Marcos 9

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱guɨ casɨ́ꞌˉbɨguɨ Jesús cajo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ jñʉ́ʉˉ jmɨɨ˜ lajo̱, cangóˉ Jesús fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ e ñíiˊ, jo̱ lají̱i̱ꞌ˜ Tʉ́ˆ Simómbingꞌ jéeiñˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ Tiáa˜ jo̱guɨ Juan. Jo̱ lajeeˇ e nɨteáaiñˉ e fɨˊ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ do, canaangˋ calɨsɨ́ɨngˉ jial jnéengˉ Jesús.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Jo̱ calɨsɨ́ɨngˉ jial lɨ́ɨˊ sɨ̱ꞌrˆ jo̱ dseángꞌˉ cajnéngˉ e jɨꞌˋ jo̱guɨ e teeˋ eáangˊ e jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ jaˋ líꞌrˋ sérˉ teeˋ lado mɨ˜ ru̱ꞌrˊ.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Jo̱guɨ cangáiñˉ Líiˆ có̱o̱ꞌ˜guɨ Moi˜ e teáaiñˉ sɨ́ɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ Jesús.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Jo̱guɨ lalab cajíngꞌˉ Tʉ́ˆ Simón casɨ́ꞌrˉ Jesús:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Jo̱ cajíngꞌˉ Tʉ́ˆ Simón lajo̱ co̱ꞌ jaˋ ñiˊguɨr e˜ nijíñꞌˉ, co̱ꞌ dseángꞌˉ eáamˊ cafǿiñꞌˆ lajɨˋ gaaiñˋ do, Tʉ́ˆ Simón jo̱guɨ Tiáa˜ có̱o̱ꞌ˜ Juan.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Jo̱ lajeeˇ jo̱b mɨ˜ cajgóˉ cabøø˜ jníiˊ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ, jo̱ jee˜ jo̱b caquɨ́iñꞌˋ lajaléiñꞌˋ do. Jo̱ fɨˊ jee˜ e jníiˊ do guicanʉ́ꞌˋ e guicaféꞌˋ dseaˋ lala:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cajǿøˉ i̱ dseaˋ gaangˋ do lacúngꞌˊ lajíingˋ e lɨ˜ teáaiñꞌˉ do, jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ i̱ dseaˋ gángˆ do joˋ i̱i̱ˋ cangángˉguɨr cáangˋ Jesús, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ ꞌñiabꞌˊ dseaˋ do caje̱ˊguɨr.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Jo̱ lajeeˇ cajgáiñˉ e fɨˊ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ do, caquiʉꞌˊ Jesús ta˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ gaangˋ do quiáꞌrˉ e jaˋ niguiáiñꞌˉ do júuˆ lají̱i̱ꞌ˜ e nɨcangárˉ do, co̱ꞌ cartɨˊ mɨ˜ ningɨ́ˋ e nijí̱ꞌˊtu̱ i̱ dseaˋ i̱ jáaˊ fɨˊ ñifɨ́ˉ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ jmɨgüíˋ, jo̱baꞌ nɨcuǿøngˋ e nijméeiñꞌˉ do júuˆ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e jo̱.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Jo̱baꞌ lajo̱b cajméeˋ i̱ dseaˋ gaangˋ do, jaˋ caguiarˊ e júuˆ jo̱ nañiˊ faꞌ jmɨngɨ́ꞌˉbre rúiñꞌˋ lajeeˇ laꞌóꞌˋ yaaiñ˜ e˜ guǿngꞌˋ e jíngꞌˉ dseaˋ do e nijí̱ꞌˊtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Jo̱ lalab cajmɨngɨ́ꞌˉ i̱ dseaˋ gaangˋ do Jesús:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Dsʉꞌ jnea˜ fáꞌˋa e fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e nɨcajábˉ Líiˆ, jo̱ cajméebˋ dseaˋ la tíiˊ e jáˉ dsíirˊ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e nɨsɨꞌíˆ e nidsingɨ́ɨngˉ dseaˋ do.