tyʉ́² tya' Dios 'ii:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Cwúi¹ no, cwó² coon'¹³on jo 'ee 'ɨ¹gɨ‑'o'o coonti tsʉ jna‑a gasɨ́ɨ²na 'ido.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Joon jgá¹mo Tʉ́³ lɨ teein¹ 'in tsá² gasii¹in Cornelio do. Joon gasɨɨ'²¹ɨ:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 'Ido‑gɨ gañii¹i:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Joon gacwo¹ Tʉ́³ gataa²mo inʉʉ. Joon do‑o gajaan¹an canʉ́ʉ¹. Mo gajná² jmɨɨ²¹² joon ngaliin¹mo Tʉ́³ coon'¹³ 'ii. Ngalíin²mo jon 'in jai'² lɨ́ɨi² néei¹ Jope do.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Mo gajná² jmɨɨ²¹² joongɨ tún¹ tyalíin² Cesarea lɨ sɨjéen¹in Cornelio 'ii. Sɨcaain²¹ coon'¹³ ruu'²¹i coon'¹³ 'inlɨ́ɨi¹³ tsá² seein²¹ tyʉ́² coon'¹³ 'in nigatø'¹ Cornelio do.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Mo gatyía¹ Tʉ́³ do tsifu joon cwo'ɨ́ɨ¹ Cornelio ngajéein¹ 'ii. Joon gasii'²¹i wojníi¹i tyani Tʉ́³ 'e untyúui¹ 'ii.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pe Tʉ́³ do‑gɨ gasaa'¹³mo 'ii. Joon gajin'²in:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 La 'ɨɨ²¹² tyaa¹ júu³ ngataa²i. Ga'ii²¹ lɨ fúui¹ tsá² néei¹.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Joon gajin'² Tʉ́³ sɨɨ'²¹ɨ 'ii:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 'Wii'¹³ joon tsifu gagó³oo 'e gate'²e jna do. Jo 'ee fo'³oo coonti. 'Iin²¹²na liñii² 'ee to² tǿ²øø' jna.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Joon gañii¹ Cornelio do:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Joon gasɨɨ'²¹ɨ jna: “Cornelio, nanúu²un Dios júu³ tyʉ́² tyi'i. Joon nacón² cwáain¹ tya' jilaa'²¹ 'e nigauncoon'¹³'on jileei'²¹ 'in 'oo¹o fa'í³.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Sii¹in 'in tsalíin² 'e fuu²¹ Jope do. Tsatee¹e 'in sii²¹ Tʉ́³, 'in sii²¹o jon Simóoi¹³. Tyíin¹in tya' jaain²¹ tɨloo²¹ 'in sii²¹o jon Simóo¹³mo. Si'² 'nʉ́ʉ¹ʉ tyan' tɨ' jmɨ'ñi'³. Mo cwée¹i joon ityá² júu³ coon'¹³ 'nʉ.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Joon tsifu joon gasɨ́ɨ²na 'in ja'neei'¹³ 'nʉ. Tyʉ́²‑ʉ nigajmaa'¹³'a gañi¹o'o. Joon lo‑o náa¹oo'o tyani Dios. 'Ii²¹i'i nʉʉ²¹ʉ'ʉ jilaa'²¹ 'e nigatyʉ'² Ña'ñʉ'¹ʉ' to² 'e fu'³'u jna'a ―jin'² Cornelio.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Joon ga'láa² Tʉ́³ 'wii²¹² faa'²¹a jin'²in:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Joon 'ii'²¹mo doñi'iin tsá² seein²¹ Israel tiin'¹³ 'in jo seein²¹ joon wa'a tsaa'²‑tsi 'ii joon jmoo¹o 'e tyʉ́².
