Mateus 15

Comaltepec Chinantec NT (CCO_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangoquiéengˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo có̱o̱ꞌ˜guɨ tú̱ˉ ꞌnɨˊ mɨ́ɨngꞌ˜ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel, jo̱ jaléiñꞌˋ do jalíiñˉ fɨˊ Jerusalén, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 —¿Jialɨꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quíiꞌˉ jaˋ ru̱ꞌrˊ guóorˋ laco̱ꞌ quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨngˋ ꞌlɨɨ˜ dseaˋ áangˊ quíˉnaaꞌ mɨ˜ nʉ́ꞌˉguɨ e nidǿꞌrˉ ir˜?
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Jo̱guɨ Jesús cajmɨngɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do lala: —Jo̱ ¿jialɨꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ cajo̱ jaˋ jmɨꞌgooˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ Fidiéeˇ, co̱ꞌ lɨco̱ꞌ jmitíˉnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨngˋnaꞌ yaam˜baꞌ?
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Co̱ꞌ lalab jíngꞌˉ Fidiéeˇ: “Jmɨꞌgooˋ tiquíiꞌˆ có̱o̱ꞌ˜guɨ niquíiꞌˆ”, jo̱guɨ “I̱ dseaˋ i̱ cuøꞌˊ júuˆ ꞌlɨꞌˆ tiquiáꞌˆ o̱si niquiáꞌˆ é, niꞌɨ́ˉ íꞌˋ e ꞌnéˉ nijúumˉ i̱ dseaˋ íˋ.”
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Jo̱ dsʉꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ fóꞌˋnaꞌ e jaangˋ dseaˋ cuǿømˋ nisɨ́ꞌrˋ tiquiáꞌrˆ o̱si niquiáꞌrˆ é: “Jaˋ cuǿøngˋ líˋ jmɨcó̱o̱ꞌˇo̱ ꞌnʉˋ lana, co̱ꞌ lajɨbˋ e seaˋ quiéˉe nɨcacuǿøˉø Fidiéeˇ”;
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 jo̱guɨ fóꞌˋnaꞌ cajo̱ e lɨ́ꞌˆ doñiˊ i̱i̱ˋ i̱ caféꞌˋ e júuˆ la joˋ catɨ́ɨngˉ faꞌ e nijmɨcó̱o̱ꞌ˜guɨr tiquiáꞌrˆ o̱si niquiáꞌrˆ é. Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, co̱ꞌ joˋ jíiꞌ˜naꞌ faꞌ jmitíˆguɨꞌ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ dseaˋ malɨɨ˜guɨ, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨngˋnaꞌ yaam˜baꞌ jmitíˆnaꞌ.
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 ¡I̱ jmɨcaang˜ i̱ la ꞌnʉ́ꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e fóꞌˋnaꞌ! Co̱ꞌ jábꞌˉ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ júuˆ e caféꞌˋ Saíiˆ, jaangˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ mɨ˜ caféꞌrˋ uii˜ quíiˆnaꞌ lala:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 — ausente —
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 — ausente —
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, catǿꞌˉ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala: —Nʉ́ʉˉnaꞌ jo̱guɨ jmeeˉnaꞌ úungˋ e ningángꞌˋnaꞌ e júuˆ la:
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ e ɨ̱́ꞌˋ gøꞌˊ dseaˋ jaˋ cuǿøngˋ líˋ jméˉ e nilɨꞌlɨiñꞌˆ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e uøøˋ fɨˊ moꞌoobˉ dseaˋ, jí̱i̱ꞌ˜ e jo̱baꞌ cuǿøngˋ líˋ jméˉ e nilɨꞌlɨiñꞌˆ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Jo̱ cangoquiéengˊ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ dseaˋ do jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉreiñꞌ lala: —Fíiˋnaaꞌ, ¿ñíꞌˆ e ꞌníbꞌˋ catɨ́ɨngˉ dseaˋ fariseo e júuˆ e caféeꞌ˜ na ꞌmɨcú̱ꞌˉ?
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ lala: —Lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ onuuˋ e seaˋ fɨˊ guóoꞌ˜ uǿˉ e o̱ꞌ Tiquiéˆe dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ cajnírˋ, nigüɨtǿøbꞌ˜ e jo̱ catɨˊ jmóˆ quiáꞌˉ.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, jaˋ jmijíingˆnaꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ fariseo do; co̱ꞌ i̱ dseaˋ íˋ lɨ́ɨiñˊ lafaꞌ dseaˋ tiuungˉ i̱ jeeng˜ jaangˋguɨ dseaˋ tiuungˉ. Jo̱ jaˋ líꞌˋ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ tiuungˉ nijéiñˉ jaangˋguɨ dseaˋ tiuungˉ, co̱ꞌ fɨng song cajméerˋ lajo̱, jo̱baꞌ lajɨˋ huáamˉbre dseáangꞌ˜ nijiúiñꞌˋ fɨˊ ɨ̱́ɨ̱ˊ jóng.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajíngꞌˉ Tʉ́ˆ Simón casɨ́ꞌrˉ Jesús: —Fíiˋi, ¿jሠjiéeˋ oꞌˊ jméeꞌ˜ jneaꞌˆ júuˆ e˜ guǿngꞌˋ e júuˆ e caféeꞌ˜ na ꞌmɨcú̱ꞌˉ?
