Atos 9
Lataiquiʼ loyaʼapa iƚe al cʼa lixpicʼepa L̵anDios (CHDNT) vs AAI
1 Saulo ti'hua tixtu'hua. Itine ipuqui' tehue te co'iya mima'ayacola' ts'ilihuequi Jesús. I'hua'ma ipalaic'otsi cal cuecaj ca'ailli'.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Ixahue'e'ma quije'e. Ti'hua'ma liƚya' Damasco, jiƚpiya ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' judío timuc'itola' ts'iƚpenic' iƚe lije'e. Timi cal cuecaj ca'ailli':
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Mi'hua lane joupa ticuaita liƚya' Damasco epalc'o'i'ma anuli lepalc'o'. Iƚe lepalc'o' qui'huayomma lema'a.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ecangenni ixc'uat'ƚhuaitsi ƚamats'. Icuej'ma tipalaic'o, timi:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Timi:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Saulo tiyu tixpaiqui. Timi:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Lan xanuc' lilecola' Saulo ecaxoƚ'me jiƚpe. Ailopa'a conesyacu. Tixpailiquila'. Icuej'me tipalay. Aiquixim'me.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Saulo itsahuenni. Lexi'e'ma li'u' joupa i'ipa afo'. Lilecola' exaƚ'me limane. Icuai'etsa liƚya' Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Icoƚ'ma afane' quitine aimehuetsale. Aimitesma, aimixnay.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Jiƚpe liƚya' Damasco tipa'a anuli cal xans lipuftine Ananías, ihuequi Jesús. Ma' imaf'i' tocomma tipaima. Iximpa ƚaƚPoujna Jesús, tijoc'i, timi:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 ȽaƚPoujna timi:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 ȽanDios joupa imuc'ipa lo'iya. Joupa iximpo' ocuaita ima', cunAnanías. Iximpo' otsufaipa lajut'ƚ, iximpo' topo'nof'i lomane ƚijuac, iximpa joupa ixaƚconapa li'u'.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ananías italai'e'ma, timi:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Lipamma pu'hua itaic' lije'e lini'ipa cal cuecaj ca'ailli'. Joupa epi'impa limane aƚ'noƚtsonga' jahuay illanc'. Aƚ'noƚ'monga' illanc' naƚjoc'ipo' ima' maƚPoujna Jesús.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 ȽaƚPoujna timi:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Iƚque ƚinca titeƚco'ma acueca' ma mu'ila' lan xanuc' naitsi iya'. Toƚta'a camuc'i'ma, iya' ninJesús.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ananías i'hua'ma. Icuaitsi lajut'ƚ pe lopa'a Saulo. Itsufai'ma, ipo'nof'ipa limane ƚijuac, timi:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Aiquicoƚ'ma. Saulo ixim'ma tecangemma tocomma to lipic'ala catú jiƚpe li'u'. Ixaƚcona'ma li'u', ehuetsalena'ma. Itsahuenni, epo'im'me.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Itetso'ma, icuainanni lipujfxi. Imajm'me anuli ts'ilihuequi Jesús jiƚpe liƚya' Damasco, icoƚ'ma.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Iƚniya ƚitiné itsehuo'ma ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' judío, tu'iyale naitsi Jesús. Timila':
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Iƚne noquimf'epá ticuayi:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Saulo i'ipa xonca acueca' lipicuejma'. Timuqui aƚinca Jesús copa'a cal Cristo, ƚummepa ȽanDios. Ti‑ch'ixc'ela' lan xanuc' judío nomana' jiƚpe liƚya' Damasco. Iƚne ma tiquimf'eyi, ailopa'a cotalai'ecoyacu.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Joupa uyaipa axpe' quitine lan xanuc' judío ixpic'e'me, ticuayi:
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Ipuqui' itine ti'huejyi cal puertá canumicay eti'icoya aitaƚ jiƚpe liƚya'. Saulo i'ipa quixina' lo'eyacu iƚne lan xanuc'.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Lijou'ma ts'ilihuequi Saulo unƚu'e'me. Lipuqui' icus'mi'me anuli al cueca' tsiquihuiƚ, panca panca ecajm'me ƚixpula caitaƚ, ixehuaitsi al tsiquihuiƚ jiƚpe ƚamats'.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saulo i'hua'ma, icuaitsi Jerusalén. Ipic'a tiƚejmaletsa ts'ilihuequi Jesús. Iƚne aiquiƚcuac'. Tixpaic'eyi. Ticuayi:
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Bernabé i'e'ma ƚinca limi'ma Saulo. Ileco'ma pe lomana' lan apóstole. U'i'mola' te ts'i'ic' li'ipa Saulo. Timila':
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Saulo imajmpá anuli lan apóstole. Ti'hualejma ni petsi Jerusalén. Ailopa'a tintsi.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Tipalaic'ola' lan xanuc' judío, iƚne nopalaipá liƚtaiqui' griego. Timila':
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Lapimaye i'ipa quiƚsina' lo'eyacu iƚne lan xanuc' judío. Ileco'me Saulo liƚya' Cesarea. Jiƚpiya ummepa ti'huaƚa' lipiƚya' Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Iƚne ƚitiné ailopa'a tintsi. Ti'hua efot'ƚe'moƚtsi lapimaye, iƚne nomana' al distrito Judea jouc'a nomana' al distrito Galilea, jouc'a nomana' ƚamats' Samaria. Ifa'epola' liƚpicuejma'. Xonca tixpaic'eyi ƚaƚPoujna, ti'eyi latenƚcocopa. Cal Espíritu Santo ixoc'i'mola' quileta. Toƚta'a ixpe'mola' lapimaye.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro ti'hua iƚya' iƚya', icuaitsi liƚya' Lida. I'hua'ma ehuejntsola' lapimaye nomana' jiƚpe, iƚne i'huexi ȽanDios.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Jiƚpe liƚya' ixim'ma anuli cal xans cuftine Eneas. Ixhuaita apaico camats' tunouya. Uhuaquemma.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pedro timi:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Jahuay lan xanuc' nomana' jiƚpe liƚya' Lida, jouc'a nomana' ƚamats' Sarón, icuej'me ixaƚconapa Eneas. Ixhuej'menca, ipai'i'me liƚpicuejma'. Ipango'me ihuej'me ƚaƚPoujna Jesucristo.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Liƚya' Jope timana' ts'ilihuequi Jesús. Anuli iƚniya aca'no' cuftine Tabita. Iƚe laftine ja'ni tonesla' ataiqui' griego ticua: Dorcas. Iƚque ƚaca'no' ƚinca ti'ay al c'a. Aimixospa. Itine itine titoc'ila' pe ailopa'a quiƚ'hueca.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Iƚne ƚitiné Dorcas extaf'ma, imana'ma. Epo'im'me licuerpo. Ipo'nom'me anuli lajut'ƚ lopa'a al toncay.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Ts'ilihuequi Jesús nomana' liƚya' Jope icuej'me a'ij culi' Pedro, tipa'a liƚya' Lida. Ummem'mola' oquexi' lan xanuc' tixahue'etsa, timitsa:
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Pedro jouc'a iye'me. Licuaitsa lajut'ƚ jiƚpe Jope, ileco'me Pedro al toncay pe lipo'no'empa ƚaca'no' ƚimanapa. Icuaiyunca lapimaye cacaƚ'no' apotsateya. Ecaxingoƚai'me Pedro. Tijolijyi. Timuc'iyi lan tsamalo jouc'a ƚijahuaƚi ƚilanc'epa Dorcas miƚmana' anuli iƚniya.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pedro ipa'a'mola'. Exc'onƚhuai'ma, ijoc'i'ma ȽanDios. Lijou'ma ecaxna'ma, ipai'e'moxi, ehuelojm'ma ƚimanapa, timi:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pedro i'noƚ'e'e'ma limane, ecaxu'ma. Ijoc'i'mola' titsulfoƚaiconanca lapimaye, iƚne i'huexi ȽanDios, jouc'a lacaƚ'no' lam potsateya. Timila':
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Ni petsi jiƚpe liƚya' Jope icuej'me li'ipa. Axpela' i'huaiyijm'me ƚaƚPoujna Jesús.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro ipanenni axpe' quitine liƚya' Jope. Ipajm'ma lejut'ƚ anuli cal xans nacof'ejpa quixmi, cuftine Simón.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.