Marcos 4

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ co̱o̱ˋguɨ néeꞌ˜ canaangˋtu̱ Jesús e eꞌrˊ dseaˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ e guiéeˊ do. Jo̱ dsʉco̱ꞌ i̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ caseángꞌˊtu̱ e fɨˊ jo̱, jo̱baꞌ lajeeˇ jo̱ caꞌíbˉtu̱ Jesús fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ móoˊ e siꞌˊ e ꞌnɨꞌˋ e guiéeˊ do, jo̱ fɨˊ jo̱b caguárˋ lajeeˇ e jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ caguiaangˉ do teáaiñˉ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ e guiéeˊ do e núurˋ júuˆ quiáiñꞌˉ do.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Jo̱ fɨˊ jo̱b canaangˋ Jesús caꞌeꞌrˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jmiguiʉˊ júuˆ jáꞌˉ lafaꞌ júuˆ cuento, jo̱ lalab féꞌrˋ e sɨ́ꞌrˋ i̱ dseaˋ do:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 —Janúꞌˋ, nʉ́ʉˉnaꞌ jaléꞌˋ e nifáꞌˆa la: Co̱o̱ˋ ya̱ꞌˊ cagüɨꞌɨ́ɨˊ jaangˋ dseaˋ quie̱ˊ mɨjú̱ˋ e ngojñir˜ jma˜.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Jo̱ lajeeˇ ngóorˊ jnirˊ jma˜ quiáꞌrˉ, e lɨɨng˜ e mɨjú̱ˋ do cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ lɨ˜ ngóoˊ fɨˊ, jo̱ jiʉb˜ cøøngˋ lajo̱ caguilíingˉ ta̱ˊ jo̱ cagǿꞌˋbreꞌ e mɨjú̱ˋ do.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Jo̱guɨ seaˋbɨ e mɨjú̱ˋ do e cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ jee˜ cu̱u̱˜ fɨˊ lɨ˜ jaˋ ꞌleáangˉ guóoꞌ˜ néeˊ; jo̱ e mɨjú̱ˋ jo̱ lajmɨnábˉ caꞌiáangˋ, co̱ꞌ jaˋ ꞌleáangˉ ꞌmɨ́ɨꞌ˜ néeˊ guóoꞌ˜;
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ cangángˉ ieeˋ, cacámˉ jo̱ calɨquiʉ̱́bˋ, co̱ꞌ jaˋ ꞌgaꞌˊ lɨˊ jmóˆ seaˋ quiáꞌˉ.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Jo̱ e lɨɨng˜guɨ e mɨjú̱ˋ do cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ jee˜ ꞌmató̱o̱ˊ, jo̱ co̱ꞌ eáangˊguɨ cacuángˉ e ꞌmató̱o̱ˊ do jo̱ niúmꞌˊ caꞌuíingˉ quiáꞌˉ e mɨjú̱ˋ e caꞌiáangˋ do, jo̱baꞌ e mɨjú̱ˋ do dseángꞌˉ jaˋ e cacuøbˊ.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Jo̱guɨ e lɨɨng˜guɨ e mɨjú̱ˋ do cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ lɨ˜ jloꞌˆ uǿˉ, jo̱baꞌ jlobꞌˆ cacuángˉ; jo̱ e lɨɨng˜ cacuøˊ lɨ́ɨˊguɨ treinta lacamɨ́ꞌˆ, jo̱guɨ e lɨɨng˜guɨ cacuøˊ lɨ́ɨˊguɨ sesenta lacamɨ́ꞌˆ, jo̱guɨ e lɨɨng˜guɨ cajo̱ cacuøˊ latɨˊ cien mɨ́ꞌˆ lacamɨ́ꞌˆ do.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do:
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, mɨ˜ caje̱ˊ Jesús ꞌñiaꞌrˊ, jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ neáangˊ cáangˋ laco̱ꞌ guiiñꞌ˜ do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do e˜ guǿngꞌˋ e júuˆ e cajíñꞌˉ do e lɨ́ɨˊ lafaꞌ júuˆ cuento.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ lajaléiñꞌˋ do jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Co̱ꞌ lajo̱b féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ cuaiñ˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ:
12 Saise,