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caquɨngꞌˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜ Tʉ́ˆ Simón jo̱guɨ Tiáa˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ Juan fɨˊ lɨ˜ táangˋ jaléngꞌˋ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ i̱ caguiaangˉguɨ do, jo̱ cadséiñꞌˋ dseaˋ do jee˜ cabøø˜ jaléngꞌˋ dseaˋ jiéngꞌˋ, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel teáaiñˉ sɨ́ɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangángˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do Jesús, ladsifɨˊ ladob cangojmijíñꞌˊ dseaˋ do e féngꞌˊneiñꞌ jo̱guɨ dseángꞌˉ eáamˊ dsigáˋ dsíirˊ cajo̱.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Jo̱baꞌ lalab cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Jo̱baꞌ cañíiˋ jaangˋ lajeeˇ i̱ dseaˋ fɨ́ɨngˊ do lala:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 jo̱ doñiˊ jiéꞌˋ simꞌˊ jó̱o̱ˋo̱, jmóoˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ iuungˉ dsíirˊ do e quɨiñꞌˊ fɨˊ ni˜ uǿˆ; jo̱guɨ uøøˋ ja̱ˊ fɨˊ moꞌoorˉ, jo̱guɨ tʉrˊ maja̱r˜, jo̱ dseángꞌˉ ɨꞌˊ teáˋ guotɨɨrˉ. Jo̱baꞌ nɨcamɨ́ɨꞌ˜ɨ i̱ dseaˋ quíiꞌˉ na faꞌ e niguíñˉ i̱ ꞌlɨngꞌˆ na, dsʉꞌ jaˋ mɨˊ calɨꞌrˊ.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do lala:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Jo̱baꞌ cangojéengˋ i̱ dseaˋ do i̱ sɨmingꞌˋ i̱ dséeꞌ˜ do fɨˊ quiniˇ Jesús. Dsʉꞌ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangángˉ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ iuungˉ dsíiˊ i̱ sɨmingꞌˋ do Jesús, dsifɨˊ ladob cajméeiñꞌˋ do e cadseáˉtu̱ joñíingˋ i̱ sɨmingꞌˋ do, jo̱ caquɨ́mꞌˉbiñꞌ do fɨˊ ni˜ uǿˆ e beárˋ, jo̱guɨ e uøøˋ ja̱ˊ fɨˊ moꞌoorˉ.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús tiquiáꞌˆ i̱ sɨmingꞌˋ do:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 jo̱ jmiguiʉbˊ ya̱ꞌˊ nɨcajméeiñꞌˋ e nɨcabíingˉneiñꞌ fɨˊ ni˜ jɨˋ jo̱guɨ fɨˊ dsíiˊ jmɨ́ˋ e laco̱ꞌ nilíꞌrˋ nijngángꞌˉneiñꞌ. Jo̱baꞌ mɨ́ɨꞌ˜naaꞌ ꞌnʉˋ jmɨꞌeeˇ faꞌ ꞌnʉˋbɨ nilíꞌˋ nijmiꞌleáanꞌˆre, fɨ́ɨˉ güɨlíinꞌˋ jneaꞌˆ jo̱ jmɨcó̱o̱ꞌˇ jneaꞌˆ.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do lala:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Jo̱baꞌ cañíiˋ tiquiáꞌˆ i̱ sɨmingꞌˋ i̱ dséeꞌ˜ do e teáˋ:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ Jesús e eáamˊ ngóoˊ seángꞌˊ dseaˋ fɨˊ jo̱, jo̱baꞌ cajíiñˉ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ iuungˉ dsíiˊ i̱ simingꞌˋ do jo̱ casɨ́ꞌrˉ lala:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caꞌóoˋ teáˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do, jo̱ cajméeiñꞌˋ do e cadseábˉtu̱ joñíingˋ i̱ sɨmingꞌˋ do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱guɨbaꞌ cagüɨꞌɨ́ɨiñꞌˊ do fɨˊ lɨ˜ iuuiñˉ, dsʉꞌ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do caseáaiñˊ i̱ sɨmingꞌˋ do dseángꞌˉ lafaꞌ ꞌlɨɨm˜biñꞌ e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ lajɨɨngˋ dseaˋ do niféꞌrˋ e cajúmˉbiñꞌ do.