Atos 2
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱ cagüeáˉ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel e siiˋ Pentecostés quiáꞌˉ mɨ˜ catɨ́ˋ cincuenta jmɨɨ˜ e canaangˋ rooˋ jaléꞌˋ e jnirˊ. Jo̱ ie˜ jo̱, dob nɨsɨseángꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ e fɨˊ lɨ˜ tɨ́ɨiñˋ e seáiñꞌˊ do.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Jo̱ lajeeˇ teáaiñꞌ˜ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ jo̱, co̱o̱ˋ canúuˉbre e i̱i̱ˉ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ laco̱ꞌguɨ i̱i̱ˉ mɨ˜ íiˊ guíˋ e teáˋ eáangˊ, jo̱ co̱o̱bˋ mɨ˜ canaangˋ i̱i̱ˉ fɨˊ laꞌúngˉ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ lɨ˜ neáaiñꞌˊ do,
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 jo̱ cajnéngˉ co̱o̱ˋ e lɨ́ɨˊjiʉ la lɨ́ɨˊ mɨ˜ sǿngꞌˊ jɨˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ gui˜ lajaangˋ lajaangˋ i̱ dseaˋ do. Jo̱ caje̱ˊ co̱o̱ˋ e jo̱ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaaiñꞌˋ do.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Jo̱ lajo̱b caꞌíñꞌˋ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱ lajaangˋ lajaamˋbre canaaiñˋ féꞌrˋ jmíiˊ e jiéꞌˋ e jaˋ mɨˊ cuíirˋ jéengˊguɨ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ ta˜ jmóoˋ e Jmɨguíˋ do jee˜ írˋ.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Jo̱ ie˜ jo̱ teáangꞌ˜ fɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel fɨˊ Jerusalén i̱ jalíingˉ fɨˊ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ e laco̱ꞌ nijmitir˜ lají̱i̱ꞌ˜ e tɨ́ɨngˋ dseaˋ do fɨˊ jo̱ e jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Jo̱ mɨ˜ canúurˉ e i̱i̱ˉ do lafaꞌ e íiˊ guíˋ, jo̱ casɨtɨ́ɨngˊ rúiñꞌˋ jo̱guɨ caseángꞌˋ rúiñꞌˋ ladsifɨˊ lado fɨˊ jo̱, fɨˊ lɨ˜ neáangˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ. Jo̱ mɨ˜ caseáiñꞌˊ lajɨɨiñꞌˋ do e fɨˊ jo̱, jaˋ ñirˊ jialɨꞌˊ núurˋ e nɨféꞌˋ i̱ dseaˋ do jmíiˊ quiáꞌrˉ lajaangˋ lajaaiñˋ.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Jo̱ dsíngꞌˉ cangogáˋ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do ie˜ jo̱, co̱ꞌ jaˋ ɨˊ dsíirˊ e ninírˋ jaléꞌˋ e jo̱, jo̱ canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ lajeeˇ yaaiñ˜ lala:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Jo̱ ¿jialɨꞌˊ nʉʉˉnaaꞌ e féꞌrˋ jmíiˊ quíˉnaaꞌ?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Jo̱ jmaquíimˊbɨ lɨ˜ se̱e̱ˉnaaꞌ lajaangˋ lajaangˋnaaꞌ, co̱ꞌ lab néengˊnaaꞌ lana dseaˋ góoˋnaaꞌ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Partia, jo̱guɨ i̱ seengˋ fɨˊ Media, jo̱guɨ dseaˋ Elam, có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ Mesopotamia, jo̱guɨ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ Judea, jo̱guɨ i̱ seengˋ fɨˊ Capodocia, có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ seengˋ fɨˊ Ponto, có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ seengˋ fɨˊ Frigia có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ Panfilia lɨ˜ se̱ꞌˊ Asia,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 jo̱guɨ cajo̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ Egipto, có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ seengˋ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Libia quiá̱ꞌˉ laco̱ꞌ Cirene jo̱guɨ quiéemˋbɨ dseaˋ cajo̱ i̱ jalíingˉ fɨˊ Roma
