Atos 10

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ ie˜ jo̱ niseengˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Cornelio fɨˊ co̱o̱ˋ fɨˊ lɨ˜ siiˋ Cesarea i̱ nilɨ́ɨngˊ fii˜ quiáꞌˉ co̱o̱ˋ ꞌléꞌˋ e siiˋ italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Jo̱ i̱ Cornelio do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌrˉ, røøbˋ eáamˊ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ jo̱guɨ eáamˊ nʉ́ʉꞌr˜ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ dseaˋ do, jo̱guɨ jmɨcó̱o̱ꞌ˜bɨr có̱o̱ꞌ˜ cuuˉ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ jaˋ seaˋ e ꞌnéˉ, jo̱guɨ contøømˉ féiñꞌˊ Fidiéeˇ cajo̱.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Jo̱ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ ngóoˊjiʉ la i̱i̱ˉ ꞌnɨˊ e caꞌlóoˉ i̱ Cornelio do lɨɨng˜ eeˋ cangárˉ lafaꞌ mɨ˜ quɨrˊ, jo̱ dseángꞌˉ røøbˋ cangáiñˉ jaangˋ ángel i̱ lɨ́ɨngˊ guotɨɨˉ Fidiéeˇ i̱ caꞌíˉ fɨˊ lɨ˜ guiiñ˜ jo̱ cajíngꞌˉ dseaˋ do lala:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Jo̱ dob caje̱ˊ i̱ Cornelio do jǿøiñˉ i̱ ángel do, jo̱ eáamˊ ꞌgóꞌrˋ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Jo̱ lana nisɨ́ɨnꞌˆ dseaˋ quíiꞌˉ fɨˊ Jope jo̱ nidsiteꞌrˊ Simón i̱ siiˋ Tʉ́ˆ cajo̱ e nijaiñꞌˊ fɨˊ la.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Jo̱ lana dob guiiñ˜ fɨˊ quiáꞌˉ jaangˋguɨ i̱ siiˋ Simón cajo̱, jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ guiing˜ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ i̱ jmóoˋ ta˜ jmɨꞌua˜ loo˜ jóꞌˋ.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e cangángꞌˉ i̱ ángel i̱ caféꞌˋ quiáꞌrˉ do, dsifɨˊ lanab catǿꞌˉ i̱ Cornelio do gángˉ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaangˋ ꞌléeˉ i̱ nicuíiñˋ guiʉ́ˉ jo̱guɨ i̱ eáamˊ jmɨꞌgóˋ Fidiéeˇ cajo̱.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ jmaꞌˊreiñꞌ do júuˆ jaléꞌˋ e cangárˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ e cajíngꞌˉ i̱ ángel do, jo̱ casíimˋbreiñꞌ do fɨˊ fɨɨˋ Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, lajeeˇ guiꞌnangꞌˇ teáaiñꞌ˜ do fɨˊ jo̱ nɨjaquiéemˊ niguilíiñˉ fɨˊ Jope, jo̱ nɨngóoˊ guieñíꞌˉ ie˜ jo̱, jo̱ lajeeˇ jo̱b cajgóoˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do fɨˊ yʉ́ꞌˆ ꞌnʉ́ʉˊ e lɨ˜ guiiñꞌ˜ do fɨˊ Jope e cangoféeiñꞌˇ Fidiéeˇ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Jo̱ sóongˉ nɨjmɨꞌaaiñˉ lajeeˇ jo̱, jo̱ nɨꞌiiñ˜ dǿꞌrˉ i˜bre. Jo̱ lajeeˇ guiiñꞌ˜ dob, lajeeˇ e néeˋ guiʉ́ˉ e nidǿꞌrˉ, canaangˋ nírˋ jaléꞌˋ e cacuøˊ Fidiéeˇ e sɨꞌíiñˆ e ninírˋ lafaꞌ mɨ˜ quɨˊ dseaˋ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Jo̱ cangárˉ e canaˊ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ, jo̱ jnéengˉ cajgóˉ co̱o̱ˋ e lɨ́ɨˊ laco̱ꞌ co̱o̱ˋ ꞌmɨꞌˊ e feꞌˋ, jo̱ jnéengˉ ꞌñʉ́ʉꞌ˜ lajɨˋ quiʉ̱́ˋ quiúungꞌ˜.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Jo̱ e dsíiˊ ꞌmɨꞌˊ do jnéengˉ teáangꞌ˜ langɨ́ɨngˉ íingꞌ˜ jóꞌˋ nuuˋ i̱ dsi˜ tú̱ˉ guooˋ jo̱guɨ tú̱ˉ tɨɨˉ, jo̱ quiéengˋguɨ cajo̱ jaléngꞌˋ mɨꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ quɨꞌˊ jo̱guɨ langɨ́ɨngˉ íingꞌ˜ ta̱ˊ.