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Dsʉꞌ Jesús ladsifɨˊ ladob catɨ́ɨiñˉ guooˋ i̱ sɨmingꞌˋ do, jo̱ caseangꞌˊneiñꞌ; jo̱ caráamˉ i̱ sɨmingꞌˋ do jo̱ casímꞌˉbre.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌíˉ Jesús fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ, jo̱ fɨˊ jo̱ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lajeeˇ laꞌóꞌˋ yaaiñ˜:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Jo̱ mɨ˜ caꞌuøøiñˋ e fɨˊ jo̱, cangɨ́ɨmˊtu̱r fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Galilea. Jo̱ dsʉꞌ Jesús dseángꞌˉ jaˋ iim˜bre faꞌ e calɨñiˊ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ jie˜ fɨˊ lɨ˜ táaiñˋ,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 co̱ꞌ iiñ˜ e eꞌrˊ lají̱i̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌˉbre. Jo̱ lajeeˇ táaiñˋ fɨˊ jo̱, lalab sɨ́ꞌrˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Dsʉꞌ jaˋ cangángꞌˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ do e˜ uiing˜ e cajíngꞌˉ Jesús lado, jo̱guɨ ꞌgóꞌˋbɨr cajo̱ faꞌ e nijmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caguilíingˉtu̱r fɨˊ Capernaum, jo̱ cangɨ́ɨiñˊ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ. Jo̱ mɨ˜ nɨteáaiñꞌ˜ fɨˊ jo̱, lalab cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do lado, lɨ́ꞌˆ caje̱rˊ tiibˉ, dsʉco̱ꞌ lajeeˇ teáaiñꞌ˜ do fɨˊ e jalíiñˉ sɨ́ɨiñˋ e i̱˜ i̱ laniingˉguɨ lajeeˇ laꞌóꞌˋ yaaiñ˜.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jo̱baꞌ caguábˋ Jesús jo̱ catǿꞌrˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do lala:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, casíngꞌˋ Jesús jaangˋ jiuung˜ píꞌˆ fɨˊ guiáꞌˆ jóoˋ lɨ˜ teáaiñꞌˉ do, jo̱ casaiñꞌˉ i̱ jiuung˜ do jo̱ cataiñꞌˉ cuéerˊ, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do lala:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —I̱ dseaˋ i̱ íngꞌˋ i̱ jiuung˜ la laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜, lajo̱b cajo̱ íñꞌˋ jnea˜; jo̱guɨ i̱ dseaˋ i̱ íngꞌˋ jnea˜, güɨlɨñiˊbre guiʉ́ˉ e o̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jnea˜ íñꞌˋ, co̱ꞌ lajo̱b cajo̱ íñꞌˋ Tiquiéˆe dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ, dseaˋ casíiñˋ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, e lab cajíngꞌˉ Juan casɨ́ꞌrˉ Jesús:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Co̱ꞌ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ féꞌˋ gaˋ uii˜ quíˉiiꞌ, jo̱baꞌ có̱o̱ꞌ˜ jneaa˜aaꞌ sɨtáaiñˆ.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Jo̱guɨ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ cuøꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ faꞌ lab co̱o̱ˋ vas jmɨɨˋ uíiꞌ˜ e ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ɨngˊnaꞌ dseaˋ quiéˉe, jo̱baꞌ jnea˜ jmɨtaaˉ óoˊnaꞌ e seabˋ guiéeˆ quiáꞌrˉ mɨ˜ nitɨ́ˉ fɨˊ jmɨgüíˋ co̱o̱ˋ.