Gênesis 44

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Osiysha zoonll naamachinllina anoo muchchuree: Tputsish kóstarini tirik kizpur wanasir tushineerush, izuuru tatsitangtsa. Tatsitaramchush, anush kuriksha ashpartashuri kóstarini iwaziri pshtangcha, tárangiya.
1 Depois disso José deu ao administrador da sua casa a seguinte ordem: — Encha de mantimento os sacos que esses homens trouxeram, o quanto puderem carregar, e ponha na boca dos sacos o dinheiro de cada um.
2 Sheerush, anamun nllurash kóstarini nuwaana mangawari yáyarush, pshtangcha. Nllur urkir anshutam pshtayarush ksangcha, tárangiya. Muchchursha ambiritam sheeru, tumineeru kasarangiya.
2 E, na boca do saco de mantimentos que pertence ao irmão mais moço, ponha o meu copo de prata, junto com o dinheiro que ele pagou pelo seu mantimento. O administrador fez tudo como José havia mandado.
3 Putamsha, zar puturi zoonlleetssha; Ashiri natunaa burruriptis naangsints, tárangu, zoonllshitisin ayu tárangusin, naataranganaya.
3 De manhã bem cedo os irmãos de José saíram de viagem, com os seus jumentos.
4 Naataramchusin, ndaturi arap naarsin anush, musásiritam yusur Osiysha muchchuree: Natu, yap yáyaranllina amb tchitangtsa. Apusari kamatkamchus, anush siysat: ¿Mayaamsha siy nuwaa kurakari yutaritaam ínaksa? Napa, ¿uw siyaa wanasiripatari istarangu, itaru siysa mangawareetstam shuchirangasawa?
4 Quando eles já tinham saído da cidade, mas ainda não estavam longe, José disse ao seu administrador: — Vá depressa atrás daqueles homens e, quando os alcançar, diga o seguinte: “Por que vocês pagaram o bem com o mal?
5 Yuwash waana amuy kurak waaku anoo yarangsa. Anush waaku maachta ichingaru yasakiya. Yuw shuchirangis an kizpurcha yutarita, táshini, Osiy tárangiya.
5 Por que roubaram o copo de prata do meu patrão? Ele usa esse copo para beber e para adivinhar as coisas. Vocês cometeram um crime.”
6 Ashiriya, muchchurshitisin anuritam naayarusin, apusari kamateersin, anush yuwaa kurak kamachtarangu, anuritam kamaniranganaya. ¿Mayaamsa siy maacheetsi shuchirangsa? tárangiya.
6 Quando o administrador os alcançou e disse o que José havia ordenado,
7 Osiysha zoonll: ¿Mayaamsha siy iyaa msangeerus amb átssa? ¿Antaati iy minamtiyam shuchireezinee?
7 eles responderam: — Por que o senhor está falando desse jeito? Nós não seríamos capazes de fazer uma coisa dessas!
8 Iynaa ¿mayaamaja yachini? Minush kusarangani anush kóstarishini iwaziri kurikee paranguni, Kanaanamand tsap arap kanapeeshinuni, anuritam tatsamooru tuwanpuranginiya. ¿Mayaamshitaja iyshat siyaa kurakaris mánguwar, mishat urkireetstam yachinee? Ashiriya, na kóstarishini tapureeruni napchinipa.
8 Nós lhe trouxemos de volta do país de Canaã o dinheiro que encontramos na boca dos sacos de mantimentos de cada um de nós. Então por que iríamos roubar prata ou ouro da casa do seu patrão?
9 Wandaya tapurkuni, chakshumasaja kóstarini pshtaru pakchiniya. Anoo tputs pachamari pachangtsa. Anumunsha iyaatssha saamatarisha m'chachureemish ínachsha, táranganaya.
9 Se o senhor encontrar o copo com algum de nós, ele será morto, e nós ficaremos seus escravos.
10 Itaru, Osiysha muchchur: Yuwartatam siy átis anooritam ashtachiniya. Yuwash mangawa pshtaru pakchini anootsimari kurakaam muchchur putachiniya. ¿Antaati piyartacheetsinaa muntacheezinee? Siynaa mapiyrus naatssa, tárangiya.
10 O administrador disse: — Concordo com vocês, mas só aquele com quem estiver o copo é que será meu escravo; os outros poderão ir embora.