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Jo̱ canúurˉ e cajíngꞌˉ jaangˋ i̱ guicaféꞌˋ jo̱ guicajíñꞌˉ do:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Jo̱ Tʉ́ˆ Simón cañíirˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Jo̱baꞌ guicajíngꞌˉtu̱ i̱ guicaféꞌˋ do:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Jo̱ mɨ˜ catɨ́ˋ ꞌnɨˊ néeꞌ˜ e guicaféꞌˋ i̱ dseaˋ do e júuˆ jo̱, cangóbꞌˉtu̱ e ꞌmɨꞌˊ do fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Jo̱ caje̱ˊ Tʉ́ˆ Simón ɨˊ dsíirˊ e˜ guǿngꞌˋ jaléꞌˋ e cangárˉ do. Jo̱ lajeeˇ jo̱ caguilíimˉ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Cornelio do fɨˊ quiáꞌˉ i̱ Simón do e nɨngɨ́ˋ cangɨrˊ jmɨngɨ́ɨrˋ. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ lɨ˜ guiing˜ i̱ Tʉ́ˆ Simón do,
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 jo̱ cajmɨngɨ́ɨrˋ có̱o̱ꞌ˜ júuˆ teáˋ su dob lɨ˜ guiing˜ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Simón i̱ siiˋbɨ Tʉ́ˆ cajo̱.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Jo̱ lajeeˇ jo̱, dobɨ singꞌˊ Tʉ́ˆ Simón e ɨˊ dsíirˊ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e cangárˉ do mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caféꞌˋ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ jo̱ casɨ́ꞌˉ írˋ lala:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Ráanꞌˉ jo̱ guóꞌˆ có̱o̱ꞌr˜, jo̱ jaˋ eeˋ ɨˊ oꞌˊ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ, co̱ꞌ jneab˜ dseaˋ casɨ́ɨnˉn i̱ dseaˋ na fɨˊ la.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Jo̱ cajgámˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do lɨ˜ dsíiñˆ, jo̱ cangoꞌíiñꞌ˜ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Cornelio do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Jo̱ cañíiˋ i̱ dseañʉꞌˋ gaangˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Jo̱ catǿbꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ dseañʉꞌˋ gaangˋ do fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ lɨ˜ guiiñ˜, jo̱ dob caje̱rˊ co̱lɨɨng˜ e uǿøˋ jo̱. Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ lajo̱, cangóbˉ Tʉ́ˆ Simón có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ do fɨˊ Cesarea, jo̱guɨ cangolíimˉbɨ có̱o̱ꞌr˜ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Jope.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ co̱o̱ˋguɨ jmɨɨ˜ lajo̱, jo̱guɨbaꞌ caguilíiñˉ cartɨˊ Cesarea fɨˊ lɨ˜ nɨguiing˜ i̱ Cornelio do sɨjeengˇ írˋ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cuíiñˋ eáangˊ i̱ catǿꞌrˉ fɨˊ quiáꞌrˉ e laco̱ꞌ niꞌíñꞌˋ i̱ Tʉ́ˆ Simón do.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do fɨˊ jo̱, dob nɨsingꞌˊ i̱ Cornelio do oꞌnʉ́ˆ e nɨgüɨjeengˇneiñꞌ. Jo̱ mɨ˜ cangángˉ rúiñꞌˋ, dsifɨˊ ladob casíꞌˋ Cornelio uǿˉ jnir˜ fɨˊ quiniˇ i̱ Tʉ́ˆ Simón do e laco̱ꞌ nijmiféngꞌˊneiñꞌ.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Dsʉꞌ Tʉ́ˆ Simón dsifɨˊ ladob caseangꞌˊneiñꞌ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnáꞌˆ sɨ́ɨiñˋ ladob, caꞌíˉ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ, jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ nɨsɨseángꞌˊ fɨˊ jo̱ mɨ˜ cangotáaiñꞌ˜.