Gênesis 44

Apanlli Kuku (CBUNT) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Osiysha zoonll naamachinllina anoo muchchuree: Tputsish kóstarini tirik kizpur wanasir tushineerush, izuuru tatsitangtsa. Tatsitaramchush, anush kuriksha ashpartashuri kóstarini iwaziri pshtangcha, tárangiya.
1 Depois José deu ordem ao despenseiro de sua casa, dizendo: Enche de mantimento os sacos dos homens, quanto puderem levar, e põe o dinheiro de cada um na boca do seu saco.
2 Sheerush, anamun nllurash kóstarini nuwaana mangawari yáyarush, pshtangcha. Nllur urkir anshutam pshtayarush ksangcha, tárangiya. Muchchursha ambiritam sheeru, tumineeru kasarangiya.
2 E a minha taça de prata porás na boca do saco do mais novo, com o dinheiro do seu trigo. Assim fez ele conforme a palavra que José havia dito.
3 Putamsha, zar puturi zoonlleetssha; Ashiri natunaa burruriptis naangsints, tárangu, zoonllshitisin ayu tárangusin, naataranganaya.
3 Logo que veio a luz da manhã, foram despedidos os homens, eles com os seus jumentos.
4 Naataramchusin, ndaturi arap naarsin anush, musásiritam yusur Osiysha muchchuree: Natu, yap yáyaranllina amb tchitangtsa. Apusari kamatkamchus, anush siysat: ¿Mayaamsha siy nuwaa kurakari yutaritaam ínaksa? Napa, ¿uw siyaa wanasiripatari istarangu, itaru siysa mangawareetstam shuchirangasawa?
4 Havendo eles saído da cidade, mas não se tendo distanciado muito, disse José ao seu despenseiro: Levanta-te e segue os homens; e, alcançando-os, dize-lhes: Por que tornastes o mal pelo bem?
5 Yuwash waana amuy kurak waaku anoo yarangsa. Anush waaku maachta ichingaru yasakiya. Yuw shuchirangis an kizpurcha yutarita, táshini, Osiy tárangiya.
5 Não é esta a taça por que bebe meu senhor, e de que se serve para adivinhar? Fizestes mal no que fizestes.
6 Ashiriya, muchchurshitisin anuritam naayarusin, apusari kamateersin, anush yuwaa kurak kamachtarangu, anuritam kamaniranganaya. ¿Mayaamsa siy maacheetsi shuchirangsa? tárangiya.
6 Então ele, tendo-os alcançado, lhes falou essas mesmas palavras.
7 Osiysha zoonll: ¿Mayaamsha siy iyaa msangeerus amb átssa? ¿Antaati iy minamtiyam shuchireezinee?
7 Responderam-lhe eles: Por que falo meu senhor tais palavras? Longe estejam teus servos de fazerem semelhante coisa.
8 Iynaa ¿mayaamaja yachini? Minush kusarangani anush kóstarishini iwaziri kurikee paranguni, Kanaanamand tsap arap kanapeeshinuni, anuritam tatsamooru tuwanpuranginiya. ¿Mayaamshitaja iyshat siyaa kurakaris mánguwar, mishat urkireetstam yachinee? Ashiriya, na kóstarishini tapureeruni napchinipa.
8 Eis que o dinheiro, que achamos nas bocas dos nossos sacos, to tornamos a trazer desde a terra de Canaã; como, pois, furtaríamos da casa do teu senhor prata ou ouro?
9 Wandaya tapurkuni, chakshumasaja kóstarini pshtaru pakchiniya. Anoo tputs pachamari pachangtsa. Anumunsha iyaatssha saamatarisha m'chachureemish ínachsha, táranganaya.
9 Aquele dos teus servos com quem a taça for encontrada, morra; e ainda nós seremos escravos do meu senhor.
10 Itaru, Osiysha muchchur: Yuwartatam siy átis anooritam ashtachiniya. Yuwash mangawa pshtaru pakchini anootsimari kurakaam muchchur putachiniya. ¿Antaati piyartacheetsinaa muntacheezinee? Siynaa mapiyrus naatssa, tárangiya.
10 Ao que disse ele: Seja conforme as vossas palavras; aquele com quem a taça for encontrada será meu escravo; mas vós sereis inocentes.