11 Tárangu, uwshtisin anuritam mikeersin kóstarurineetsi tsapush naruwayarusin, tapuriranganaya.
11 Então eles puseram depressa os sacos de mantimentos no chão, e cada um abriu o seu.
12 Osiysha muchchur putsisarinshuma kóstarini napta napta ashirangu, naxpoorangiya. Itaru, nllurashsha Benmaminash kóstarini naparangu, anush kurakaa mánguwar pshtaru parangiya.
12 O administrador de José procurou em cada saco de mantimentos, começando pelo do mais velho até o do mais moço; e o copo foi encontrado na boca do saco de mantimentos de Benjamim.
13 Zoonllshitisin anoo parangusin, kizpur zoonllingaz mang' mantsaksin, wamaree izichiranganaya. Anumunsha, yusur kóstarureetsini burrumuntam tuchipayarusin, wapitam yaktaptam kanapuranganaya.
13 Então os irmãos rasgaram as suas roupas em sinal de tristeza, colocaram de novo as cargas em cima dos jumentos e voltaram para a cidade.
14 Yusur Osiyash pang' kuskamchusin, Osiy anootsiri taaru parangusin, ashparitssin Osiyash wats tutunlltayarusin, tsapumun much tuw ashiranganaya.
14 Quando Judá e os seus irmãos chegaram à casa de José, ele ainda estava ali. Eles se ajoelharam na frente dele e encostaram o rosto no chão.
15 Itaru, Osiysha: ¿Mayaamsha siy nuwaa maachiriti patatarangsa? ¿Nda siy nuwaa yasakis? Watam nuwamari ichingaroo maacheewaatsi yasakinawa, tárangiya.
15 Aí José perguntou: — Por que foi que vocês fizeram isso? Vocês não sabiam que um homem como eu é capaz de adivinhar as coisas?
16 Utaásha anoo: Iy ¿tamayareezini yuwaa átish anoo kamaneechinee? Watam na kapung yutaritshishee patataranganiwa. Apanll waana iyaa yutaritshishirini shiyaam yámandarangiya. ¿Iysha anoo amcheezinee? Ashparitani shiyaam m'chachurish kinachinipa, yuwaptari mangawa yarangu anpatarta, tárangiya.
16 Judá respondeu: — Senhor, o que podemos falar ou responder? Como podemos provar que somos inocentes? Deus descobriu o nosso pecado. Aqui estamos e somos todos seus escravos, nós e aquele com quem estava o copo.
17 Osiysha: Nduni. ¿Antaati amb ashimaam wanindaja? Yuwamari nuwaa mangawari yarangu anumari nish ishinchima. Itaru, siyaatsinaa ¿mayamandaja kiyung yachachee? Siy mapiyrus aparpis pang' naatatssa. Osiy tárangiya.
17 José disse: — De jeito nenhum! Eu nunca faria uma coisa dessas! Só aquele que estava com o meu copo é que será meu escravo. Os outros podem voltar em paz para a casa do pai.
18 Utaásha Osiyanung káyamayaru, Na nuwsha kurakaa, shiyaptamari tsimbunandani tsiyateeni, atina. Yuwaa áti anoo shiysha nuwaa tsiyantarinllpa, watam shiy paraw tamapari ashiritamshawa, tárangiya.
18 Então Judá chegou perto de José e disse: — Senhor, me dê licença para lhe falar com franqueza. Não fique aborrecido comigo, pois o senhor é como se fosse o próprio rei.
19 Shiy nuwaa apari masharangush, ¿Aparish na wandtam kchit? tárangush, nuwsha, Kchitcha. Zuwanlli minum arang taaritamta.
19 O senhor perguntou: “Vocês têm pai ou outro irmão?”
20 Apari na kizpur wachin taariya. Wipsha minumtam kizpur kanungas taaritamta. Apap uru wachinachu anush iparinarangiya. Tsimbun taarangsin, itaru minum tsiparangiya. Ashirucha, anoo wipaa minumtatseeru, apap ksumish chinakiya.
20 Nós respondemos assim: “Temos pai, já velho, e um irmão mais moço, que nasceu quando o nosso pai já estava velho. O irmão do rapazinho morreu. Agora ele é o único filho da sua mãe que está vivo, e o seu pai o ama muito.”
