Marcos 15

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Zar yarattu Utaáshuch urkar ichinguru mang shaniyarangana. Apanllpan urkar shaniy, Móysispaniri wirkar kamanimapan shaniy, aship an shaniyarangana. Tsiyatstangat ashirangana. Isusoo tsiyatamaam iwapayarusin, uwee kamurirusin, gobernadorap mang machtarangana. Gobernador Pilat sura.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Pilatush kuseersin, Pilaturinsha Isusoo mashirangu; ¿Shiy Utaáshuchpasha urkarsha? táyaru, Isussha: Aa, nuw Utaáshuchtana nuw kuraki, tárangiya.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Utaáshuch urkar zapan yutarit tsiyatarangiya Isusootsi. Isus yámarangeeja.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Ashiri, Pilaturinsha Isusoo: ¿Mayaamsha nda yámaksha? ¿Wanipaj tputs yutarit tsiyatkana? tárangiya.
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Itaru, Isussha nda yámarangu, Pilaturinsha ¿Tamashta nda tsiyatak? mangush, tárangiya.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Uru minam masach tushiykchu, tputs Apanllee ungirtamaam shaniykatssin, Utaáshuch Pilaturineetsi tputsee tashitungamaam mashirangana. Pilaturinsha uru mangutari minam tputsee tashitungtariya.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Anush tumanshishish tputs yutarit taaranganaya. Sirú gobernoo kasiyaruni kapeeteeni atusin, waratarangsin, tputsee pacharangana. Ashirucha, anush Parápsa tputs sura anush tumanarangiya.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Ashiri tputs Pilaturinush kuseersin, Na waritayanlliya tputsee tashitungamaama. Na shiysha tputsee tashitungangcha, watam uru tashitungakshawa; tárangana.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 Pilaturinsha: ¿Chakaa tashitungamaam zandaksa? ¿Utaáshucheezuwa kuraka Isusoo tapurichchiwa? tárangiya tputseetsi.
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Watam Pilaturini Utaáshuchee urkar yasaranguwa. Mangutari Isusoo natsaksin, Pchangi, tárangana. ¿Chakaatsi tashitungayachis? tárangiya.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Nduma tputs yámchusin apanllpansha urkar tputsee: Ichingurus: Parápsaa tshitungangcha tángtsa. Isusoo tpurinllpa tángtsa; tárangana.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Pilaturinsha: ¿Iy kurakarini átis anoo tamacheezi? ¿tapurcheezi? tárangu,
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 tputssha kizpur zamangarangusin, Nduni. Pachayarush ksangi. Yasinamun tstsambeerush ksangi. Kpitangi; átangat ashirangana, manga.
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Itaru, Pilaturinsha ¿Mayamandshta pachachee; watam nda yutarit taaranguwa? tárangiya. Tputssha anoo mazinayarusin, aranginasha zamangarangana. Yasinamun tstsambeerush ksangi átangat ashirangana.
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Pilaturinsha tputsee mang' kistamaam zandarangu, Ayu, Parápsaa tshitungangints táyaru, tashitungarangana. Pilaturinsha wasundururee kamachtarangiya; Isusoo pzkooyarus, ksangints, tárangiya. Utaáshucheetssha urkar tsiyatku; Siysa Isusoo taringsints. Tstsambeerus ksangints, tárangiya.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Sundarsha Isusoo machtarangusin, kurakush pang' sur Pirítoriyush tapshturangana. Kuseeramchusin, sundar waanpatatin zapan kuruzurangana.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Shaniyeersin, michitkusin, Isusoo kurakaam ínachinllpa atusin, kpapat k'tayashinusin, tútiyachtarangana; watunireem tuwapimash ktsachimash túmartarangana.
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 Napangi ¿Utaáshuch urkar tamara? táranganaya.
