Atos 5
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, caꞌnɨ́ɨbˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Ananías co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ i̱ siiˋ Safira co̱o̱ˋ uǿˉ.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Jo̱ røøbˋ casɨ́ɨngˉ i̱ dseañʉꞌˋ do có̱o̱ꞌ˜ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ e caje̱ˊbre có̱o̱ꞌ˜ condseáꞌˉ e cuuˉ e calɨ́ꞌrˉ do, jo̱ dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ condseáꞌˉbaꞌ cacuøꞌrˊ i̱ dseaˋ apóoˆ do.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ Ananías do jo̱ cajíñꞌˉ:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Su o̱ꞌ quíiꞌˉ e uǿˉ do? Jo̱guɨ mɨ˜ cangɨ́ˋ e caꞌnɨɨꞌ˜, ¿su o̱ꞌ quíiꞌˉ e cuuˉ e calɨ́ꞌˉ do? ¿Jialɨꞌˊ caꞌíˋ oꞌˊ e cajmeeꞌˉ lajo̱? Jo̱ o̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ, dseaˋ apóoˆ, nɨcajmeeꞌˉ adseaanꞌˋ, co̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéebˇ dseaˋ nɨcajmeeꞌˉ lajo̱.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 — ausente —
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 — ausente —
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ ꞌnɨˊ oor˜ lajo̱, caguiéngꞌˉ dseamɨ́ˋ quiáꞌˉ Ananías fɨˊ jo̱, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jaˋ ñirˊ jaléꞌˋ e nɨcalɨ́ˉ do.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ dseamɨ́ˋ quiáꞌˉ ꞌlɨɨ˜ Ananías do jo̱ cajíñꞌˉ:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Jo̱baꞌ casɨ́ꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ dseamɨ́ˋ do:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caquɨ́ngꞌˉ i̱ Safira do uii˜ tɨɨˉ Tʉ́ˆ Simón e nɨꞌlɨɨm˜bre. Jo̱ mɨ˜ caguilíingˉ i̱ sɨmingꞌˋ do, nɨꞌlɨɨm˜ i̱ dseamɨ́ˋ do. Jo̱ cangojéemˋbreiñꞌ do fɨˊ lɨ˜ caꞌáaiñꞌˉ jo̱ cataiñꞌˉ cáangˋ e lɨ˜ caꞌángˉ i̱ ꞌlɨɨ˜ dseañʉꞌˋ quiáꞌrˉ do.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Jo̱ lajɨɨngˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ teáangˉ do ie˜ jo̱ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ calɨñiˊ jaléꞌˋ e calɨ́ˉ do, eáamˊ cafǿiñꞌˊ.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jmiguiʉbˊ jaléꞌˋ li˜ e quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ cajméeˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ. Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ do seáiñꞌˊ fɨˊ guáꞌˉ féꞌˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel lɨ˜ siiˋ Niꞌnʉ́ʉˊ quiáꞌˉ dseata˜ Salomón.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ jiéngꞌˋ jaˋ teáˋ dsíirˊ e nidsitáaiñˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ do doñiˊ faꞌ eáamˊ jmɨꞌgóˋreiñꞌ do.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Jo̱ lajeeˇ jo̱ ngóoˊ lɨfɨ́ɨmˊ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jángꞌˋ yaang˜ fɨˊ jaguóˋ Dseaˋ Jmáangˉ, do dseañʉꞌˋ jo̱guɨ dseamɨ́ˋ.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ uǿøiñˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜ quiáꞌrˉ e dsíiñˋ ni˜ ꞌmaˋ, jo̱ dsijéeiñˋ fɨˊ jee˜ ꞌnʉ́ʉˊ e laco̱ꞌ mɨ˜ ningɨ́ngˉ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ jo̱, faꞌ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ i̱ꞌˆ quiáꞌˉbre nitɨ́ˉ lɨ˜ tengꞌˊ jaangˋ gángˉ i̱ dseaˋ dséeꞌ˜ do, jo̱ lajo̱b niꞌleáaiñꞌˉ do.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Jo̱guɨ fɨ́ɨmˊ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ jaléꞌˋ fɨɨˋ e téeꞌ˜ quiá̱ꞌˉ Jerusalén dsilíiñˉ fɨˊ jo̱ e jéeiñˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jéeˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ. Jo̱ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do ꞌláamˉbre.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Jo̱ i̱ dseaˋ mogui˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ saduceo eáangˊ calɨ́ˉ dsihuɨ́ɨiñˊ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ apóoˆ do có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e jmóoiñꞌˋ do.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Jo̱baꞌ casamꞌˉbre i̱ dseaˋ apóoˆ do, jo̱ catángꞌˋneiñꞌ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ quiáꞌˉ fɨ́ˋ.