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ Tʉ́ˆ Simón: —Jo̱ ¿su o̱ꞌguɨ ꞌnʉ́ꞌˋ mɨˊ ngámꞌˋbɨꞌ júuˆ quiéˉe cajo̱?
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 ¿Su jaˋ ñíˆnaꞌ e lajaléꞌˋ e ɨ̱́ꞌˋ gøꞌˊ dseaˋ ngɨ́ɨngˊ fɨˊ dsíiˊ tuꞌrˊ, jo̱ mɨ˜ joˋ eeˋ ta˜ íingˆ, jo̱baꞌ uøøbˋ jóng fɨˊ lɨ́ꞌˉ caluuˇ?
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Jo̱ dsʉꞌ jaléꞌˋ júuˆ e uøøˋ fɨˊ moꞌooˉ dseaˋ, fɨˊ dsíibˊ dseaˋ lɨ˜ jalíˋ jaléꞌˋ e jo̱, jo̱ e jo̱baꞌ jmóoˋ e jmɨrǿngˋ dseeˉ yaang˜ dseaˋ.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Co̱ꞌ fɨˊ dsíiˊ dseaˋ lɨ˜ jalíˋ jaléꞌˋ e gaˋ e ɨˊ dsíirˊ, jo̱ e jo̱ quiéengˋ e jngangꞌˊ dseaˋ rúiñꞌˋ, o̱si e ꞌlee˜ dseaˋ e güɨɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ o̱ꞌ quiáꞌrˉ, o̱si e jmóoˋ dseaˋ jaléꞌˋ e jaˋ tíiˊ ta˜ e lɨ́ˋ dsíiˊ ngúuˊ táaiñˋ, o̱si jmóorˋ ɨ̱ɨ̱ˋ é, o̱si ngɨrˊ ta˜ quie̱ˊ júuˆ e o̱ꞌ jáꞌˉ, o̱si jmineaiñꞌˆ dseaˋ rúiñꞌˋ é.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Jo̱ jaléꞌˋ e ꞌlɨꞌˆ lanab e jmóoˋ e jmɨrǿngˋ dseeˉ yaang˜ dseaˋ, jo̱ o̱ꞌ uíiꞌ˜ e jaˋ jmitir˜ lají̱i̱ꞌ˜ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨngˋ dseaˋ e ru̱ꞌrˊ guóorˋ nʉ́ꞌˉguɨ e nidǿꞌrˉ ir˜, co̱ꞌ e jo̱ jaˋ jmóoˋ e lɨrøøngˋ dseaˋ dseeˉ.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cagüɨꞌɨ́ɨbˊ Jesús fɨˊ jo̱, jo̱ cangórˉ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Tiro có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Sidón.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, jaangˋ dseamɨ́ˋ cananea i̱ niguiing˜ fɨˊ jo̱ cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ dseaˋ do e áiñꞌˋ teáˋ lala: —¡Fíiˋi, sɨju̱ˇ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ Davíꞌˆ, fɨ́ɨˉ güɨlíinꞌˋ jnea˜ jo̱ jmiꞌleáangˉ i̱ sɨmɨ́ˆ quiéˉe, co̱ꞌ jaangˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ iuungˉ dsíirˊ!
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Jo̱ dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ camɨ́ꞌˆ júuˆ jaˋ e cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do. Jo̱ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ dob cangoquiéengˊ fɨˊ lɨ˜ siñꞌˊ jo̱ camɨꞌrˊ dseaˋ do jmɨꞌeeˇ jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala: —Fíiˋnaaꞌ, síiꞌ˜go̱ i̱ dseamɨ́ˋ na güɨguiéiñꞌˊ, co̱ꞌ jáarˊ ta˜ óoˋ lɨ́ꞌˆ caluuˇnaaꞌ.
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ e casíingˋ Fidiéeˇ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la e quiáꞌˉ nilaanˉ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋo dseaˋ Israel jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ, co̱ꞌ íˋ lɨ́ɨiñˊ lafaꞌ joꞌseꞌˋ i̱ sɨꞌíingˆ.
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseamɨ́ˋ do lado, dsifɨˊ lajo̱b cangórˉ cangosíꞌˋ uǿˉ jnir˜ fɨˊ quiniˇ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala: —¡Fíiˋi, jiéeˋ oꞌˊ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ jnea˜!
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do lala: —Jaˋ dseengˋ e niguíˆ dseaˋ iñíꞌˆ e gǿꞌˋ jiuung˜ quiáꞌrˉ jo̱ nicuǿꞌrˉ jaléngꞌˋ dsiiˋ.
