Hebreus 12
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ co̱ꞌ fɨ́ɨmˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ i̱ nɨcalɨséngˋ ie˜ malɨꞌˋ do tíiˊ nir˜ fɨˊ quiniˇnaaꞌ lana jial dseángꞌˉ jáꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e carˋ ngocángˋ dsíirˊ, jo̱baꞌ jneaa˜aaꞌ lanaguɨ ꞌnéˉ e nisée˜naaꞌ cabꞌˊ jaléꞌˋ e jaˋ dseengˋ e jmóoˋ jí̱i̱ˊ quíˉiiꞌ jo̱guɨ jaléꞌˋ dseeˉ e jnɨ́ɨngˊ quíˉiiꞌ e jaˋ cuøˊ fɨˊ e nijmóˆnaaꞌ e guiʉ́ˉ, jo̱guɨ ꞌnéˉ e nijmɨꞌúungˋnaaꞌ e teáˋguɨ nisíngꞌˉnaaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ fɨˊ guiʉ́ˉ lɨ˜ nité̱e̱ˉnaaꞌ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ catɨ́ɨngˉ e nijméˉ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ, e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ caꞌéeˋ Jesús, lajo̱b ꞌnéˉ quié̱ˆnaaꞌ cuente e niꞌeeˉnaaꞌ cajo̱, co̱ꞌ laꞌeáangˊ dseaˋ dobingꞌ canaangˋ e jáꞌˉ lɨ́ɨˋnaaꞌ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱guɨ laꞌeáangˊ íbˋ cajo̱ i̱ jmiꞌiéꞌˋ e laco̱ꞌ sɨꞌíˆ e jáꞌˉ lɨ́ɨˋnaaꞌ do. Jo̱ Jesús jaˋ caquɨ́ɨiñꞌˉ tu̱caiñꞌˊ mɨ˜ caꞌíñꞌˋ jaléꞌˋ iihuɨ́ɨˊ lajeeˇ e catáiñˉ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ nañiˊ faꞌ e eáamˊ gaˋ fɨꞌɨꞌˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ júungˉ fɨˊ jo̱. Co̱ꞌ nɨñiˊbre e mɨ˜ ningɨ́ˋ e niꞌíñꞌˋ e iihuɨ́ɨˊ jo̱, eáamˊ guiʉ́ˉ niꞌuíingˉ quiáꞌrˉ; jo̱ e jábꞌˉ, lajo̱b calɨ́ˉ, co̱ꞌ lana dob nɨguiiñ˜ fɨˊ ñifɨ́ˉ lɨ́ꞌˆ lɨˊ dséeˊ laco̱ꞌ guiing˜ Tiquiáꞌrˆ Fidiéeˇ.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Jo̱ uíiꞌ˜ jo̱baꞌ íiˋ óoˊnaꞌ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ e cajméeˋ Jesús lajeeˇ e gaˋ cajmeángꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quiˊ írˋ, jo̱ uíiꞌ˜ jo̱baꞌ jaˋ ꞌnéˉ faꞌ e nijmɨfɨ́ngꞌˆ yaang˜naꞌ o̱ꞌguɨ faꞌ e nijmɨtúngˆ áaˊnaꞌ e teáangˉnaꞌ fɨˊ guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌr˜.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Co̱ꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ jaˋ mɨˊ calɨ́ɨngˋnaꞌ faꞌ e nɨcajúngˉnaꞌ uíiꞌ˜ e cuøꞌˊnaꞌ bíˋ yaang˜naꞌ e jaˋ nijiúngꞌˋnaꞌ fɨˊ ni˜ dseeˉ.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Jo̱guɨ ꞌnéˉ e tó̱o̱bˋ áaˊnaꞌ cajo̱ jaléꞌˋ e cajíngꞌˉ Fidiéeˇ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌrˉ e sɨ́ꞌrˋ jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ lɨ́ɨngˊnaꞌ jó̱o̱rˊ, co̱ꞌ lalab féꞌrˋ fɨˊ ni˜ e jiˋ jo̱:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Co̱ꞌ ɨ́ɨbˋ jnea˜ ꞌgooˋ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ ꞌneáanˋn,