11 Tárangu, uwshtisin anuritam mikeersin kóstarurineetsi tsapush naruwayarusin, tapuriranganaya.
11 Então eles se apressaram cada um a pôr em terra o seu saco, e cada um a abri-lo.
12 Osiysha muchchur putsisarinshuma kóstarini napta napta ashirangu, naxpoorangiya. Itaru, nllurashsha Benmaminash kóstarini naparangu, anush kurakaa mánguwar pshtaru parangiya.
12 E o despenseiro buscou, começando pelo maior, e acabando pelo mais novo; e achou-se a taça no saco de Benjamim.
13 Zoonllshitisin anoo parangusin, kizpur zoonllingaz mang' mantsaksin, wamaree izichiranganaya. Anumunsha, yusur kóstarureetsini burrumuntam tuchipayarusin, wapitam yaktaptam kanapuranganaya.
13 Então rasgaram os seus vestidos e, tendo cada um carregado o seu jumento, voltaram à cidade.
14 Yusur Osiyash pang' kuskamchusin, Osiy anootsiri taaru parangusin, ashparitssin Osiyash wats tutunlltayarusin, tsapumun much tuw ashiranganaya.
14 E veio Judá com seus irmãos à casa de José, pois ele ainda estava ali; e prostraram-se em terra diante dele.
15 Itaru, Osiysha: ¿Mayaamsha siy nuwaa maachiriti patatarangsa? ¿Nda siy nuwaa yasakis? Watam nuwamari ichingaroo maacheewaatsi yasakinawa, tárangiya.
15 Logo lhes perguntou José: Que ação é esta que praticastes? não sabeis vós que um homem como eu pode, muito bem, adivinhar?
16 Utaásha anoo: Iy ¿tamayareezini yuwaa átish anoo kamaneechinee? Watam na kapung yutaritshishee patataranganiwa. Apanll waana iyaa yutaritshishirini shiyaam yámandarangiya. ¿Iysha anoo amcheezinee? Ashparitani shiyaam m'chachurish kinachinipa, yuwaptari mangawa yarangu anpatarta, tárangiya.
16 Respondeu Judá: Que diremos a meu senhor? que falaremos? e como nos justificaremos? Descobriu Deus a iniqüidade de teus servos; eis que somos escravos de meu senhor, tanto nós como aquele em cuja mão foi achada a taça.
17 Osiysha: Nduni. ¿Antaati amb ashimaam wanindaja? Yuwamari nuwaa mangawari yarangu anumari nish ishinchima. Itaru, siyaatsinaa ¿mayamandaja kiyung yachachee? Siy mapiyrus aparpis pang' naatatssa. Osiy tárangiya.
17 Disse José: Longe esteja eu de fazer isto; o homem em cuja mão a taça foi achada, aquele será meu servo; porém, quanto a vós, subi em paz para vosso pai.
18 Utaásha Osiyanung káyamayaru, Na nuwsha kurakaa, shiyaptamari tsimbunandani tsiyateeni, atina. Yuwaa áti anoo shiysha nuwaa tsiyantarinllpa, watam shiy paraw tamapari ashiritamshawa, tárangiya.
18 Então Judá se chegou a ele, e disse: Ai! senhor meu, deixa, peço-te, o teu servo dizer uma palavra aos ouvidos de meu senhor; e não se acenda a tua ira contra o teu servo; porque tu és como Faraó.
19 Shiy nuwaa apari masharangush, ¿Aparish na wandtam kchit? tárangush, nuwsha, Kchitcha. Zuwanlli minum arang taaritamta.
19 Meu senhor perguntou a seus servos, dizendo: Tendes vós pai, ou irmão?
20 Apari na kizpur wachin taariya. Wipsha minumtam kizpur kanungas taaritamta. Apap uru wachinachu anush iparinarangiya. Tsimbun taarangsin, itaru minum tsiparangiya. Ashirucha, anoo wipaa minumtatseeru, apap ksumish chinakiya.
20 E respondemos a meu senhor: Temos pai, já velho, e há um filho da sua velhice, um menino pequeno; o irmão deste é morto, e ele ficou o único de sua mãe; e seu pai o ama.