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Sundar yasinpat tiyáh tiyáh, kawachta, tutunlltata shitangat ashirangana.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Wamaree ktsachimash yusur tusheersin, yusur watunirtam tuwatuntayarusin, yasinamun tstsapani atusin, chapungup machtaranganaya.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Sim Sirínshuchi chapungup naatarangiya. Sim wip Arijandoru misha Arójó. Sundar Simoo chamayangayaru, Natu shiysha yasinaa kungi Isusoom tstsamaama, atusin, kamachtarangana. Uwsha Sim kúrangiya yasinaatsi.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Ashirucha, Isusoo pachamaam machtayarusin, machip kararangana. An machi sura Muchuzcha; iyashuch Utaáshuch k'kini Gólgota atiniya.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Kuseersin, yasinpat wakunguri sura mira vinpa íseersin, kshaa yáseeni, tárangana. Isusoo waangi atusin, Isussha ngatarangiya.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Sheersin, Isusoo yasinamun tstsarangana. Sundarsha Isusoo wamar ichinguru tusheersin, waanpatatin ipusimaam wichipat mang michitarangana. Michiteersin, wamaree uwaya yaktaam uwaya yaktaam ashirangana manga.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Ashiri tstsarangana Isusootsi zar manginaa kachingarattu.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Isusumun yasinamun muchinungi yandamarini wayarangana. Yuwamand Isusoo pacharangana anoo kamanirangiya. Yandamarini kamanirangiya; Isus Utaáshuch urkarcha táyarusin yandarangana.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 — ausente —
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 — ausente —
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Tputssha tushiykchusin, zapan napta napta ashkusin, Isusoo staranganaya. Mantsiri tsiyataranganaya. ¿Tamasha nda shaanaatsi tapachindaksha? ¿Shiy watam: Nuwna zandkuri, Apanllee pang' kapeetkachuri, yusur tuchip zari panguchina, tárangshawa?
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 Apanlleesha Wipish, ashiru yasinamun karuwangcha tárangana.
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Apanllpansha urkar, misha Utaáshuch tayaspatampan yutarittam tsiyat tsiyat ashirangana. Tputsee nllitarit istataritaa, ¿Tamasha nda waanaatsi nda tapachindaka? tárangana.
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Isus, Utaáshuch urkar karuwkachu, iysha anoo pakeerurini, mangoonachshapariniya; tárangana apanllpan urkari. Washchir yuwaptatin tstsarangana anpatatin Isusoo yutarit tsiyatarangitamana.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Ashiri zar wachamuree kizpur tapee ashirangiya. Zar kzata ashirangiya. Zapishsha, zar pukamchu, yusursha zar yakatan ashirangiya.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Pukamchu zar Isus kuruzurangu; Apaa, ¿mayaamsha nuwaa kasaksha? tárangiya. Waanshuchi kuk: Iríy Iríy aráma sapáktani, tárangiya,
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Ashiri tputssha xiyxeewsin mazinarangana. Za, Elíyasarineetsi kuruzeenllpa tárangana.
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Minam tputs iriptaranllu, vinoo kash yushindarangiya. Shambushambu yáyaru, kshash chka sheeru, yasinamun turimeeru, Isusush kuk tunapurangiya waamaama. Panayaru, Xamachimasi: Na pangpani, tárangana. ¿Kamapari Elíyasarini kuscheezuwa yaruwamaama? tárangana.
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 — ausente —
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 — ausente —
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Ashiri Isus tsipakchu, kapitansha anush tasaseeru xiyxeewu, yuwaa ashirangu anoo parangu, In tputs Apanlliritcha wipa, tárangiya.
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 Kizsha arapeetari naparangana. Salómi, misha Mariya Matárinshuchi, misha Mariya Sandeek nllur waniri, Us Mariya wanirimunatamta; aship kiz ksutarangana.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 Sirú ndaturi pacharsin, Isus Galileyash taarangu, anush tachitarusin, Isusoo istarangana. Zapan kiz tachiteersin, Irusarinush kusarangana an ichingurusin Isusoo ksutarangana.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 Ashiri zar pshtututanu sápatoomsha wasina yaramaam waritarangiya sápatooma.
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 Ashiri natumatam viernesash Osiysha, Arímatíyshuchi tputsi, Isusoo maapi átu Pilaturinpat tsiyatarangiya mashamaama. Us Utaáshuch urkarimuntamcha; kizpur wanasirimun tputsi. Apanllee kizpur chinaku, uru Apanlleem Ipusamarini kutarangiya. Ashiri Us nda puniku, Pilaturinpat tsiyatku, mashirangiya. Isusurini yáyaruri, mapchima, mang, tárangiya.
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Pilaturinsha mangush chinayaru, Isus tsiparangeeja átu, kapitanaa kuruzeeru, mashirangiya. ¿Isus tsiparang? tárangiya.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Kapitansha: Aa, tsiparangcha; táyaru, Pilaturinsha Usee: Ayu, Isusurini yángsi; táyaru,
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Ussha kamisaa mburshimashi wanasiri paxanxeeru, Isusoo naruwayaru, kamispat kuripirangiya. Yáyaranllu, mapshisheem patumbchee kachutarangana anush Isusoo wayarangiya. Wachoo patumbichpatatam mbam shtandarangiya.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Mariy Matárinshuch, misha Mariy, Us waniri parangana Isusurineetsi wayarangana anootsi.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.