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Dios gasii¹in Jesucristo jee²¹² tsá² Israel. 'Ii Ñʉ'¹ʉ' jilee'²¹o'. Joon gajmaa¹a júu³ xiiala tyia'²‑tsi tsá² Dios 'e jo téen¹in coon'¹³on.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Tyʉ́²‑ʉ ní²ii' 'e galɨ́² goo¹o tsá² Israel. Ga'láa² 'wii²¹² Galilea mo ngayuui'¹³ gacwo¹ Wó³ júu³ tyʉ́² 'e 'ná² saai¹ tsá² jmɨɨ²¹.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Joon ñii²¹oo' xiiala gacwo'¹ Dios 'in Jesús tsá² Nazaret do 'in Espíritu Tyʉ́² tya'a. Joon gacwo'¹o 'ii'²¹ tya'a. La joon gangɨɨ¹ɨ lacaain²¹ jmoo¹o 'e tyʉ́². Joon un'láai² jileei'²¹ 'in ní² wúu¹ 'ii'²¹ tya' 'in 'lɨɨi'³. Jilaa'²¹ 'elo gajmaa¹a tsʉ ngɨ¹ Dios coon'¹³ 'ii.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Niganee²¹²oo'o jilaa'²¹ 'e lɨ́². Jilaa'²¹ 'e gajmaa¹a Jesús lacaain²¹ Judea coon'¹³ 'e fuu²¹ Jerusalén. Mo gangɨ́ɨi² joon gajngaa'¹³mo tsá² 'ii. Gateen¹in tsá² 'ii tsaa' crúu¹³ do.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Pe Dios gajmaa¹a jiin'¹o mo tɨ́² 'nɨ¹ jmɨɨ²¹². Joon gajmaa¹a jné¹mo tún¹ jee²¹² jna'a.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Pe jiin'¹³ coon'¹³ jna'oo'o gajnée¹i jon' jileei'²¹ tsá². Jiin'¹³ 'in gatyii'¹²in Dios la jée¹mo gajnée¹i 'e cón² cwáain¹ 'ii‑o. Caan¹mo tún¹ gatyée²e'e joongɨ née²e'e coon'¹³on mo gangɨ́ɨi² jiin'¹in do.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Joon gasii¹in jna'a sii'¹³i'i tsá² 'e Dios gatyée¹i 'in Jesús lo 'e jmá¹ 'ii'²¹ tya' tsá² jiin'¹ lagɨ 'in nijúin¹.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Joongɨ ca la jée¹mo jileei'²¹ 'in gacwo¹ júu³ tyʉ́² tya' Dios gajin'²o xiiala lɨ́ɨi¹ Jesús 'e jileei'²¹ 'in jai'² lɨ́ɨi² 'ii 'iin²mo tsaa² tya'a coon'¹³ 'ii'²¹ tya' 'e sii²¹o.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Faa'²¹gɨ Tʉ́³ siin'¹²in mo gajó² 'in Espíritu Tyʉ́² tya' Dios 'e ga'í² almas tya' jileei'²¹ 'in nuu¹un júu³ tya'a do.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Lɨ́ɨ¹ tsa'goo²¹‑tsi tsá² Israel 'in jo'¹ lɨ́ɨi² 'in gajalíin² coon'¹³ Tʉ́³ do. La ga'í² Espíritu tya' Dios alma tya' tsá² Israel do‑o la joon jon niga'í² Espíritu tya' Dios tya' 'in jo seein²¹ joon.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Nuu¹o faa'²¹ 'ido jmíi¹ xiia' joon gauntyúi¹ Dios jmai'² coon'¹³ júu³ tya'.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Joon gajin'² Tʉ́³:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Joon gatyʉ'²ʉ to² gasaai¹ 'ido jmɨɨ²¹ coon'¹³ 'e sii²¹ Ña'ñʉ'¹ʉ' Jesús. Mo ngayuui'¹³ joon, joon gamɨ'²ɨ Tʉ́³ wa'a jaain²¹²ta 'ido coon²¹ tún² jmɨɨ²¹² coon'¹³on.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.