21 Ashiriya, shiysha anoo mazinarangush, zuwanllish nllur yamashini. Nuw anoo nlluraa pamaam zandaktana, iyaa tárangsha.
21 Aí o senhor nos disse para trazer o rapazinho porque desejava vê-lo.
22 Itaru, iysha shiyaa: Apap anoo wipaa nllura kasamaam zandkeeja. Zangankachinaari, apap tsipachshapari, shiyaa táranginiya.
22 Nós respondemos que ele não podia deixar o seu pai, pois, se deixasse, o seu pai morreria.
23 Itaru, shiysha iyaa: Wandaya nda anoo nllura ningeem yushindakus, nuw ndushapari siyaa pamaam zandkina, tárangsha.
23 Mas o senhor disse que, se ele não viesse, o senhor não nos receberia.
24 Anush kanapeeshinuni, apapash kusaranganiya. Apapaatssha shiyaa kukish ichingaru kamaniranganiya.
24 — Quando chegamos à nossa casa, contamos ao nosso pai tudo o que o senhor tinha dito.
25 Ashiritaa apap iyaa kamachtarangiya. Yusur wapitam naayarus, tirik pakich pxanxashinints, tárangiya.
25 Depois ele nos mandou voltar para comprarmos mais mantimentos.
26 Itaru, iysha zuwanllpatini nllurpa naachinipa, watam kupeerun waana kamachtakuwa. Ashiriya, iy zuwanllshartanaari naakchuni, uru kurak iyaa nda kis napchiya, táranginiya.
26 Nós respondemos: “Não podemos ir; não seremos recebidos por aquele homem se o nosso irmão mais moço não for com a gente. Nós só vamos se o nosso irmão mais moço for junto.”
27 Táranguni, anoo apapsha: Siy nuwaa kiyung yachaksa. Siy yasaktamsa nuwaatsi; nuw izanlli tsimbunandamari iparinarangiya.
27 Então o nosso pai disse: “Vocês sabem que a minha mulher Raquel me deu dois filhos.
28 Min ipari xikatu naatarangu, nda kanapurangiya. Izuuru kanatsiparangina. Ambiri pastarangiya. Nda pakchiyam ipareetsi parangina. ¿Tamayrimasaja ashirang? Mangishi chinakuri, maachipari manginshuch tumuz zayaru katungarangiya, tárangina.
28 Um deles já me deixou; eu nunca mais o vi. Deve ter sido despedaçado por animais selvagens.
29 Na yusur minootsshat ipareetsi machkachush, yusur kanatsipkachus, nuwsha anungaz kizpur mangi mantsakuri tsipachshaparina, tárangiya.
29 E, se agora vocês me tirarem este também, e alguma desgraça acontecer com ele, vocês matarão de tristeza este velho.”
30 Wipapa washunand taaksin, nlluramun kizpurtaru mang' kis taakiya. Ashiriya, iyshat wipaa kanatsipkachuni,
30 — ausente —
31 apapapsha uru tsipachiya. Amb ashkachuni, iyshapari apapaa kiyung yachachiniya.
31 — ausente —
32 Watam, nuwtanda apaa, yasari ipareetsish, wanasirtanda ksutchi. Wandtaati ambiritaatiya pastakachu, nuwshat anumand nuwaana nutsi tuwapachima, apapaa tárangina.
32 E tem mais: eu garanti ao meu pai que seria responsável pelo rapaz. Eu disse assim: “Se eu não lhe trouxer o rapaz de volta, serei culpado diante do senhor pelo resto da minha vida.”
33 Ashirucha, natshat anuritam shiyaa mashkina, kurakaa. Nuwnaa zuwanllimandi wamin shiyash m'chachoom taachima. Zuwanllinaari waani ashparitssin apapap kanapchinaya.
33 Por isso agora eu peço ao senhor que me deixe ficar aqui como seu escravo em lugar do rapaz. E permita que ele volte com os seus irmãos.
34 Itaru, ndunnaa amb ashkuri, ¿tamayareezi? ¿Wapitam apapash kuseechee? Yuwaa apap kizpur tanuku, anoo nayanikuri, nda pamaam zandkina, Utaá kurakaa tárangiya.
34 Como posso voltar para casa se o rapaz não for comigo? Eu não quero ver essa desgraça cair sobre o meu pai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 44, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.