13 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Jo̱ lalab guǿngꞌˋ e júuˆ la: I̱ dseaˋ i̱ jniˊ e mɨjú̱ˋ do lɨ́ɨiñˊ lafaꞌ jaangˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ guiaˊ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Jo̱ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ lɨ́ɨiñˊ laco̱ꞌ lɨ́ɨˊ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ guiáꞌˆ fɨˊ do, co̱ꞌ núurˋ e júuˆ jo̱, jo̱ mɨ˜ ningɨ́ˋ jo̱, dsifɨˊ lajo̱b guiéeˊ Satanás, jo̱ íbˋ jmóoˋ e íimˉtu̱ dsíirˊ lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ e nɨcanúurˉ do.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 Jo̱ i̱ lɨɨng˜guɨ dseaˋ lɨ́ɨiñˊ laco̱ꞌ la lɨ́ɨˊ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ jee˜ cu̱u̱˜ lɨ˜ jaˋ ꞌgaꞌˊ lɨˊ guóoꞌ˜ seaˋ, co̱ꞌ i̱ dseaˋ íˋ núurˋ e júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ do, jo̱ ladsifɨˊ iáamˋ dsíirˊ e íñꞌˋ e júuˆ jo̱.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Jo̱ dsʉco̱ꞌ jaˋ mɨˊ caꞌíngꞌˋguɨr dseángꞌˉ e ngocángˋ dsíirˊ e júuˆ jo̱, jo̱baꞌ jaˋ huǿøˉ téꞌrˋ e jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ; jo̱ mɨ˜ dsingɨ́ɨiñˉ eeˋgo̱ e huɨ́ɨngˊ o̱si e ꞌníꞌˋ níiˉ dseaˋ quiáꞌrˉ é uíiꞌ˜ e cuíiñˋ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱baꞌ jgiéemˉ dsíirˊ có̱o̱ꞌ˜ e júuˆ jo̱.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 — ausente —
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 — ausente —
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜guɨ dseaˋ núurˋ e júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ do, jo̱ jábꞌˉ lɨ́ɨiñˋ e júuˆ jo̱, jo̱ guiʉ́bˉ uíingˉ quiáꞌrˉ, jo̱ i̱ dseaˋ laꞌíˋbingꞌ lɨ́ɨngˊ laco̱ꞌ lɨ́ɨˊ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ lɨ˜ jloꞌˆ uǿˉ do. Jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ dseaˋ laꞌíˋ lɨ́ɨiñˊ laco̱ꞌ e mɨjú̱ˋ e cacuøˊ treinta lacamɨ́ꞌˆ do, jo̱ i̱ lɨɨng˜guɨ lɨ́ɨngˊ laco̱ꞌ e mɨjú̱ˋ e cacuøˊ lɨ́ɨˊguɨ sesenta lacamɨ́ꞌˆ, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ lɨ́ɨngˊ laco̱ꞌ e mɨjú̱ˋ e cacuøˊ lajɨˋ cien lacamɨ́ꞌˆ do.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 ’Jo̱guɨ fɨ́ɨˉbɨguɨ́ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ cajo̱: Jaˋ eeˋ uiing˜ seaˋ e síꞌˋ dseaˋ co̱o̱ˋ candíiˆ mɨ˜ canʉʉˋ fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ caja o̱si fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ cǿøngꞌ˜ é, dsʉco̱ꞌ co̱o̱ˋ lɨ˜ ñíibˊ ꞌnéˉ síꞌˋ do e laco̱ꞌ cuǿøngˋ jneáˋ guiʉ́ˉ fɨˊ latøøngˉ sɨnʉ́ʉˆ.
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Jo̱guɨ lajo̱b lɨ́ɨˊ, co̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ seaˋ e sɨꞌmaangˇ faꞌ e jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ nilɨñiˊ dseaˋ, o̱ꞌguɨ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ júuˆ e jaˋ mɨˊ ñiˊ dseaˋ jéengˊguɨ faꞌ jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ e nilɨñirˊ.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, i̱i̱ˋ ꞌnʉ́ꞌˋ dseaˋ seaˋ loguáˆnaꞌ, nʉ́ʉˉnaꞌ jaléꞌˋ e júuˆ na.