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Dsʉꞌ lajeeˇ teáaiñꞌ˜ e dsíiˊ ꞌnʉñíˆ dob, casíingˋ Fidiéeˇ jaangˋ ángel quiáꞌrˉ, jo̱ íbˋ i̱ caneáaˊ jnɨ́ˆ quiáꞌˉ e ꞌnʉñíˆ do lajeeˇ uǿøˋ, jo̱ caꞌuǿømˋbre i̱ dseaˋ apóoˆ do, jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do lala:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Güɨlíingˉtu̱ꞌ fɨˊ dsíiˊ guáꞌˉ féꞌˋ do quíiˉnaꞌ, jo̱ güɨsíiꞌ˜tu̱ꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ fɨˊ jo̱ jial laco̱ꞌ nilɨseeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ lata˜.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Jo̱baꞌ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ co̱o̱ˋguɨ do, eeˋguɨ cangolíingˆ i̱ dseaˋ apóoˆ do fɨˊ lɨ˜ siꞌˊ e guáꞌˉ féꞌˋ do quiáꞌrˉ, jo̱ cangotáaiñꞌ˜ dsíiˊ, jo̱ canaaiñˋ eꞌrˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ fɨˊ jo̱ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ ta˜ caquiʉꞌˊ i̱ ángel do.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Dsʉꞌ mɨ˜ caguilíingˉ i̱ dseaˋ néeˊ ni˜ guáꞌˉ i̱ sɨꞌíˆ ngotéeˋ i̱ dseaˋ apóoˆ i̱ teáangꞌ˜ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ do, jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱, joˋ i̱i̱ˋ cadséiñꞌˋ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ. Jo̱ caquɨmꞌˉbre e quié̱e̱rˋ e júuˆ do fɨˊ quiniˇ i̱ dseaˋ sɨseángꞌˊ do jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 —Mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ, dseángꞌˉ jnɨˊ guiʉ́bˉ jnɨ́ˆ quiáꞌˉ e ꞌnʉñíˆ do, jo̱guɨ i̱ ꞌléeˉ i̱ jmóoˋ íˆ do, dob teáaiñˉ fɨˊ quiniˇ jnɨ́ˆ; dsʉꞌ mɨ˜ caneáˆnaaꞌ, jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ joˋ i̱i̱ˋ seengˋ fɨˊ dsíiˊ jo̱.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ fii˜ jmidseaˋ do có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ mogui˜ i̱ fii˜ i̱ néeˊ ni˜ guáꞌˉ féꞌˋ do e júuˆ jo̱, jo̱baꞌ canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ e˜ nidsijéeˊ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ góorˋ do.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Jo̱ lajeeˇ jo̱, co̱o̱ˋ caguiébˉ jaangˋ dseaˋ i̱ quie̱ˊ júuˆ e fɨˊ lɨ˜ sɨseángꞌˊ dseaˋ do, jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ dseaˋ íˋ:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Jo̱baꞌ cangolíingˆ i̱ fii˜ néeˊ ni˜ guáꞌˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ e cangoꞌnéemꞌˇbreiñꞌ do. Jo̱ mɨ˜ cadséngꞌˋneiñꞌ do, jaˋ eeˋ cajmeáiñꞌˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ, co̱ꞌ ꞌgóꞌˋbre fɨng casɨꞌlóꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ do cu̱u̱˜ írˋ.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Jo̱ catǿˉbreiñꞌ do fɨˊ lɨ˜ sɨseángꞌˊ i̱ dseata˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˋ fɨˊ jo̱, lalab casɨ́ꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ mogui˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ do írˋ:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Jneaꞌˆ nɨcaté̱ꞌˆbaaꞌ føꞌˊ quíiˉnaꞌ jéengˊguɨ e joˋ niꞌéꞌˆnaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ góoˋnaaꞌ i̱ siiˋ Jesús do, jo̱ jǿøˉnaꞌ lana e fɨˊ latøømˉ fɨɨˋ Jerusalén nɨcaguiáˆnaꞌ e júuˆ jo̱, jo̱guɨ la quie̱ˊguɨ jneaꞌˆ iing˜naꞌ cuǿꞌˆnaꞌ dseeˉ cuaiñ˜ quiáꞌˉ e cajngaꞌˊ dseaˋ quiáꞌˉ i̱ Jesús do.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Jo̱baꞌ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón có̱o̱ꞌ˜ i̱ apóoˆ caguiaangˉguɨ do, jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ góorˋ i̱ sɨseángꞌˊ do:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Co̱ꞌ i̱ Fidiéeˇ i̱ jmiféngꞌˊ ꞌlɨɨ˜ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quíˉnaaꞌ do, dseaˋ íˋbingꞌ cajméeˋ e cají̱ꞌˊtu̱ Jesús, i̱ dseaˋ góoˋnaaꞌ i̱ cajngangꞌˊnaꞌ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ do.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Jo̱guɨ Fidiéeˇ nɨcaseángꞌˊneiñꞌ do, jo̱guɨ nɨcaguiéeiñˋ lɨ́ꞌˉ lɨˊ dséeˊ laco̱ꞌ guiiñ˜ ꞌñiaꞌrˊ, jo̱guɨ nɨcacuøꞌˊreiñꞌ do ta˜ e nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ jmɨgüíˋ, jo̱guɨ e leáiñˉ dseaˋ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáiñꞌˉ. Jo̱guɨ cajméeˋ Fidiéeˇ lajo̱ e laco̱ꞌ niquɨ́ꞌˉ jíingꞌˇ yee˜naaꞌ fɨˊ quinirˇ, jneaa˜aaꞌ dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel, jo̱ lajo̱baꞌ niꞌíiñˉ dseeˉ quíˉiiꞌ.