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e niꞌíimꞌ˜baꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e ꞌgooˋ e ɨ́ɨˋ Fidiéeˇ, jo̱ lajo̱baꞌ dseaˋ do nito̱ꞌˋ fɨ́ɨmˋbre ꞌnʉ́ꞌˋ e lɨ́ɨngˊnaꞌ jó̱o̱rˊ; co̱ꞌ jaˋ jiéꞌˋ lɨ˜ seengˋ jaangˋ jó̱o̱ˊ dseaˋ i̱ jaˋ ɨ́ɨˋ tiquiáꞌˆ ꞌgooˋ.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Co̱ꞌ song Fidiéeˇ jaˋ ɨ́ɨrˋ ꞌgooˋ quíiˉnaꞌ mɨ˜ ꞌnéˉ lajo̱ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ jmóorˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ jó̱o̱rˊ, jo̱baꞌ cuǿøngˋ feˇeeꞌ jóng e jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jaˋ lɨ́ɨngˊnaꞌ dseángꞌˉ jó̱o̱ˊ Fidiéeˇ jóng.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Co̱ꞌ ie˜ lamɨ˜ jiuung˜naaꞌ do, ɨ́ɨbˋ tiquíˆiiꞌ ꞌgooˋ quíˉiiꞌ laco̱ꞌ catɨ́ɨngˉ, jo̱baꞌ jmɨꞌgooˉbaaꞌre. Jo̱ eáangˊguɨb ꞌnéˉ e nijmɨꞌgooˉnaaꞌ Tiquíˆiiꞌ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ mɨ˜ ɨ́ɨrˋ ꞌgooˋ quíˉiiꞌ, jo̱ lajo̱baꞌ nilíꞌˋnaaꞌ e nilɨse̱e̱ˉnaaꞌ cøøngˋ có̱o̱ꞌr˜ lata˜.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Jo̱ lajeeˇ e seengˉteáaꞌ fɨˊ jmɨgüíˋ la, ɨ́ɨbˋ tiquíˆiiꞌ ꞌgooˋ cajo̱ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ dsíirˊ e guiʉ́ˉguɨ quíˉiiꞌ. Dsʉꞌ Fidiéeˇguɨ ɨ́ɨˋbre ꞌgooˋ quíˉiiꞌ e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ nilɨꞌíingˆ ta˜ quíˉiiꞌ carˋ ngongɨ́ɨˋ jmɨɨ˜, jo̱ lajo̱baꞌ niꞌuíingˉnaaꞌ dseángꞌˉ dseaˋ guiúngˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ lɨ́ɨiñˊ ꞌñiaꞌrˊ.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Dsʉꞌ e jáꞌˉ, jaˋ cuøˊ e iáangˋ dsiˋnaaꞌ dseángꞌˉ ladsifɨˊ mɨ˜ ɨ́ɨˋ Fidiéeˇ ꞌgooˋ quíˉiiꞌ, co̱ꞌ huɨ́ɨmˊjiʉ lɨ́ɨˊ lajeeˇ jo̱; jo̱ dsʉꞌ song niꞌíingꞌ˜naaꞌ e jo̱ e jaˋ séeꞌ˜naaꞌ dseeˉ, jo̱baꞌ guiʉ́bˉ niꞌuíingˉ quíˉiiꞌ jóng, co̱ꞌ lajo̱baꞌ e niñíingˋnaaꞌ e nilɨse̱e̱ˉnaaꞌ juguiʉ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ e jmooˉnaaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e iing˜ dseaˋ do.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Jo̱ fɨ́ɨˉguɨ́ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, cuǿøꞌ˜guɨ bíˋ yaang˜naꞌ e laco̱ꞌ jaˋ nilɨtúngˉ áaˊnaꞌ mɨ˜ ɨˊ óoˊnaꞌ e eáamˊ huɨ́ɨngˊ lají̱i̱ꞌ˜ e fɨˊ guiʉ́ˉ lɨ˜ nɨteáangˉnaꞌ,