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Jo̱ lalab casɨ́ꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ dseaˋ do:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Jo̱baꞌ mɨ˜ caguilíingˉ dseaˋ quíiꞌˉ e tǿꞌrˋ jnea˜, dsifɨbˊ cagáˉa có̱o̱ꞌr˜, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ eeˋ dseeˉ caséeꞌ˜e. Jo̱baꞌ iin˜n dseáangˊ dsiiˉ e˜ ta˜ cateꞌˊnaꞌ jnea˜.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Jo̱baꞌ cañíiˋ Cornelio quiáꞌˉ Tʉ́ˆ Simón jo̱ cajíñꞌˉ:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jnea˜: “Cornelio, nɨcanúubˉ Fidiéeˇ jaléꞌˋ júuˆ quíiꞌˉ, jo̱guɨ nɨcalɨñiˊbre jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ e nɨcajmeeꞌˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ seaˋ jaléꞌˋ e ꞌnéˉ.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Quiʉ́ʉꞌ˜ ta˜ dseaˋ quíiꞌˉ jo̱ güɨguilíiñˉ fɨˊ Jope, jo̱ güɨguiteꞌrˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Simón, siiˋbɨr Tʉ́ˆ cajo̱, i̱ táangˋ fɨˊ quiáꞌˉ jaangˋguɨ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Simón i̱ guiing˜ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ i̱ jmóoˋ ta˜ jmɨꞌua˜ loo˜ jóꞌˋ.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Jo̱baꞌ dsifɨˊ lajo̱b casɨ́ɨnˉn dseaˋ quiéˉe e caguitéerˋ ꞌnʉˋ, jo̱ eáamˊ guiʉ́ˉ la nɨcajmeeꞌˉ e nicañíˉbaꞌ. Jo̱guɨ lana lab nɨse̱e̱ˉnaaꞌ lajɨɨˉnaaꞌ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, jo̱ eáamˊ ii˜naaꞌ nʉ́ˆnaaꞌ jaléꞌˋ júuˆ e caꞌíingꞌ˜ ꞌnʉˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ e catɨ́ɨˉnaaꞌ e ninʉ́ˆnaaꞌ.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Jo̱ mɨ˜ catóꞌˊ féꞌˋ i̱ Cornelio do, jo̱ canaangˋ Tʉ́ˆ Simón féꞌrˋ júuˆ quiáꞌrˉ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ fɨˊ quiáꞌˉ i̱ Cornelio do jo̱ cajíñꞌˉ:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 co̱ꞌ ímꞌˋ Fidiéeˇ dseaˋ i̱ jmɨꞌgóˋ írˋ jo̱guɨ i̱ jmóoˋ e guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌr˜ doñiˊ jiéꞌˋ fɨˊ lɨ˜ seeiñˋ.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Jo̱ Fidiéeˇ cangɨ́ɨiñˋ júuˆ quiáꞌrˉ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ jneaꞌˆ, dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel, quiáꞌˉ jial nilɨseengˋ dseaˋ juguiʉ́ˉ júuˆ røøˋ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ Dseaˋ Jmáangˉ, co̱ꞌ íbˋ Fii˜ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Jo̱ guiʉ́bˉ ñíˆ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléꞌˋ e calɨ́ˉ ie˜ jaˋ mɨˊ ngóoˊ eáangˊ fɨˊ guóoꞌ˜ uǿˉ quíˉnaaꞌ, jneaꞌˆ dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel, jo̱ canaangˋ jaléꞌˋ e jo̱ catɨˊ Galilea mɨ˜ cangɨ́ˋ e caguiaˊ Juan júuˆ quiáꞌrˉ e ꞌnéˉ nisángˋ dseaˋ jmɨɨˋ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e quɨ́ꞌˉ jíngꞌˋ yaaiñ˜ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Jo̱ nɨñíbˆ ꞌnʉ́ꞌˋ cajo̱ jial cacuøꞌˊ Fidiéeˇ Jmɨguíˋ quiáꞌrˉ Jesús i̱ cacuángˉ fɨˊ Nazaret, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ e bíˋ jo̱ cajméeˋ Jesús jmangꞌˉ e guiʉ́ˉ, jo̱guɨ cajmiꞌleáaiñˉ jaléngꞌˋ i̱ íngꞌˋ iihuɨ́ɨˊ uíiꞌ˜ e fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌrˉ; jo̱ jaléꞌˋ e jo̱ calɨ́ꞌrˉ cajméerˋ, co̱ꞌ seemˋ Fidiéeˇ contøøngˉ có̱o̱ꞌ˜ írˋ.