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ’Jo̱guɨ song i̱i̱ˋ dseaˋ jmóorˋ jial e niténgꞌˋ fɨˊ ni˜ dseeˉ doñiˊ i̱i̱ˋ i̱ jiuung˜ lala i̱ nɨjáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiéˉe, jo̱baꞌ guiʉ́ˉguɨb niꞌuíingˉ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ e nidsibíingˊ ꞌñiaꞌrˊ fɨˊ é̱ꞌˋ jmɨɨˋ e guineeˇ co̱o̱ˋ cu̱u̱˜ ꞌlooˋ fɨˊ moluur˜.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Jo̱ song guóoꞌˋ nijméˉ e niténꞌˋ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ quiʉ́ʉꞌ˜ jóng; co̱ꞌ guiʉ́ˉguɨ quíiꞌˉ e nitáangꞌ˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la có̱o̱ꞌ˜ co̱o̱bˋ guóoꞌˋ, jo̱ jaˋ guienꞌˊ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ fɨˊ lɨ˜ cooˋ jɨˋ có̱o̱ꞌ˜ lajɨˋ tú̱ˉ guóoꞌˋ mɨ˜ nitɨ́ˉ oor˜ quíiꞌˉ.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Co̱ꞌ e fɨˊ jo̱ joˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ faꞌ e nijúungˉguɨ jaléngꞌˋ jóoꞌ˜ o̱ꞌguɨ faꞌ e niyʉꞌˊguɨ jɨˋ.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Jo̱guɨ song tɨɨꞌ˜ nijméˉ e niténꞌˋ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ quiʉ́ʉꞌ˜ jóng; co̱ꞌ guiʉ́ˉguɨ quíiꞌˉ e nitáangꞌ˜ fɨˊ jmɨgüíˋ e jlúunꞌ˜ e laco̱ꞌguɨ e niguønꞌˆ có̱o̱ꞌ˜ lajɨˋ tú̱ˉ tɨɨꞌ˜ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 fɨˊ lɨ˜ teáangꞌ˜ jóoꞌ˜ i̱ jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ nijúungˉ jo̱guɨ fɨˊ lɨ˜ cooˋ jɨˋ e joˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ yʉꞌˊ.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Jo̱guɨ song jminíꞌˆ jmóoˋ e niténꞌˋ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ gui˜ jóng; co̱ꞌ guiʉ́ˉguɨ quíiꞌˉ e Fidiéeˇ quie̱rˊ nifɨˊ quíiꞌˉ e jaˋ seaˋ co̱o̱ˋ jminíꞌˆ e laco̱ꞌguɨ téebꞌ˜ lajɨˋ tú̱ˉ jminíꞌˆ niguønꞌˆ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 fɨˊ lɨ˜ teáangꞌ˜ jóoꞌ˜ i̱ jaˋ ꞌmóˉ seaˋ quiáꞌˉ jo̱guɨ fɨˊ lɨ˜ cooˋ jɨˋ e jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ yʉꞌˊ.
48 nati’imaim
49 ’Jo̱ lɨgüeangꞌˆ jaléngꞌˋ dseaˋ quiéˉe laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e huɨ́ɨngˊ e dsingɨ́ɨiñˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ lɨgüeangꞌˆ jaléꞌˋ feáꞌˉ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ ñi˜ jo̱guɨ jɨˋ.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Jo̱ eáamˊ íingˆ ta˜ jaléꞌˋ ñi˜, jo̱ dsʉꞌ song caꞌíngˉ lají̱i̱ꞌ˜ e ñii˜ do, jo̱baꞌ ¿jial nilíꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ nijmeeˉnaꞌ e nilɨñii˜tu̱ caléꞌˋ catú̱ˉ? Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e güɨꞌuíingˉnaꞌ laco̱ꞌ lɨ́ɨˊ ñi˜ e guiʉ́ˉ do, jo̱ güɨlɨseengˋnaꞌ juguiʉ́ˉ júuˆ røøˋ lajeeˇ laꞌóꞌˋ rúngꞌˋnaꞌ.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.