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ i̱ dseamɨ́ˋ do quiáꞌˉ Jesús: —Jábꞌˉ, Fíiˋnaaꞌ, lajo̱b lɨ́ɨˊ; dsʉꞌ e jáꞌˉ cajo̱ e jɨˋguɨ dsiiˋ sɨtɨ́ɨngˊneꞌ jaléꞌˋ e cuíiꞌ˜ iñíꞌˆ e sojiʉ́ꞌˋ fɨˊ nʉ́ꞌˉ mes˜ quiáꞌˉ fii˜reꞌ.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —¡Dseamɨ́ˋ, dseángꞌˉ lajamꞌˆ jáꞌˉ lɨ́ɨnꞌˋ júuˆ quiéˉe! Jo̱ güɨlíbˋ jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ fóꞌˋ na. Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caꞌláangˉ i̱ jó̱o̱ˊ i̱ dseamɨ́ˋ do.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cagüɨꞌɨ́ɨbˊ Jesús fɨˊ jo̱, jo̱ caguiérˉ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ guiéeˊ Galilea jo̱ fɨˊ jo̱b cajgóorˉ fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ, jo̱ fɨˊ jo̱b caguárˋ.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Jo̱ lajeeˇ jo̱, i̱ fɨ́ɨngˊ dseaˋ caseángꞌˊ e fɨˊ lɨ˜ guiiñꞌ˜ do e jéeiñˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜ quiáꞌrˉ i̱ lɨ́ɨngˊ doñiˊ eeˋ jmohuɨ́ɨˊ; do dseaˋ jlúungꞌ˜, do dseaˋ tiuungˉ, do dseaˋ bǿøngꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ líˋ féꞌˋ, jo̱guɨ quiéemˋbɨ i̱ lɨ́ɨngˊ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ jmohuɨ́ɨˊ e jiéꞌˋguɨ, jo̱ dob cajmiꞌleáangˉ Jesús lajaléngꞌˋ íˋ.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Jo̱baꞌ dseángꞌˉ lajɨɨmˋ dseaˋ cangogáˋ dsíirˊ ie˜ jo̱ mɨ˜ cangárˉ e cafébꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lamɨ˜ féꞌˋ, jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ bǿøngꞌ˜ caꞌláamˉbre, jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ jlúungꞌ˜ cangɨˊbre, jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ tiuungˉ calɨjnéꞌˋbre. Jo̱ lajɨɨmˋbingꞌ do canaaiñˋ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ quiáꞌˉ dseaˋ Israel.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, catǿꞌˉ Jesús dseaˋ quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Eáamˊ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨnˉn jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ la, co̱ꞌ na nɨngóoˊ ꞌnɨˊ jmɨɨb˜ e taaiñ˜ fɨˊ la có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ jo̱ jaˋ seaˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ e nidǿꞌrˉ. Jo̱ jaˋ iin˜n faꞌ lɨ́ꞌˆ niguiéenꞌ˜nre lajo̱ fɨˊ quiáꞌrˉ e jaˋ mɨˊ gǿꞌrˋ, co̱ꞌ dseáamꞌ˜ fɨng caꞌuóꞌrˋ guiáꞌˆ fɨˊ.
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala: —Jo̱ ¿jial nijmóˆooꞌ jóng? ¿Jie˜ lɨ˜ nidsiléˆeeꞌ e nidǿꞌˉ i̱ dseaˋ fɨ́ɨngˊ na? Co̱ꞌ tɨˊ lab la jaˋ i̱i̱ˋ dseaˋ seengˋ có̱ˉ quiá̱ꞌˉ la faꞌ i̱ niꞌnɨ́ˉ.
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do lala: —¿Jóꞌˋ jí̱i̱ꞌ˜ tíiˊ e iñíꞌˆ e sɨꞌmangꞌˆ ꞌnʉ́ꞌˋ na? Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do: —Jí̱i̱ꞌ˜ guiébˉ iñíꞌˆ tíiˊ, jo̱guɨ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ ꞌñʉbˋ.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Jo̱ Jesús caquiʉꞌrˊ ta˜ i̱ dseaˋ fɨ́ɨngˊ do e caguáiñꞌˋ do fɨˊ ni˜ uǿˆ.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ catɨ́ɨiñˉ casá̱ꞌrˉ e guiéˉ iñíꞌˆ do có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ ꞌñʉˋ do jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ cacuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱ cafíimˋbre e iñíꞌˆ do jo̱ cangɨ́ɨiñˋ fɨˊ jaguóˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ íˋguɨb cajméeˋ guiéeˆ jee˜ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do cagǿꞌrˋ ie˜ jo̱ carˋ calɨtaaiñ˜ guiʉ́ˉ. Jo̱ carǿmˉbɨ guiéˉguɨ ꞌmatሠmɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱ e téeꞌ˜ ꞌnáꞌˆ e caseángˉ.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ cagǿꞌˋ ie˜ jo̱ tíiˊbre la quiʉ̱́ˋ mil, jo̱ jaˋ lɨꞌíingˆ dseamɨ́ˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ jiuung˜.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌɨ́bˋ Jesús júuˆ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do, jo̱guɨ mɨfɨ́ɨngˋ caꞌírˉ fɨˊ dsíiˊ móoˊ jo̱ cangórˉ fɨˊ guóoꞌ˜ uǿˆ lɨ˜ se̱ꞌˊ Magdala.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.