Lucas 24
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel, jo̱ jmɨɨ˜ laꞌuii˜ quiáꞌˉ semaan˜ laꞌeeˋ eáangˊ jaléngꞌˋ i̱ dseamɨ́ˋ i̱ cajalíingˉ có̱o̱ꞌ˜ Jesús catɨˊ Galilea do caleábˋ catú̱ˉ cangolíiñˉ fɨˊ lɨ˜ sɨꞌaangˇ Jesús, jo̱ quie̱rˊ jaléꞌˋ jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ noo˜ jmeafɨɨˋ e nɨcaguiarˊ guiʉ́ˉ lamɨ˜ jéengˊguɨ do quiáꞌˉ e sɨꞌíˆ nisúuiñˉ dseaˋ do.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ e tooˋ jiáaˊ lɨ˜ caꞌángˉ Jesús, jo̱ cangárˉ e nɨsɨnabˊ e ooˉ é̱e̱ˋ do, jo̱ cabꞌˊ nɨró̱o̱ˋ e cu̱u̱˜ e cajnɨ́ˉ mɨ˜ caꞌángˉ dseaˋ do.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Jo̱ cangotáamꞌ˜bre fɨˊ dsíiˊ e é̱e̱ˋ do, dsʉꞌ joˋ cadséiñꞌˋ Jesús fɨˊ dsíiˊ jo̱.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ i̱ dseamɨ́ˋ do lajo̱, jo̱ dsíngꞌˉ cafǿiñꞌˊ jí̱i̱ꞌ˜ joˋ ñirˊ e˜ nijmérˉ. Jo̱ lajeeˇ jo̱ co̱o̱ˋ cangáˉbre e cajnéngˉ gángˉ dseañʉꞌˋ quiá̱ꞌˉ laco̱ꞌ teáaiñˉ, jo̱ i̱ dseañʉꞌˋ do quiꞌrˊ ꞌmɨꞌˊ téˋ e jɨꞌˋ jloꞌˆ.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Jo̱ dsíngꞌˉ cafǿngꞌˊ i̱ dseamɨ́ˋ do mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangáiñˉ i̱ dseañʉꞌˋ do, jo̱ catúuiñˊ cartɨˊ ni˜ uǿˆ dsʉꞌ e cafǿiñꞌˊ dseaˋ do. Jo̱guɨbaꞌ caféꞌˋ i̱ dseañʉꞌˋ do e caféiñꞌˊ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Co̱ꞌ nɨcají̱bꞌˊtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ, jo̱baꞌ joˋ i̱ seengˋ fɨˊ la. Té̱e̱ˊ óoˊnaꞌ jial cajíñꞌˉ lamɨ˜ cateáaiñˋ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ Galilea,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 mɨ˜ cajíñꞌˉ e írˋ, dseaˋ cagüéiñˉ fɨˊ jmɨgüíˋ e jáarˊ fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨiñˊ jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, dseángꞌˉ ꞌnébˉ e nijángꞌˋ dseaˋ írˋ fɨˊ jaguóˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quiˊ cartɨˊ nijngaꞌˉ dseaˋ do quiáꞌrˉ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ, jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ nidsíngˉ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱, nijí̱bꞌˊtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseamɨ́ˋ do e júuˆ na, jo̱guɨbaꞌ cadsengꞌˉ dsíirˊ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Jesús.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caquɨngꞌˉtu̱r, jo̱ cangojméeꞌrˇ júuˆ i̱ dseaˋ guijángˋ quiáꞌˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ caguiaangˉguɨ do.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseamɨ́ˋ i̱ caguicó̱o̱ˋ júuˆ do siirˋ Yሠi̱ seengˋ fɨˊ Magdala, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Sɨhuo̱o̱ˉ, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Yሠniquiáꞌˆ Tiáa˜, jo̱guɨ quíimꞌ˜bɨ dseamɨ́ˋ i̱ caguiaangˉguɨ cajo̱.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ guijángˋ do lado, caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e ngaamˋ i̱ dseamɨ́ˋ do, jo̱ jaˋ eeˋ jáꞌˉ calɨ́iñˉ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e quiéeiñꞌˋ do.