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 jo̱guɨ jmɨꞌúungˋnaꞌ e teáˋguɨ nisíngꞌˉnaꞌ e fɨˊ jo̱, jo̱ lajo̱baꞌ cuǿøngˋ e nijmɨcó̱o̱ꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ i̱ jaˋ ꞌgooˋ teáangˉ teáˋ e fɨˊ guiʉ́ˉ jo̱ e laco̱ꞌ teáˋguɨ nisíñꞌˉ fɨˊ jo̱.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Jo̱ jmɨꞌúungˋnaꞌ e seengˋnaꞌ juguiʉ́ˉ júuˆ røøˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, jo̱guɨ jmɨꞌúungˋnaꞌ cajo̱ e laco̱ꞌ jaˋ nijiúngꞌˋnaꞌ fɨˊ ni˜ dseeˉ, co̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ cuǿøngˋ lɨseeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ song jaˋ niꞌnángˋ ꞌñiaꞌrˊ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Jo̱ jmɨꞌúungˋnaꞌ lajaléngꞌˋnaꞌ e laco̱ꞌ jaˋ nitʉ́ˆnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e guiʉ́ˉ e ngɨ́ɨngˋnaꞌ quiáꞌˉ Fidiéeˇ. Jo̱ jaˋ cuøꞌˊ fɨˊ yaang˜naꞌ cajo̱ faꞌ e nijméeˆnaꞌ guíingˉnaꞌ uii˜ quiáꞌˆ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, co̱ꞌ e jo̱ lɨ́ɨˊ lafaꞌ e nɨlɨ́ɨngˊnaꞌ co̱o̱ˋ onuuˋ e guíiˉ; co̱ꞌ fɨng lɨ́ɨngˊnaꞌ lajo̱, jo̱baꞌ dseáamꞌ˜ e niꞌlee˜naꞌ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ jo̱guɨ e nidsicuángˋguɨ dseeˉ quíiˉnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ caguiaangˉguɨ.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jie˜ mɨˊ ꞌlee˜naꞌ e nigüɨ́ngˋnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ o̱ꞌ quíiˉnaꞌ, jo̱guɨ jie˜ mɨˊ jmooˋnaꞌ e jaˋ nijmɨꞌgooˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ Fidiéeˇ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ cajméeˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ calɨsíˋ Esaú ie˜ malɨɨ˜guɨ eáangˊ mɨ˜ jaˋ cajmɨꞌgórˋ lají̱i̱ꞌ˜ e catɨ́ɨiñˉ quiáꞌˉ Fidiéeˇ; co̱ꞌ i̱ dseañʉꞌˋ íˋ lɨ́ɨiñˊ sɨñʉʉˆ laꞌuii˜ quiáꞌˉ tiquiáꞌrˆ, jo̱ dsʉꞌ catʉ́ˋbre e lɨ́ɨiñˊ lajo̱ ie˜ lamɨ˜ casiúiñˉ co̱o̱ˋ huɨ̱́ɨ̱ˊ e a˜ jmiñiˇ.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Jo̱ ñíbˆ ꞌnʉ́ꞌˋ guiʉ́ˉ e mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, mɨ˜ calɨꞌiing˜ tiquiáꞌrˆ e nicuǿꞌˉreiñꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e catɨ́ɨiñꞌˉ do dsʉꞌ uíiꞌ˜ e lɨ́ɨiñˊ jó̱o̱rˊ laꞌuii˜, dsʉꞌ jaˋ caquɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ faꞌ e caꞌíngꞌˋguɨr e jo̱, co̱ꞌ catʉ́ˋbre e lɨ́ɨiñˊ lajo̱ lají̱i̱ꞌ˜ lamɨ˜ jéengˊguɨ; jo̱ nañiˊ faꞌ eáamˊ camɨrˊ jmɨꞌeeˇ cartɨˊ caquiꞌrˊ ie˜ jo̱, dsʉꞌ joˋ e mɨ́ɨˊ calɨseáˋ quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ e cajméerˋ do.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Jo̱ fɨ́ɨˉguɨ́ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, e jaˋ caguiquiéengˊnaꞌ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ laco̱ꞌguɨ cajméeˋ dseaˋ áangˊ quíˉnaaꞌ dseaˋ Israel ie˜ lamɨ˜ cangoquiéeiñˊ e fɨˊ tɨɨˉ móꞌˋ Sinaí ie˜ lamɨ˜ cangɨ́ɨiñˋ e júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ; co̱ꞌ ie˜ jo̱ e fɨˊ jee˜ móꞌˋ do uøøˋ niingˉ jɨˋ jo̱guɨ sɨbéꞌˋ jníiˊ e nʉʉˋ sǿꞌˋ jo̱guɨ e eáangˊ ɨ́ɨˋ guíˋ jo̱guɨ e quieꞌˋ güɨꞌñiሠcajo̱;