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Jo̱ neb˜ jneaꞌˆ guiʉ́ˉ laꞌuiing˜ e júuˆ jo̱ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la ñiˊ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ cajo̱, jo̱ e Jmɨguíˋ jo̱ e nɨcacuøꞌˊ Fidiéeˇ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ nʉ́ʉꞌ˜ júuˆ quiáꞌrˉ.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ Israel i̱ sɨseángꞌˊ do lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ góorˋ Tʉ́ˆ Simón do, dsifɨˊ ladob calɨguíiñˉ jo̱ cartɨˊ mɨ˜ iiñ˜ nijngámꞌˉbreiñꞌ do.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Dsʉꞌ jee˜ i̱ dseata˜ i̱ sɨseángꞌˊ do niquiéengˋ jaangˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo i̱ siiˋ Gamaliel, jo̱ lɨ́ɨiñˊ jaangˋ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ, jo̱ eáamˊ jmɨꞌgóˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ tɨfaꞌˊ do. Jo̱ i̱ tɨfaꞌˊ do caró̱o̱rˉ lɨ˜ guiiñ˜ jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e caꞌuøøngˋtea i̱ dseaˋ apóoˆ do e lɨ˜ sɨseáiñꞌˊ do.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, i̱ tɨfaꞌˊ fariseo do casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ do ie˜ jo̱, jo̱ cajíñꞌˉ:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Té̱e̱ˊ óoˊnaꞌ ie˜ nɨngóoˊjiʉ do caseáangˋ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Teudas do teáˋ ꞌñiaꞌrˊ e jíñꞌˉ e lɨ́ɨiñˊ jaangˋ dseaˋ laniingˉ, jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ calɨgǿiñˋ lɨ́ꞌˆ lɨˊ quiʉ̱́ˋ ciento dseaˋbingꞌ cangotáangˉ có̱o̱ꞌr˜ ie˜ jo̱. Dsʉꞌ cajngamꞌˊ dseaˋ i̱ Teudas do mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ casojǿmˉbingꞌ do, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jo̱ cadséngˉ quiáꞌrˉ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ e calɨꞌíingˆ dseaˋ, caró̱o̱ˉ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Judas i̱ seengˋ fɨˊ Galilea i̱ cajíngꞌˉ e lɨ́ɨiñˊ jaangˋ dseaˋ laniingˉ; jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ calɨ́ꞌrˉ i̱ calɨgǿngˋ ie˜ jo̱. Dsʉꞌ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, dseabˋ cajngaꞌˊ quiáꞌrˉ cajo̱, jo̱guɨ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do casojǿmˉbiñꞌ do cajo̱.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉ jnea˜ ꞌnʉ́ꞌˋ e tiúungˊnaꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ na, jo̱ jaˋ quɨ́ngꞌˋnaꞌ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ có̱o̱ꞌr˜. Co̱ꞌ faco̱ꞌ e júuˆ la quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ yaang˜ dseaˋ jmɨgüíˋ, cuǿømˋbɨ ningɨ́ngˉ.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Dsʉꞌ song e júuˆ la e quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱baꞌ jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ nilíꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ e niꞌíing˜naꞌ. Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e ñiim˜ óoˊnaꞌ, jo̱ jieˊ mɨ˜ jmeeˉnaꞌ e teáangˉnaꞌ gaˋ uii˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Jo̱ catǿbꞌˉtu̱r i̱ dseaˋ apóoˆ do caléꞌˋ catú̱ˉ fɨˊ lɨ˜ sɨseángꞌˊ i̱ dseaˋ fɨ́ɨngˊ do; jo̱ mɨ˜ nɨteáaiñꞌ˜ do, jo̱ cabǿøngˉneiñꞌ jo̱guɨ caꞌɨ́ɨˉtu̱r ꞌgooˋ quiáiñꞌˉ do e joˋ niguiáˉguɨiñꞌ do júuˆ quiáꞌˉ i̱ Jesús do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱guɨbaꞌ caleáangˋneiñꞌ do.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Jo̱ caꞌuøømˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do e fɨˊ jo̱ e iáangˋ dsíirˊ, co̱ꞌ Fidiéeˇbingꞌ i̱ nɨcacuøˊ írˋ e laco̱ꞌ nidsingɨ́ɨiñˉ iihuɨ́ɨˊ uíiꞌ˜ Jesús.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Jo̱ canaangˋtu̱ i̱ dseaˋ apóoˆ do e eꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ júuˆ quiáꞌˉ Jesús laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜, jo̱guɨ guiarˊ jaléꞌˋ e júuˆ do fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ féꞌˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel e siꞌˊ fɨˊ Jerusalén jo̱guɨ lajo̱bɨ lacaangˋ fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉ dseaˋ cajo̱.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.