Mateus 21

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ lajeeˇ nʉ́ꞌˉguɨ e niguiengꞌˊ Jesús fɨˊ Jerusalén co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngɨˊ có̱o̱ꞌr˜ do, jo̱ caguilíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Betfagé e néeˊ quiá̱ꞌˉ co̱o̱ˋ móꞌˋ e siiˋ Olivos. Jo̱ tɨˊ jo̱b caguiéngꞌˊ Jesús gángˉ lajeeˇ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do e jéengˊguɨiñꞌ
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do lala:
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Jo̱ song i̱i̱ˋ casɨ́ꞌˉ ꞌnʉ́ꞌˋ jialɨꞌˊ jmooˋnaꞌ lana, jo̱baꞌ nifɨ́ꞌˉnaꞌr lala: “Lana ꞌneángˉ fíiˋiiꞌ i̱ búꞌˆ la. Dsʉꞌ mɨ˜ ningɨ́ˋ jo̱ nijajeaamˇtú̱u̱reꞌ.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Jo̱ cangojéeˊ e na e laco̱ꞌ calɨti˜ jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ júuˆ e cajíngꞌˉ jaangˋ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ mɨ˜ cajmeꞌrˊ lala:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Síiꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ Sión:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangolíimˆ i̱ dseaˋ gángˉ quiáꞌˉ Jesús do jo̱ cajmiti˜bre laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ ta˜ caquiʉꞌˊ dseaˋ do quiáꞌrˉ.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Jo̱ catǿˉbre i̱ búꞌˆ ieeˋ do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ yʉ̱ʉ̱ˋ quiáaˉreꞌ do fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús, jo̱ canaaiñˋ sɨfɨ́rˋ sɨ̱ꞌrˆ fɨˊ mocóoꞌ˜ i̱ búꞌˆ jiuung˜ do jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ caguábˋ Jesús fɨˊ mocóoꞌ˜ i̱ jóꞌˋ do.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ niꞌrˊ jaléꞌˋ sɨ̱ꞌrˆ lacueeˋ guiáꞌˆ fɨˊ lɨ˜ cangɨ́ɨngˊ Jesús; jo̱ i̱ lɨɨng˜guɨ dseaˋ tʉꞌrˊ guoꞌˋ ꞌmaˋ e tiiˋ jo̱ guiarˊ fɨˊ guiáꞌˆ fɨˊ lɨ˜ ningɨ́ngˉ dseaˋ do cajo̱.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ ngolíingˉ nifɨˊ có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ jalíingˉ catɨˊ cøøngˋ óorˋ lala:
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caꞌíˉ Jesús fɨˊ dsíiˊ fɨɨˋ Jerusalén, lajɨɨmˋ dseaˋ canaaiñˋ taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜ jo̱ jmɨngɨ́ꞌˉ rúiñꞌˋ:
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Jo̱ i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ do ngɨ́ɨrˋ:
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱ cangóˉ Jesús fɨˊ dsíiˊ guáꞌˉ féꞌˋ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel e siꞌˊ fɨˊ Jerusalén do. Jo̱ mɨ˜ cangárˉ e lafaꞌ ꞌmóobꞌ˜ lɨ́ɨˊ e fɨˊ jo̱, co̱ꞌ teáangꞌ˜ dseaˋ ta˜ ꞌnɨ́ɨˋ jo̱guɨ ta˜ láaˊ, jo̱baꞌ cajmiquímꞌˉ dsíiˊ Jesús mɨ˜ cangárˉ lajo̱, jo̱ canaaiñˋ jíimˋbre jaléꞌˋ mes˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ jmɨsɨ́ɨngˉ cuuˉ jo̱guɨ jaléꞌˋ ꞌmasii˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ ꞌnɨ́ɨngˋ jaléngꞌˋ mee˜.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do lala:
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Jo̱ lajeeˇ táangˋ Jesús e fɨˊ dsíiˊ guáꞌˉ do, jo̱b caguilíingˉ jaléngꞌˋ dseaˋ tiuungˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ jlúungꞌ˜, jo̱ cajmiꞌleáangˉ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangáˉ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌrˉ lají̱i̱ꞌ˜ e quɨ́ɨꞌ˜ Jesús jmɨɨ˜ jmóorˋ e dsigáˋ dsíiˊ dseaˋ jo̱guɨ canúuˉguɨr e óoˋ jaléngꞌˋ jiuung˜ e fɨˊ guáꞌˉ do lala: “¡Güɨjmiféngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ i̱ Jó̱o̱ˊ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ Davíꞌˆ!”, jo̱baꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ eáamˊ calɨguíiñˉ