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 jo̱guɨ canúurˉ cajo̱ jial tíiˊ teáˋ caꞌi̱i̱ˉ lúuˊ trompéꞌˆ jo̱guɨ canúurˉ jial tíiˊ teáˋ canʉ́ꞌˋ luu˜ Fidiéeˇ. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ canúuˉ luu˜ Fidiéeˇ ie˜ jo̱ camɨrˊ jmɨꞌeeˇ e niquiúmꞌˉ dseaˋ do lají̱i̱ꞌ˜ e féꞌrˋ do,
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 co̱ꞌ ie˜ jo̱ dseángꞌˉ eáamˊ cafǿngꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do mɨ˜ canúurˉ e caquiʉꞌˊ Fidiéeˇ ta˜ lala: “Doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ nisíꞌˋ tɨɨˉ e fɨˊ móꞌˋ la ꞌnéˉ nijúumˉbre có̱o̱ꞌ˜ layaang˜ cu̱u̱˜ o̱si có̱o̱ꞌ˜ ñisʉ̱ꞌˋ é, jo̱ jaˋ e lɨ́ɨˊ doñiˊ faꞌ jaangˋ jóꞌˋ, lajo̱b ꞌnéˉ líingˉneꞌ cajo̱.”
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Jo̱ dseángꞌˉ eáamˊ cafǿngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ áangˊ quíˉnaaꞌ mɨ˜ cangárˉ jaléꞌˋ e jo̱, co̱ꞌ jɨˋguɨ cartɨˊ Moi˜ cajíñꞌˉ ie˜ jo̱ e ꞌgóꞌrˋ cartɨˊ jléeiñˋ.
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Jo̱ dsʉꞌ jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jaˋ calɨ́ngˉnaꞌ lajo̱, co̱ꞌ nɨseabˋ fɨˊ quíiˉnaꞌ e nigüɨquiéengˊnaꞌ dseángꞌˉ condséeˊ e fɨˊ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ Sión fɨˊ dseángꞌˉ lɨ˜ guiing˜ Fidiéeˇ i̱ seengˋ carˋ ngongɨ́ɨˋ jmɨɨ˜, jo̱ e fɨˊ jo̱b lɨ˜ siiˋ Jerusalén ꞌmɨ́ɨˉ e seaˋ fɨˊ ñifɨ́ˉ fɨˊ lɨ˜ sɨseángꞌˊ i̱ ꞌleáangˉ ángeles i̱ jmiféngꞌˊ Fidiéeˇ.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Jo̱guɨ lana nɨseabˋ fɨˊ quíiˉnaꞌ e niseángꞌˊnaꞌ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ calɨséngˋ ie˜ malɨɨ˜guɨ do jo̱ i̱ nɨtaang˜ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ fɨˊ ñifɨ́ˉ. Jo̱guɨ cajo̱ nɨseabˋ fɨˊ quíiˉnaꞌ e nigüɨquiéengˊnaꞌ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ i̱ quidsiˊ íꞌˋ laco̱ꞌ catɨ́ɨngˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ; jo̱guɨ nɨseabˋ fɨˊ quíiˉnaꞌ e niseángꞌˊnaꞌ co̱lɨɨng˜ fɨˊ ñifɨ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ jmɨguíˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ nɨcaláangˉ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌˆ, jo̱ lana nɨlɨ́ɨiñˊ dseángꞌˉ laco̱ꞌ iing˜ Fidiéeˇ e lɨ́ɨiñˊ.