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Jo̱ caneb˜ jneaꞌˆ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ e cajméeˋ Jesús ie˜ jo̱ fɨˊ Jerusalén, lɨ́ꞌˆ latøøngˉ lɨ˜ se̱ꞌˊ Judea. Jo̱ mɨ˜ lɨ˜ cøøngˋ lajo̱, cateáangˋ dseaˋ írˋ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ jo̱ fɨˊ jo̱b cajúiñˉ.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Dsʉꞌ Fidiéeˇ cajméerˋ e cají̱bꞌˊtu̱ dseaˋ do mɨ˜ cadsíngˉ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱, jo̱guɨ cajméerˋ e cajnéngˉ dseaˋ do jee˜ jneaꞌˆ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Dsʉꞌ jaˋ cajmijnéengˋ ꞌñiaꞌrˊ jee˜ lɨ́ꞌˆ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ, co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ jee˜ jneabꞌˆ cajmijnéengˋ ꞌñiaꞌrˊ, dseaˋ i̱ nɨcaguíngꞌˋ Fidiéeˇ lají̱i̱ꞌ˜ lamɨ˜ jéengˊguɨ quiáꞌˉ e nijmóˆnaaꞌ júuˆ røøˋ jaléꞌˋ e calɨ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ Jesús. Jo̱ jneabꞌˆ dseaˋ caꞌnéꞌˆ caquiee˜naaꞌ có̱o̱ꞌr˜ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cají̱ꞌˊtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Jo̱guɨ Jesús casíiñˋ jneaꞌˆ e niguiáˆnaaꞌ júuˆ quiáꞌrˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ, jo̱guɨ e nijmóˆnaaꞌ júuˆ røøˋ e Fidiéebˇ dseaˋ casíiñˋ dseaˋ do e niquidsirˊ íꞌˋ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ i̱ jí̱ꞌˋguɨ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ i̱ nɨꞌlɨɨng˜ mɨ˜ catɨ́ˋ íꞌˋ lajo̱.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ nɨcaféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ lají̱i̱ꞌ˜ malɨꞌˋ eáamˊ caféꞌrˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Jesús, jo̱guɨ cajímꞌˉbɨr cajo̱ e doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ jángꞌˋ yaang˜ fɨˊ jaguóˋ Jesús niꞌíimˉ dseeˉ quiáꞌrˉ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Jo̱ laco̱ꞌ guiꞌnangꞌˇ simꞌˊbɨ Tʉ́ˆ Simón e féꞌrˋ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ jee˜ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ do, mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangɨ́ɨngˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ nɨlɨ́ɨngˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ caguilíingˉ có̱o̱ꞌ˜ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ quiáꞌˉ i̱ Cornelio do, eáamˊ cangogáˋ dsíirˊ mɨ˜ calɨlíꞌrˆ e cangɨ́ɨmˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ cajo̱,
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 co̱ꞌ núurˋ sɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ jmíiˊ e jiéꞌˋguɨ laco̱ꞌ jmíiˊ quiáꞌrˉ jo̱guɨ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ cajo̱.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do ladsifɨˊ lado:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Jo̱ caquiʉꞌˊ Tʉ́ˆ Simón ta˜ e cajgáamˉ i̱ dseaˋ do jmɨɨˋ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e nɨlɨ́ɨiñˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do camɨꞌrˊ Tʉ́ˆ Simón e faꞌ nijé̱ˉbɨ dseaˋ do co̱o̱ˋ tú̱ˉ jmɨɨ˜ có̱o̱ꞌr˜ fɨˊ jo̱.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.