21 Ashiriya, shiysha anoo mazinarangush, zuwanllish nllur yamashini. Nuw anoo nlluraa pamaam zandaktana, iyaa tárangsha.
21 Então tu disseste a teus servos: Trazei-mo, para que eu ponha os olhos sobre ele.
22 Itaru, iysha shiyaa: Apap anoo wipaa nllura kasamaam zandkeeja. Zangankachinaari, apap tsipachshapari, shiyaa táranginiya.
22 E quando respondemos a meu senhor: O menino não pode deixar o seu pai; pois se ele deixasse o seu pai, este morreria;
23 Itaru, shiysha iyaa: Wandaya nda anoo nllura ningeem yushindakus, nuw ndushapari siyaa pamaam zandkina, tárangsha.
23 replicaste a teus servos: A menos que desça convosco vosso irmão mais novo, nunca mais vereis a minha face.
24 Anush kanapeeshinuni, apapash kusaranganiya. Apapaatssha shiyaa kukish ichingaru kamaniranganiya.
24 Então subimos a teu servo, meu pai, e lhe contamos as palavras de meu senhor.
25 Ashiritaa apap iyaa kamachtarangiya. Yusur wapitam naayarus, tirik pakich pxanxashinints, tárangiya.
25 Depois disse nosso pai: Tornai, comprai-nos um pouco de mantimento;
26 Itaru, iysha zuwanllpatini nllurpa naachinipa, watam kupeerun waana kamachtakuwa. Ashiriya, iy zuwanllshartanaari naakchuni, uru kurak iyaa nda kis napchiya, táranginiya.
26 e lhe respondemos: Não podemos descer; mas, se nosso irmão menor for conosco, desceremos; pois não podemos ver a face do homem, se nosso irmão menor não estiver conosco.
27 Táranguni, anoo apapsha: Siy nuwaa kiyung yachaksa. Siy yasaktamsa nuwaatsi; nuw izanlli tsimbunandamari iparinarangiya.
27 Então nos disse teu servo, meu pai: Vós sabeis que minha mulher me deu dois filhos;
28 Min ipari xikatu naatarangu, nda kanapurangiya. Izuuru kanatsiparangina. Ambiri pastarangiya. Nda pakchiyam ipareetsi parangina. ¿Tamayrimasaja ashirang? Mangishi chinakuri, maachipari manginshuch tumuz zayaru katungarangiya, tárangina.
28 um saiu de minha casa e eu disse: certamente foi despedaçado, e não o tenho visto mais;
29 Na yusur minootsshat ipareetsi machkachush, yusur kanatsipkachus, nuwsha anungaz kizpur mangi mantsakuri tsipachshaparina, tárangiya.
29 se também me tirardes a este, e lhe acontecer algum desastre, fareis descer as minhas cãs com tristeza ao Seol.
30 Wipapa washunand taaksin, nlluramun kizpurtaru mang' kis taakiya. Ashiriya, iyshat wipaa kanatsipkachuni,
30 Agora, pois, se eu for ter com o teu servo, meu pai, e o menino não estiver conosco, como a sua alma está ligada com a alma dele,
31 apapapsha uru tsipachiya. Amb ashkachuni, iyshapari apapaa kiyung yachachiniya.
31 acontecerá que, vendo ele que o menino ali não está, morrerá; e teus servos farão descer as cãs de teu servo, nosso pai com tristeza ao Seol.
32 Watam, nuwtanda apaa, yasari ipareetsish, wanasirtanda ksutchi. Wandtaati ambiritaatiya pastakachu, nuwshat anumand nuwaana nutsi tuwapachima, apapaa tárangina.
32 Porque teu servo se deu como fiador pelo menino para com meu pai, dizendo: Se eu to não trouxer de volta, serei culpado, para com meu pai para sempre.
33 Ashirucha, natshat anuritam shiyaa mashkina, kurakaa. Nuwnaa zuwanllimandi wamin shiyash m'chachoom taachima. Zuwanllinaari waani ashparitssin apapap kanapchinaya.
33 Agora, pois, fique teu servo em lugar do menino como escravo de meu senhor, e que suba o menino com seus irmãos.
34 Itaru, ndunnaa amb ashkuri, ¿tamayareezi? ¿Wapitam apapash kuseechee? Yuwaa apap kizpur tanuku, anoo nayanikuri, nda pamaam zandkina, Utaá kurakaa tárangiya.
34 Porque, como subirei eu a meu pai, se o menino não for comigo? para que não veja eu o mal que sobrevirá a meu pai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 44, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.