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Jo̱ nɨseabˋ fɨˊ quíiˉnaꞌ cajo̱ e cuǿøngˋ e niguilíingˋnaꞌ dseángꞌˉ condséeˊ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ fɨˊ lɨ˜ nɨguiing˜ Jesús lana, i̱ dseaˋ i̱ caneáaˊ e fɨˊ jo̱. Jo̱guɨ íbˋ dseaˋ cajo̱ i̱ cacuøˊ jmɨꞌøøngˉ e laco̱ꞌ seaˋ fɨˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ lana e nilɨseeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ e júuˆ tɨguaˇ e ꞌmɨ́ɨˉ e cacuøˊ Fidiéeˇ; co̱ꞌ e jmɨꞌøøngˉ Jesús do eáangˊguɨ laniingˉ laco̱ꞌguɨ e jmɨꞌøøngˉ Abel i̱ calɨséngˋ ie˜ malɨɨ˜guɨ do.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, e contøømˉ ꞌnéˉ ñiing˜ óoˊnaꞌ e nijméeˆnaꞌ nʉ́ʉꞌ˜naꞌ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e sɨ́ꞌˋ Fidiéeˇ jneaa˜aaꞌ, dsʉco̱ꞌ ne˜baaꞌ e ie˜ malɨɨ˜guɨ do jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ calɨnʉ́ʉꞌ˜ júuˆ quiáꞌrˉ jaˋ caláaiñˉ jee˜ jaléꞌˋ iihuɨ́ɨˊ. Jo̱guɨ jneaa˜aaꞌ eáangˊguɨb jaˋ quɨ́ɨꞌ˜naaꞌ jmɨɨ˜ faꞌ e nileángˋnaaꞌ jee˜ jaléꞌˋ iihuɨ́ɨˊ e catɨ́ɨˉnaaꞌ song nijmóˆnaaꞌ laangˋnaaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ e sɨ́ꞌˋ Fidiéeˇ jneaa˜aaꞌ e cangɨ́ɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ Jó̱o̱rˊ Jesús fɨˊ jmɨgüíˋ la e jáaˊ tɨˊ ñifɨ́ˉ.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Jo̱ ie˜ malɨɨ˜ do e luu˜ Fidiéeˇ do cajméeˋ e cajléˉ guóoꞌ˜ uǿˉ fɨˊ móꞌˋ Sinaí, dsʉꞌ lanaguɨ jíngꞌˉ Fidiéeˇ e o̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ guóoꞌ˜ uǿˉ nijmérˉ e nijléˉtu̱, co̱ꞌ la quie̱ˊ tɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíbˋ nijmérˉ e nijléˉ.
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Jo̱ mɨ˜ féꞌˋ Fidiéeˇ e nijmérˉ e jo̱ caléꞌˋ catú̱ˉ, jo̱baꞌ nɨñiˊ dseaˋ e niꞌíimˉ dseaˋ do jaléꞌˋ e cajméerˋ mɨ˜ caguiaˊ uiiñ˜ jmɨgüíˋ, jo̱ niséˉguɨr fɨˊ jmɨgüíˋ la lají̱i̱ꞌ˜ e jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ e niꞌíingˉ.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Jo̱ jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ faꞌ e niꞌíingˉ e Fidiéeˇ quie̱rˊ nifɨˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ, jo̱baꞌ lana ꞌnéˉ nicuǿøꞌ˜baaꞌ guiꞌmáangꞌˇ dseaˋ do jo̱guɨ e nijmiféngꞌˊnaaꞌr e ngocángˋ dsiˋnaaꞌ jo̱guɨ e nijmɨꞌgooˉnaaꞌr e nijmóˆooꞌ jmangꞌˉ jaléꞌˋ e tɨˊ dsíirˊ.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Jo̱baꞌ majméˆnaaꞌ lajo̱, co̱ꞌ Fidiéeˇ quíˉiiꞌ lɨ́ɨiñˊ lafaꞌ co̱o̱ˋ jɨˋ e íingˉ conguiaˊ lajaléꞌˋ.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.