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Jo̱ dsʉꞌ Tʉ́ˆ Simón dsifɨbˊ cangórˉ güɨꞌíiˊ e cangojǿørˆ e fɨˊ tooˋ é̱e̱ˋ do. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, jo̱ catúuiñˊ cajǿørˉ jo̱ cangárˉ e jí̱i̱ꞌ˜ e ꞌmɨꞌˊ e caquɨngꞌˉ dseaˋ dobaꞌ néeˊguɨ. Jo̱ dsifɨˊ ladob cangángꞌˉtu̱r, jo̱ dsíngꞌˉ cangogáˋ dsíirˊ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e cangárˉ do.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Jo̱ e jmɨɨ˜ jo̱, gángˉ lajeeˇ laꞌóꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ cangɨˊ có̱o̱ꞌ˜ Jesús do cataiñꞌˉ fɨˊ e cangolíiñˆ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Emaús e néeˊ guicó̱ˋ kilómetro lɨ́ꞌˆ lɨˊ caluuˇ fɨɨˋ Jerusalén.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Jo̱ lajeeˇ teáangꞌˇ i̱ dseaˋ do fɨˊ, jo̱ ngolíiñˉ sɨ́ɨiñˋ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e nɨcalɨ́ˉ fɨˊ Jerusalén lajeeˇ e jmɨɨ˜ jo̱.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Jo̱ lajeeˇ ngolíiñˉ, cangoquiéengˊ Jesús, jo̱ canaaiñˋ ngɨrˊ co̱lɨɨng˜ có̱o̱iñꞌ˜ do.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Jo̱ jǿømˉ i̱ dseaˋ gángˉ do Jesús, dsʉꞌ jaˋ cangɨ́ɨiñˋ faꞌ e calɨcuíiñˋ dseaˋ do ladsifɨˊ lado.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jo̱ cajmɨngɨꞌˊ Jesús i̱ dseaˋ gángˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Jo̱ jaangˋ i̱ dseañʉꞌˋ do i̱ nisiiˋ Cleofas cañíirˋ quiáꞌˉ Jesús, jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ɨˋtu̱ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 jo̱guɨ sɨɨ˜naaꞌ jial cajméeˋ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseata˜ quíˉiiꞌ mɨ˜ cajáiñꞌˋ dseaˋ do fɨˊ jaguóˋ jaléngꞌˋ dseaˋ fɨɨˋ e laco̱ꞌ niteáiñˉ dseaˋ do fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ cartɨˊ nijngángꞌˉneiñꞌ.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Jo̱ jneaꞌˆ nɨsɨta˜ dsiˋnaaꞌ e íˋbre dseaˋ i̱ nileángˉ jneaꞌˆ, dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel. Jo̱ dsʉꞌ lana nɨngóoˊ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ e cangojéeˊ jaléꞌˋ e jo̱.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Jo̱ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseamɨ́ˋ i̱ quíingꞌ˜ jee˜ jneaꞌˆ nɨcaguilíiñˋ ꞌmaꞌeeˋ e fǿiñꞌˋ jneaꞌˆ, co̱ꞌ nicangolíiñˆ e jaˋ mɨˊ jneáˋ røøˋ fɨˊ lɨ˜ caꞌángˉ dseaˋ do,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 jo̱ dsʉꞌ joˋ seengˋ i̱ ꞌlɨɨ˜ do e tooˋ lɨ˜ caꞌírˉ do mɨ˜ caguilíiñˉ. Jo̱baꞌ mɨ˜ caquɨngꞌˉtu̱r, quié̱e̱rˋ júuˆ e cangáiñˉ ángeles quiáꞌˉ Fidiéeˇ i̱ cajíngꞌˉ e nɨcají̱bꞌˊtu̱ Jesús caléꞌˋ catú̱ˉ.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, cangolíingˉ fɨˊ jo̱ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ i̱ laꞌóꞌˋ ngɨˊ có̱o̱ꞌ˜naaꞌ e fɨˊ do, jo̱ cangáˉbre cajo̱ dseángꞌˉ jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ júuˆ e quié̱e̱ˋ i̱ dseamɨ́ˋ do, jo̱ dsʉꞌ jaˋ cangáiñˉ Jesús.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ gángˉ do:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Co̱ꞌ dseángꞌˉ ꞌnéˉbaꞌ e cangongɨ́ɨngˉ Dseaˋ Jmáangˉ jaléꞌˋ e jo̱ nʉ́ꞌˉguɨ e nidséngꞌˉtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ fɨˊ ñifɨ́ˉ quiáꞌrˉ.