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel latɨˊ mɨ˜ cangáangꞌ˜, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ jo̱bɨ nɨcaꞌuíiñˉ laco̱ꞌguɨ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ Israel. Jo̱guɨ quíimꞌ˜bɨ dseaˋ i̱ jalíingˉ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Creta cajo̱ có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Arabia. Jo̱ lajaangˋ lajaamˋbaaꞌ nʉʉˉnaaꞌ e féꞌrˋ jmíiˊ quíˉiiꞌ e quiáꞌˉ jial laniingˉ ꞌgøngꞌˊ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e jmóorˋ do jee˜ dseaˋ.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Jo̱ dsíngꞌˉ dsigáˋ dsíirˊ lajɨɨiñˋ, co̱ꞌ jaˋ ñirˊ jialɨꞌˊ calɨ́ˉ la do, jo̱ sɨ́ɨiñˋ lajeeˇ yaaiñ˜:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do jmineamꞌˆbreiñꞌ do jo̱ féꞌrˋ:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Tʉ́ˆ Simón e féꞌˋ i̱ dseaˋ do lado, jo̱baꞌ caráaiñˉ caféꞌrˋ uii˜ quiáꞌˉ lajɨɨiñˋ laꞌóꞌˋ calɨ́iñˉ dseaˋ ngɨˊ có̱o̱ꞌ˜ Jesús, jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ do có̱o̱ꞌ˜ júuˆ teáˋ:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Co̱ꞌ jneaꞌˆ jaˋ íingˊnaaꞌ laco̱ꞌguɨ la ɨˊ óoˊnaꞌ, co̱ꞌ eeˋbɨ, nábɨ nitɨ́ˉ la i̱i̱ˉ ñʉ́ˉ laꞌeeˋ.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Jo̱ jaˋ lɨ́ɨˊ laco̱ꞌ la ɨˊ óoˊnaꞌ, co̱ꞌ lanaguɨ nɨlɨti˜ laco̱ꞌguɨ cajíngꞌˉ Joel i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ mɨ˜ cajíñꞌˉ lala:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Lalab nidsijéeˊ mɨ˜ nɨjaquiéengˊ e niꞌíingˉ jmɨgüíˋ,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Jo̱guɨ nicuǿøˆø jaléngꞌˋ dseañʉꞌˋ dseamɨ́ˋ i̱ jmóoˋ lají̱i̱ꞌ˜ e iing˜ jnea˜ Jmɨguíˋ quiéˉe,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Jo̱guɨ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ nijmee˜e jaléꞌˋ e quɨ́ɨꞌ˜ɨ jmɨɨ˜ e dsigáˋ dsíiˊ dseaˋ,
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Jo̱ joˋ nijneáˋguɨ jɨ˜ ieeˋ,
20 Veya matan boro nagugum
21 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ mɨꞌˊ jnea˜ e nijmɨcó̱o̱ꞌˇo̱re,
21 Orot yait
22 Jo̱ lalab cajíngꞌˉguɨ Tʉ́ˆ Simón casɨ́ꞌrˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel ie˜ jo̱:
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Jo̱guɨ cajángꞌˋ dseaˋ Jesús fɨˊ jaguóoˋnaꞌ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ nɨsɨꞌíˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ lamɨ˜ jéengˊguɨ, co̱ꞌ lajo̱b nɨsɨꞌíiñˆ quiáꞌˉ dseaˋ do. Jo̱guɨ ꞌnʉ́ꞌˋ caséngꞌˊnaꞌre cartɨˊ cajngangꞌˊnaꞌre e cateáangˊnaꞌr fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ sooˋ dsíiˊ rúngꞌˋnaꞌ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Dsʉꞌ Fidiéeˇ cajméerˋ e cají̱bꞌˊtu̱ dseaˋ do, jo̱guɨ caleáamˋbre dseaˋ do ni˜ ꞌmóˉ, dsʉco̱ꞌ jaˋ cuǿøngˋ e Jesús nijé̱ˉguɨr e ꞌlɨɨiñ˜.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Dsʉco̱ꞌ lalab cajíngꞌˉ dseata˜ quíˉiiꞌ Davíꞌˆ malɨɨ˜guɨ eáangˊ e féꞌrˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Jesús mɨ˜ cajíñꞌˉ lala:
25 David nati orot isan eo,
26 Jo̱ dseángꞌˉ eáamˊ iáangˋ dsiiˉ cartɨˊ øøˉ quiáꞌˉ e iáangˋ dsiiˉ do,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Co̱ꞌ jaˋ nicuǿˉ Fidiéeˇ fɨˊ e nija̱ˋ jnea˜ fɨˊ dsíiˊ tóˋ é̱e̱ˋ,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Co̱ꞌ dseaˋ íbˋ dseaˋ caꞌeꞌˊ jnea˜ jial laco̱ꞌ nilɨseenˉ fɨˊ jmɨgüíˋ có̱o̱ꞌr˜,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Jo̱ fɨ́ɨˉguɨ́ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ, cuǿøꞌ˜teaꞌ jnea˜ fɨˊ e nifǿnꞌˆn ꞌnʉ́ꞌˋ carˋ ngocángˋ dsiiˉ e i̱ quíˉiiꞌ dseata˜ Davíꞌˆ do jaˋ féꞌrˋ uii˜ quiáꞌrˉ ꞌñiaꞌrˊ, co̱ꞌ e jáꞌˉbaꞌ cajúmˉbre jo̱guɨ caꞌámˉbre cajo̱, jo̱ e é̱e̱ˋ quiáꞌrˉ do sɨjí̱ꞌˋbɨ latɨˊ lana jee˜ jneaa˜aaꞌ.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Dsʉꞌ i̱ Davíꞌˆ do calɨ́iñˉ jaangˋ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ, jo̱guɨ ñiˊbre guiʉ́ˉ e Fidiéeˇ cacuørˊ dseángꞌˉ júuˆ jáꞌˉ quiáꞌrˉ e nicuǿiñˉ jaangˋ lajeeˇ i̱ dseaˋ sɨju̱rˇ do i̱ nilíingˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ quíˉiiꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Jo̱ e lafaꞌ nɨjǿøbˉ i̱ dseata˜ Davíꞌˆ do jo̱ caféꞌrˋ uii˜ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, i̱ dseaˋ i̱ casíngˉ Fidiéeˇ fɨˊ jmɨgüíˋ la e quiáꞌˉ nijí̱bꞌˊtu̱ dseaˋ do mɨ˜ ningɨ́ˋ e nijúuiñˉ ie˜ mɨ˜ cajíñꞌˉ e jaˋ nijé̱ˉ i̱ dseaˋ na fɨˊ dsíiˊ tóˋ é̱e̱ˋ quiáꞌrˉ, o̱ꞌguɨ nijgiéꞌˋ jaléꞌˋ ngúuˊ táaiñˋ fɨˊ dsíiˊ e tooˋ é̱e̱ˋ do.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, co̱ꞌ Fidiéeˇ cajméerˋ e cají̱ꞌˊtu̱ Jesús mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajúiñˉ, jo̱ lajalébꞌˋ e calɨ́ˉ do neb˜ jneaa˜aaꞌ lajɨɨˉnaaꞌ.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Jo̱guɨ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cají̱ꞌˊtu̱r do, cangáiñꞌˉ fɨˊ lɨ˜ guiingˇ Fidiéeˇ fɨˊ ñifɨ́ˉ e ngogüeárˋ lɨ́ꞌˉ lɨˊ dséeˊ laco̱ꞌ guiing˜ dseaˋ do. Jo̱ fɨˊ jo̱b caꞌíngꞌˋ dseaˋ do e Jmɨguíˋ e cacuøˊ Tiquiáꞌrˆ Fidiéeˇ e laco̱ꞌ nicuǿꞌrˉ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ júuˆ e nɨcacuørˊ lamɨ˜ jéengˊguɨ. Jo̱ e lab lají̱i̱ꞌ˜ e nɨcañíiˉ ꞌnʉ́ꞌˋ jo̱guɨ e nɨcanʉ́ʉˉnaꞌ lajeeˇ lana.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Dsʉco̱ꞌ o̱ꞌ i̱ ꞌlɨɨ˜ dseata˜ Davíꞌˆ i̱ cangángꞌˉ fɨˊ ñifɨ́ˉ la quie̱ˊ ngúuˊ táaiñˋ do laco̱ꞌguɨ cangángꞌˉ Jesús, dsʉco̱ꞌ ꞌñiabꞌˊ i̱ Davíꞌˆ do cajíñꞌˉ lala ie˜ jo̱:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 cartɨˊ nijmee˜ jnea˜ e nilɨnʉ́ʉꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ júuˆ quíiꞌˉ, jaléngꞌˋ i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ ꞌnʉˋ.”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Jo̱ güɨlɨne˜baaꞌ guiʉ́ˉ jaléngꞌˋ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel, e i̱ Jesús i̱ cateáangˊ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ do, íˋbingꞌ cacuǿøngˋ Fidiéeˇ e lɨ́ɨiñˊ Fii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, jo̱guɨ caleáaiñˋ jneaa˜aaꞌ jee˜ dseeˉ quíˉiiꞌ cajo̱.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ do e júuˆ quiáꞌˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do, dsíngꞌˉ calɨ́iñˉ fɨꞌíˆ. Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌrˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ dseaˋ apóoˆ caguiaangˉguɨ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Jo̱ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Jo̱ e Jmɨguíˋ e niñíingˋnaꞌ do quiáꞌrˉ catɨ́ɨmˉbaꞌ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ jó̱o̱ˋnaꞌ cajo̱ có̱o̱ꞌ˜guɨ lajɨɨngˋ jaléngꞌˋ dseaˋ lɨ́ꞌˆ doñiˊ jiéꞌˋ fɨˊ seeiñˋ, lɨ́ꞌˆ lajaléngꞌˋ i̱ nɨsɨꞌíingˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ i̱ niꞌuíingˉ dseaˋ quiáꞌrˉ.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Jo̱ có̱o̱ꞌ˜ e júuˆ lab jo̱guɨ có̱o̱ꞌ˜ e jiéꞌˋguɨ cajo̱ e caliúngꞌˊ Tʉ́ˆ Simón jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseáiñꞌˊ fɨˊ Jerusalén ie˜ jo̱, jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Jo̱ lajo̱b jí̱i̱ꞌ˜ lɨ́ɨˊ júuˆ quiáꞌˉ Tʉ́ˆ Simón e casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do. Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jáꞌˉ calɨ́ngˉ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do, cajgáamˉbre jmɨɨˋ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e caꞌuíingˉ dseaˋ do dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ. Jo̱ ie˜ jo̱ ꞌnɨˊ milguɨ dseaˋ i̱ caꞌuíingˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱ caquɨmꞌˉbre có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ caguiaangˉguɨ do ie˜ jmɨɨ˜ jo̱.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Jo̱guɨ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do dseángꞌˉ jaˋ jmɨtúngˉ dsíirˊ lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ e guiaˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do, jo̱guɨ røøbˋ jmóorˋ jmáꞌˉjiʉ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e seaˋ quiáꞌrˉ. Jo̱guɨ lajo̱bɨ cajo̱ e féiñꞌˊ Fidiéeˇ jo̱guɨ seángꞌˋ rúiñꞌˋ lajɨɨiñꞌˋ do e gøꞌrˊ ir˜ co̱lɨɨng˜ e laco̱ꞌ jmiguiéngꞌˊ dsíirˊ Dseaˋ Jmáangˉ.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jo̱ ie˜ jo̱ lajalémꞌˋ dseaˋ dsigáˋ dsíirˊ jaléꞌˋ e li˜ e quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ e jmóoˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jo̱ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ nɨjáꞌˉ calɨ́ngˉ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, eáamˊ guiʉ́ˉ conrøøˋ seeiñˋ, jo̱guɨ jmóorˋ jmáꞌˉjiʉ lají̱i̱ꞌ˜ e seaˋ quiáꞌrˉ lajaangˋ lajaaiñˋ;
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 co̱ꞌ ꞌnɨ́ɨˋbre jaléꞌˋ e seaˋ quiáꞌrˉ, jo̱ e cuuˉ e lɨꞌrˋ do jmóorˋ jmáꞌˉjiʉ lɨ˜ jialco̱ꞌ li˜ ꞌnéˉ quiáꞌrˉ lajaangˋ lajaaiñˋ.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Jo̱ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ seángꞌˋ rúiñꞌˋ fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ, jo̱ fɨˊ quiáꞌˉ laꞌóꞌˋ rúiñꞌˋ eáamˊ iáangˋ dsíirˊ gøꞌrˊ ir˜ co̱lɨɨng˜ e jaˋ jmɨjløngꞌˆ yaaiñ˜,
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 jo̱guɨ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ eáamˊ guiʉ́ˉ féꞌrˋ uii˜ quiáiñꞌˉ, jo̱guɨ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ jmóoˋ Fidiéeˇ e fɨ́ɨngˊguɨ dseaˋ caꞌuíiñˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.