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 jo̱ casɨ́ꞌrˉ Jesús:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ casɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ do lala, jo̱ cagüɨꞌɨ́ɨˊbre fɨˊ fɨɨˋ Jerusalén jo̱ cangóˉtu̱r fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Betania, jo̱ fɨˊ jo̱b cangongɨɨiñˇ e uǿøˋ jo̱.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, co̱o̱ˋ e laꞌeeˋ lajeeˇ e nɨꞌiuungˉ Jesús fɨˊ e nɨngáiñꞌˋ fɨˊ Jerusalén, cadseáˉ jmɨꞌaaiñˉ.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Jo̱ co̱o̱ˋ cangáˉbre e gui˜ co̱o̱ˋ ꞌmaˋ güɨñíꞌˆ caꞌˊ fɨˊ lana, jo̱ cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ guiꞌ˜ do, dsʉꞌ cadséꞌrˋ e jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ güɨñíꞌˆ jaˋ íiꞌ˜, dseángꞌˉ yaang˜ máꞌˆ quiábꞌˉ dsi˜. Jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌrˉ e ꞌmaˋ güɨñíꞌˆ do:
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangáˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do e calɨ́ˉ lado, jo̱baꞌ eáamˊ cangoꞌgáˋ dsíirˊ jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do:
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ lajɨɨngˋnaꞌ na e mɨ˜ fǿngꞌˋnaꞌ Fidiéeˇ, mɨ́ɨꞌ˜baꞌre carˋ ngocángˋ óoˊnaꞌ jo̱guɨ jáꞌˉ líingˋnaꞌ e quɨ́ɨbꞌ˜ dseaˋ do jmɨɨ˜ nijmérˉ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ, jo̱baꞌ nicuǿꞌˉbre ꞌnʉ́ꞌˋ jóng lají̱i̱ꞌ˜ e mɨˋnaꞌ do.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajíngꞌˉ Jesús lajo̱, jo̱ caꞌíˉbre fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ féꞌˋ e erˊ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ. Jo̱ lajeeˇ iuuiñˉ fɨˊ jo̱b, mɨ˜ cangoquiéengˊ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel fɨˊ lɨ˜ siñꞌˊ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ cajo̱, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 — ausente —
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 — ausente —
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Jo̱ jaˋ cuǿøngˋ nisíiꞌ˜naaꞌr e dseaˋ jmɨgüíbˋ casíiˋ quiáꞌˉ i̱ Juan do, co̱ꞌ fɨng song casíiꞌ˜naaꞌr lajo̱, dseáamꞌ˜ fɨng eeˋ cajmeángꞌˋ dseaˋ jneaa˜aaꞌ; co̱ꞌ lajɨɨmˋ dseaˋ ñirˊ e i̱ Juan do caféꞌrˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Jo̱baꞌ cañíirˋ quiáꞌˉ Jesús lala:
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉguɨ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do lala:
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ jó̱o̱rˊ do: “¡U̱˜, dseángꞌˉ fɨ́mꞌˉbaa nii˜i!” Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨjiʉ lajo̱, caꞌíbˉ dsíirˊ cangórˉ.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Jo̱ dsʉꞌ ngɨ́ˋ jo̱ i̱ jó̱o̱rˊ i̱ catɨ́ˋ tú̱ˉguɨ do casɨ́ꞌˉ tiquiáꞌrˆ laco̱ꞌ casɨ́ꞌrˉ i̱ jó̱o̱rˊ laꞌuii˜ do; jo̱baꞌ i̱ jó̱o̱rˊ íˋ cañíiˋbre ladsifɨˊ quiáꞌˉ tiquiáꞌrˆ jo̱ cajíñꞌˉ e nidséˉbre. Dsʉꞌ mɨ˜ ngoyúungꞌ˜ jo̱ jaˋ cangórˉ.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ do:
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Co̱ꞌ mɨ˜ cajáˉ Juan i̱ caseáangˋ dseaˋ jmɨɨˋ jo̱ caꞌeꞌrˊ ꞌnʉ́ꞌˋ jial nilɨguiúngˉnaꞌ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, dsʉꞌ jaˋ jáꞌˉ calɨ́ngˉ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléꞌˋ e jo̱ ie˜ jo̱. Jo̱ dsʉꞌ jaléngꞌˋguɨ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ mɨˊ cuuˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseamɨ́ˋ i̱ jmóoˋ ta˜ ꞌnɨ́ɨngˋ yaang˜ jábꞌˉ calɨ́iñˉ ie˜ jo̱. Jo̱ dsʉꞌ ꞌnʉ́ꞌˋguɨ, nañiˊ faꞌ cañíiˉbaꞌ jaléꞌˋ e jo̱, dsʉꞌ jaˋ caquɨ́ꞌˉ jíingꞌ˜ yaang˜naꞌ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, jo̱guɨ dseángꞌˉ jaˋ jáꞌˉ calɨ́mˉbaꞌ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajíngꞌˉguɨ Jesús e júuˆ la:
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ catɨ́ˋ íꞌˋ e carooˋ e mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ do, jo̱ caguiémꞌˊ i̱ dseaˋ fii˜ uǿˉ do co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ i̱ cangoquié̱e̱ˋ lají̱i̱ꞌ˜ e catɨ́ɨiñꞌˉ do.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Dsʉꞌ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caguilíingˉ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ do fɨˊ lɨ˜ taang˜ i̱ dseaˋ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do, dsíngꞌˉ gaˋ cacǿøiñꞌ˜ e caquiéꞌˊ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do; i̱ lɨɨng˜ cacǿøngꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ cu̱u̱˜, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ dseángꞌˉ cajngamꞌˊbre.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, i̱ fɨ́ɨngˊguɨ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ caguiéngꞌˊtu̱ i̱ fii˜ do laco̱ꞌguɨ i̱ caguiéiñꞌˊ lamɨ˜ uii˜ do. Jo̱ dsʉꞌ lajo̱b cajméeˋtu̱ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do, cajmeámꞌˋtu̱r jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ i̱ caguiéngꞌˊ i̱ dseaˋ fii˜ uǿˆ do.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 ’Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jó̱o̱ˊguɨ i̱ dseaˋ fii˜ uǿˉ do caguiéiñꞌˊ, co̱ꞌ caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e íˋguɨb fɨng nijmɨꞌgóˋ i̱ dseaˋ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangángˉ i̱ dseaˋ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do i̱ jó̱o̱ˊ i̱ dseaˋ fii˜ uǿˉ do jo̱ canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ lajeeˇ yaaiñ˜: “I̱ sɨmingꞌˋ nabingꞌ i̱ nijméꞌˉ guiáaˊ e uǿˉ la mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nijúungˉ tiquiáꞌrˆ; majngáangꞌˇnaaꞌre lajmɨnáˉ, jo̱ jneaa˜aaꞌ nilíꞌˋnaaꞌ nijé̱ˆe̱e̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ e uǿˉ la.”
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Jo̱ røøbˋ casɨ́ɨngˉ i̱ dseaˋ jmóoˋ ta˜ uǿˉ do e nijmérˉ lajo̱, jo̱ cangojéeiñˋ i̱ sɨmingꞌˋ do catɨˊ ꞌnɨꞌˋ guieeˋ lɨ˜ sɨjneaˇ e mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ do jo̱ fɨˊ jo̱b cajngangꞌˊneiñꞌ do.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do:
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ do:
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Jo̱ uíiꞌ˜ jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ jmɨɨ˜ na e nigüeábˋ lají̱i̱ꞌ˜ e sɨꞌíˆ nɨñíingˋnaꞌ e Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quíiˉnaꞌ jo̱ dseaˋ jiémꞌˋ niñíingˋ e jo̱, co̱ꞌ íˋbingꞌ jáꞌˉ nilíingˋ jo̱guɨ niꞌérˉ røøˋ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Jo̱guɨ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ nitɨtaangˇ fɨˊ ni˜ e cu̱u̱˜ e julɨ́ˋ na, dseángꞌˉ tʉ́ʉbꞌ˜ nilíiñˉ; jo̱guɨ song i̱i̱ˋ dseaˋ cajlɨ́ngˉ e cu̱u̱˜ do, dseángꞌˉ conguiaˊ ꞌleebˋ nilíiñˉ.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Jo̱baꞌ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ canúuˉ i̱ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ e cajíngꞌˉ Jesús do, jo̱baꞌ calɨlíꞌrˆ e jaléngꞌˋ íˋbre éengˋ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ e júuˆ quiáꞌrˉ do.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Jo̱baꞌ ie˜ jo̱ lamɨ˜ iiñ˜ nisámꞌˊbre Jesús, dsʉꞌ jaˋ cateáˋ dsíirˊ faꞌ cajméerˋ lajo̱, co̱ꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ teáangˉ i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ e dseaˋ do lɨ́ɨiñˊ jaangˋ i̱ féꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.