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Jo̱ dsifɨˊ ladob canaangˋ Jesús e sɨ́ꞌrˋ i̱ dseaˋ gángˉ do jaléꞌˋ júuˆ e féꞌˋ uii˜ quiáꞌrˉ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱ canaaiñˋ catɨˊ júuˆ quiáꞌˉ Moi˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ júuˆ caguieeˉguɨ e cajmeꞌˊ i̱ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Jo̱ malɨɨ˜guɨ lajo̱, mɨ˜ caguilíingˉ i̱ dseaˋ gángˉ do e fɨɨˋ lɨ˜ ngolíiñˉ do, jo̱ cajméeˋ Jesús e lafaꞌ e ngóoˊbɨr tɨˊ lɨ˜ huí̱i̱ˆguɨ,
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 dsʉꞌ i̱ dseaˋ gángˉ do cajméerˋ e caje̱bˊ Jesús e fɨɨˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caguárˋ e nidǿꞌrˉ ir˜ e canʉʉˋ, jo̱ catɨ́ɨngˉ Jesús co̱o̱ˋ iñíꞌˆ jo̱ cacuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ, jo̱ lɨ́ˉ jo̱ cafíiñˋ e iñíꞌˆ do jo̱ cacuøꞌrˊ i̱ dseaˋ gángˉ do.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Jo̱ mɨ˜ cajméeˋ Jesús lado, jo̱b mɨ˜ calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ gángˉ do e ni˜ dseángꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ do. Jo̱ dsʉꞌ dsifɨˊ ladob cangoꞌíingˊ dseaˋ do e laco̱ꞌ guiꞌnáꞌˆ jǿømˉbɨr.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Jo̱ dsifɨˊ ladob canaangˋ i̱ dseaˋ gángˉ do sɨ́ꞌˋ rúiñꞌˋ:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Jo̱ joˋ cajmɨꞌɨɨng˜ yaang˜ i̱ dseaˋ gángˉ do, co̱ꞌ dsifɨˊ ladob caquɨngꞌˉtu̱r cangolíiñˋ fɨˊ Jerusalén fɨˊ lɨ˜ caseángꞌˊtu̱r có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ guijángˋ do có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ caguiaangˉ i̱ ngɨˊ có̱o̱ꞌr˜ do.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ cangángˉ rúiñꞌˋ, jo̱ lalab cajíngꞌˉ i̱ dseaˋ fɨ́ɨngˊ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Jo̱ jo̱guɨbaꞌ cajméeˋ i̱ dseaˋ gángˉ do júuˆ jaléꞌˋ e calɨ́iñˉ guiáꞌˆ fɨˊ, jo̱ jial calɨcuíiñˋ Jesús mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cafíingˋ dseaˋ do iñíꞌˆ e nidǿꞌrˉ.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnáꞌˆ sɨ́ɨmˋbɨ i̱ dseaˋ do jaléꞌˋ e júuˆ na, co̱o̱ˋ cajnémˉ Jesús jo̱ casíngꞌˋ ꞌñiaꞌrˊ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do lala:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Jo̱ mɨ˜ cangángˉ i̱ dseaˋ do Jesús, dsíngꞌˉ cafǿiñꞌˊ jo̱ canaaiñˋ ɨˊ dsíirˊ e jǿøiñˉ jaangˋ dseaˋ guíˋ.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Fɨng na jǿøˉduꞌ guóoˋo có̱o̱ꞌ˜guɨ tɨ́ɨˋɨ, co̱ꞌ dseángꞌˉ jneab˜ la. Güɨngꞌˊnaꞌ jnea˜ jo̱guɨ jøøng˜naꞌ jnea˜, co̱ꞌ jaangˋ dseaˋ guíˋ jaˋ teáaiñꞌ˜ móoˋ o̱ꞌguɨ seaˋ looˋ táaiñˋ laco̱ꞌ móoˉ ꞌnʉ́ꞌˋ e seaˋ quiéˉe lana.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Jo̱ mɨ˜ cajíngꞌˉ Jesús lado, jo̱ caꞌeꞌrˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do lajɨˋ tú̱ˉ guóorˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ tɨɨrˉ.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Jo̱ dsʉꞌ i̱ dseaˋ do jaˋ jáꞌˉ calɨ́mˉbɨr uíiꞌ˜ e dsíngꞌˉ dsigáˋ dsíirˊ jo̱guɨ e iáangˋ dsíirˊ cajo̱. Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Jo̱baꞌ i̱ dseaˋ do cacuøꞌrˊ Jesús caꞌnáangꞌ˜ ꞌñʉˋ i̱ cuɨ́ɨngˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ caꞌnáꞌˆ miꞌˊ e a˜ taꞌˊ.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Jo̱ caꞌímꞌˋ Jesús e do, jo̱ cagǿꞌˋbre do fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e cagǿꞌrˋ, jo̱ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, cajméeˋ Jesús e cangángꞌˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jaléꞌˋ e féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ jo̱ uii˜ quiáꞌrˉ. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala jo̱ cajíñꞌˉ:
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 —Lajo̱b to̱o̱˜ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e dseángꞌˉ nɨsɨꞌíˆbaꞌ e cajúnˉn, jnea˜ dseaˋ lɨ́ɨnˊn Dseaˋ Jmáangˉ i̱ casíingˋ Fidiéeˇ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱ mɨ˜ catɨ́ˋ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱, cají̱bꞌˊtú̱u̱ caléꞌˋ catú̱ˉ;
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 jo̱guɨ ꞌnéˉ e niniꞌˉ dseaˋ júuˆ quiéˉe laco̱o̱ˋ fɨɨˋ fɨˊ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ, jo̱ ꞌnéˉ ninángˋ e jo̱ catɨˊ Jerusalén e laco̱ꞌ niquɨ́ꞌˉ jíngꞌˋ yaang˜ dseaˋ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, jo̱ lajo̱guɨbaꞌ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ e niꞌíingˉ dseeˉ quiáꞌrˉ.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Jo̱ ꞌnʉ́bꞌˋ nɨcañíiˉnaꞌ jaléꞌˋ e nɨcalɨ́nˉn.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Jo̱ jnea˜ nicuǿøˆø ꞌnʉ́ꞌˋ e cajíngꞌˉ Tiquiéˆe lamɨ˜ jéengˊguɨ e nicuǿꞌrˉ ꞌnʉ́ꞌˋ, dsʉꞌ fɨˊ Jerusalén labɨ ꞌnéˉ já̱ˆnaꞌ cartɨˊ niꞌíingꞌ˜naꞌ e Jmɨguíˋ ꞌgøngꞌˊ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e jáaˊ fɨˊ ñifɨ́ˉ, jo̱ e jo̱b e nijmɨcó̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ lata˜.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajéengˋ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do fɨˊ caluuˇ fɨɨˋ Jerusalén, jo̱ cangolíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ siiˋ Betania. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱, jo̱ caséeˋ Jesús guóorˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jo̱ lajo̱b cataiñꞌˉ güeaꞌˆ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnáꞌˆbɨ táiñꞌˊ güeaꞌˆ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, mɨ˜ canaaiñˋ soorˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ e cangáiñꞌˉ fɨˊ ñifɨ́ˉ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Jo̱ dsʉꞌ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ guijángˋ do caquɨmꞌˉtu̱r fɨˊ Jerusalén mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e cajmiféiñꞌˊ dseaˋ do, jo̱ dsíngꞌˉ iáangˋ dsíirˊ cangolíiñˋ.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, sojiébꞌˊ nɨteáaiñꞌˇ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ e jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.