Lucas 19
Lataiquiʼ loyaʼapa iƚe al cʼa lixpicʼepa L̵anDios (CHDNT) vs AAI
1 Jesús itsufai'ma liƚya' Jericó, uyaicohuo'ma.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Jiƚpe liƚya' tipa'a anuli cal xans cuftine aZaqueo. Iƚque cal xans nocuxepola' lif'as xanuc' quin'najtsi'iyalepá. Acueca' qui'huexi i'hueca.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Tehuay te co'iya mixinya Jesús. Ipic'a timetsaicoƚa'. Jesús ti'hua nolojmay axpela' lan xanuc', Zaqueo aca'hua xans. Tixina aimi'iya mixinya.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Inu'ma, i'huaj'me'ma. If'aj'ma anuli al 'ec sicómoro. Jiƚpiya tuyaico'ma Jesús. Tixim'ma.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jesús icuaitsi jiƚpiya, ehuelojm'ma al toncay al 'ec. Ipalaic'o'ma, timi:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Zaqueo aiquicoƚ'ma, imunni. Ixoj'ma queta juaiconapa. Jiƚpe lejut'ƚ epenuf'ma Jesús.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Lan xanuc' lixim'me toƚta'a li'i'ma ixtulenca jahuay, tipalaicoyi lo'epa Jesús, tinesyi:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Zaqueo ecax'ma, ipalaic'o'ma ƚaƚPoujna Jesús, timi:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesús mehuelonge Zaqueo ticua:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Iya' iƚque cal Xans Ƚiximpa cal profeta pu'hua lema'a. Aicuaicoco'ma fa'a li'a ƚamats' cahue'mola', cunƚu'e'mola' lan xanuc' lejac'pola'.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Miquimf'eyi lan xanuc', Jesús ti'hua timuc'iyale. Iƚniya lan xanuc' ticuayi: “Liƚya' Jerusalén a'ij culi'. Ticuaitsi jiƚpiya Jesús tulijtola' laƚ'eponga' laic'. Tijouƚa' illanc' y ȽanDios aƚcux'e'me anuli.” Jesús ipic'a ti'iƚa' quiƚsina' a'ij ƚinca iƚe lonespa. I'onƚico'moxi lo'iya,
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 timila':
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ai'a tipahuo ijoc'i'mola' limbamaj limozó. Anuli anuli epi'i'mola' quiƚtomí, lipitali to cal xans lolijpa no'eya canic' afanej mut'ƚa. Timila': “Iya' aicapajnya, ma cai'huayaic' aculi' imanc' toƚsuicoƚe iƚta'a al tomí”.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 ’Liƚpiƚya' xanuc' ixtuc'o'me cal xans. Ummem'mola' lan xanuc' tiyeƚe pe litsepa, tuya'ata: “Iƚque cal xans aimalapenufyacu. Aimaƚcuxeyaconga' illanc'.”
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 ’Cal xans, epi'impa lipenic' ticuxetsola' lixanuc', ipaiconanni. Licuaitsi ƚemats' icuxe'ma tijoc'intsola' limozó, iƚne nepenufpá al tomí. Tixim'ma lulijpa.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 ’Icuaiyunni cal te'a. Timi ƚipoujna: “Maipoujna, lotomí lalapi'ipa joupa ulijpa imbama'”.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Timi: “Ima' unc'a mozo. Ac'a lo'epa. Ahuata lainepi'ipo'. Oxhuicopa ac'a. Itsiya capi'i'mo' imbamaj ƚiƚeloƚya', tocuxetola' lan xanuc' nomana' jiƚpe ƚiƚeloƚya'.”
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 ’Icuaiyunni ƚocuena, timi ƚipoujna: “Maipoujna, lotomí lalapi'ipa joupa ulijpa amaque'”.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Jouc'a epi'i'ma lipenic'. Timi: “Ima' jouc'a capi'i'mo' copiƚeloƚya'. Tocuxetola' lan xanuc' nomana' jiƚpe lam maquej ƚiƚeloƚya'.”
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 ’Lijou'ma icuaiyunni ƚocuena. Timi ƚipoujna: “Toxinƚa', maipoujna, jiƚta'a lotomí. Ai'huejpa. Aifi'ecopa ijahua'.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Cai'ecopa caxpaic'ehuo'. Aixina' ima' unxans maftsile. Ni toƚta'a aimocu, ma le'a tapenuf'ma. Aimofa, ma le'a tafot'ƚe'ma.”