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lalab cajíngꞌˉguɨ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Dsʉco̱ꞌ i̱ dseaˋ i̱ seaˋ quiáꞌˉ, jmiguiʉˊguɨb niñíiñˋ e nilɨseaˋ, jo̱baꞌ lalíimˋ nilɨseaˋ quiáꞌrˉ; jo̱ dsʉꞌguɨ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ seaˋ quiáꞌˉ, nigüeábˋ lají̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆjiʉ e seaˋ quiáꞌrˉ do.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Jo̱ cajímꞌˉbɨguɨ Jesús cajo̱:
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Jo̱ mɨ˜ ningɨ́ˋ e cajnírˋ e mɨjú̱ˋ do, jo̱ nidsémꞌˉbre fɨˊ quiáꞌrˉ. Jo̱ mɨ˜ nitɨ́ˉ tú̱ˉ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱, nidsiꞌee˜tu̱r fɨˊ lɨ˜ catóꞌrˋ e mɨjú̱ˋ do, jo̱ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ jneáˋ jo̱guɨ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ nʉʉˋ cuaamˋbaꞌ do, dsʉꞌ i̱ dseaˋ i̱ cajníˋ do jaˋ ñirˊ jial e cuaangˋ,
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 co̱ꞌ ꞌñiabꞌˊ guóoꞌ˜ uǿˉ e jmóoˋ e cuaangˋ do: co̱ꞌ laꞌuii˜ nijnéngˋ sʉ̱́ꞌˆ quiáꞌˉ, jo̱ mɨ˜ ningɨ́ˋ jo̱ nijáaˊ líˆ quiáꞌˉ, jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱guɨbaꞌ nicuǿˉ ofɨɨˋ.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Jo̱ mɨ˜ li˜ e nɨcarooˋ e ofɨɨˋ do, jo̱baꞌ nidsicu̱˜bre, co̱ꞌ líꞌrˆ e nɨcatɨ́ˋ íꞌˋ e nisɨtɨ́ɨmˊbaꞌ do.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús:
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Jo̱ mɨ˜ quie̱ˊ Fidiéeˇ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ, lɨ́ɨˊ lafaꞌ e mɨjú̱ˋ e siiˋ mostáaˆ e jniˊ dseaˋ. Jo̱ e mɨjú̱ˋ jo̱ dseángꞌˉ píꞌˆguɨ lajeeˇ lajaléꞌˋ mɨjú̱ˋ e seaˋ fɨˊ jmɨgüíˋ,
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 dsʉꞌ fɨng cajníˋ dseaˋ, dseángꞌˉ fébꞌˋ eáangˊ cuaangˋ, co̱ꞌ féꞌˋguɨ eáangˊ lajeeˇ lajaléꞌˋ onuuˋ, jo̱guɨ cóobꞌ˜ guoꞌˋ quiáꞌˉ uíingˉ cajo̱ e cuǿøngˋ guiaˊ jaléngꞌˋ ta̱ˊ sɨɨˉreꞌ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jee˜ i̱ꞌˆ quiáꞌˉ.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Jo̱ lajo̱b caꞌeꞌˊ Jesús jaléngꞌˋ dseaˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e quijgeáangˋ jaléꞌˋ júuˆ jáꞌˉ e lɨ́ɨˊ lafaꞌ júuˆ cuento lɨ́ꞌˆ cartɨˊ calɨfɨ́ngꞌˉ mogui˜ dseaˋ e joˋ ningángꞌˋguɨr guiʉ́ˉ.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Jo̱ dseángꞌˉ jaˋ eꞌˊbre dseaˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e jaˋ quiéengˋ e júuˆ lajo̱. Dsʉꞌ lajalébꞌˋ e guǿngꞌˋ e júuˆ do jmaꞌˊbre júuˆ condséeˊ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do mɨ˜ neáaiñˊ co̱lɨɨng˜ lɨ˜ jaˋ seengˋ dseaˋ jiéngꞌˋ.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Jo̱ ꞌñiaꞌˊ ie˜ jmɨɨ˜ jo̱, mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caꞌíˉ nʉ́ʉˆ, casɨ́ꞌˉ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do lala:
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Jo̱baꞌ lajo̱b cajméerˋ: caseáamˊbre i̱ fɨ́ɨngˊ dseaˋ jo̱ cangóˉbre có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ cangotáaiñꞌ˜ fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ móoˊ e nɨsiꞌˊ do, jo̱guɨ cangotáamꞌ˜bɨguɨ dseaˋ jiéngꞌˋ fɨˊ dsíiˊ tú̱ˉ ꞌnɨˊ móoˊ e jiéꞌˋguɨ, jo̱ cangolíimˆbiñꞌ do có̱o̱ꞌr˜ cajo̱.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Jo̱ lajeeˇ nɨngolíiñˉ ni˜ jmɨɨbˋ mɨ˜ canaangˋ ɨ́ɨˋ guíˋ e teáˋ eáangˊ jo̱guɨ canaangˋ ró̱o̱ˉ jmɨɨˋ cajo̱, jo̱ catɨˊ dsíiˊ móobˊ nɨcanaangˋ dsiꞌa˜ jmɨɨˋ.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Jo̱ lajeeˇ jo̱ güɨɨmˋ Jesús ngóorˊ lɨ́ꞌˉ toꞌmɨɨˉ e móoˊ do e sɨjnuuiñˇ dseꞌˋ co̱o̱ˋ toꞌmɨꞌˊ dsíingˋ gui˜. Jo̱baꞌ cangoñiiñˆ dseaˋ do ladsifɨˊ lado jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala:
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Jo̱baꞌ caró̱o̱ˉ Jesús jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e guíˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lalab cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do:
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do lajo̱ cafǿmꞌˊbre, co̱ꞌ jaˋ ñirˊ jialɨꞌˊ cajíngꞌˉ dseaˋ do lado, jo̱ canaaiñˋ jmɨngɨ́ꞌˉ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜ jo̱ féꞌrˋ:
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.