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Timi: “Ima' mixcay mozo. Maƚta'a lonespa joupa mecani'epoxi. ¿Te ima' oxina' iya' ninxans naftsile? ¿Te al ƚinca iya capenufi tama aicacu? Jouc'a, ¿te cafot'ƚe tama aicafa?
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Joupa oxina' toƚta'a. Itsiya iƚta'a laitomí, ¿te aicomecana al banco? Toƚta'a coƚa' capenufna'ma laitomí jouc'a lulijpa.”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Timila' lixanuc' nacaxhuoƚanna jiƚpiya: “Tolaxic'eƚe al tomí, tonlapi'iƚe iƚque ts'i'hueca limbama'”.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Iƚne italai'e'e'me, timiyi: “Maƚpoujna, joupa i'hueca imbama'”.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Italai'e'e'mola', timila': “Iya' camilhuo': Jahuay iƚne nulijpá, tepi'im'mola' xonca. Lan xanuc' pe aiquiluliqui, texic'ena'mola' liƚ'hueca.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Itsiya, toƚ'hua'ancola' fa'a pe laifpa'a lan xanuc' nalixtuc'opa iƚniya nocuapá: Iƚque cal xans aimalapenufyacu, aimaƚcuxeyaconga'. Toƚma'atsola'.”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Lijoupa limipola' jiƚe lataiqui', ti'hua tuyaipa. Tif'aqui lane Jerusalén.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Icuaitsi ƚijuala cuftine Ƚijuala Olivo, ahuejnca ƚiƚeloƚya' Betfagé jouc'a Betania. Jiƚpiya umme'mola' oquexi' ts'ilihuequi,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 timila':
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Ja'ni ticuis'etsolhuo', timitsolhuo': “¿Te cunluhuaiƚcopá ƚa'huaj burro?”, toƚmitsa: “Ƚipoujna tixhuicota”.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Iye'me iƚne loquexi' lummem'mola', ixintsa ƚaca'huaj burro ma to limipola' Jesús.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Muhuaiƚyi ƚaca'huaj burro lipoujnalá ipalaic'om'mola', timinnila':
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Italai'e'e'me, timiyi:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Icuai'etsa ƚaca'huaj burro pe lopa'a Jesús. Ixpefi'me liƚpuquiya lixpula' ƚa'huaj burro. Jesús enafcai'ma.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Pe loyaicoya, lan xanuc' ixpou'me liƚpuquiya.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Icuaitsa huejnca jiƚpe laimuc' ƚijuala Olivo, lanxpela' ts'ilihuequi Jesús iƚejmale ixoj'ma quileta. Jahuay ipango'me ija'a'me, tix'najtsi'iyi ȽanDios. Joupa iximpá al cueca' li'ipa.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Ticuayi:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Jiƚpe pe lomana' lan xanuc' jouc'a timana' lam fariseo. Iƚniya timiyi Jesús:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Jesús italai'e'e'mola', timila':
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Iƚoc'oƚai'me xonca Jerusalén. Lixim'ma liƚya' Jesús ijoj'ma,
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 timi:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Ticuaita litine ticuaicu laixtuc'opo'. Tejuajmi'me camats' lixpula' ƚomitaƚ. Tilanc'e'me lof'ajcoyacu. Tipa'nem'me canumicay, loxanuc' ailopa'a caipalcoyacu.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Laixtuc'opo' tif'ajli'me ƚomitaƚ, teca'not'ƚi'me ƚomitalot'ƚ, jouc'a loxanuc'. Laixtuc'opo' tijou'ne'mo' nulemma. Ni anuli ƚapic mipo'nof'queya ƚocuena capic. ȽanDios joupa icuai'ma coƚa' tipaxnetso'. Ima' aicoxingufi toƚta'a lo'eya, aicocuac'. Toƚiya titeƚ'mi'mo' to laifmipo'.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Lijou'ma Jesús itsufai'ma al cuecaj xoute' lopa'a Jerusalén. Jiƚpe ipa'a'mola' nocucalepá.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Timila':
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Itine itine Jesús ti'hua al cuecaj xoute'. Timuc'ila' lan xanuc'. Lixanuc' cal cuecaj ca'ailli', lomxiye nomuc'iyalepá locuxepa ȽanDios jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui', tehueyi te co'iya mima'ayacu Jesús.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Aiquiƚsina' te co'eyacu. Jahuay lan xanuc' icuaitsi quiƚpic'a litaiqui' Jesús, tipo'noyi cuenna lomuc'iyalepa.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.