Êxodo 8

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Taarashipani Móysisee tárangiya; Naayarush, kurakaa tsiyatkush, Taarashipan ateeja tángcha; Nuwaa tputsiree tashitungachpa. Waani arap naayarusin, nuwaa ungirtapana, átcha Taarashipani shiyaatsi, tángcha, tárangiya.
1 Depois o Senhor Deus disse a Moisés: — Vá falar com o rei e diga que o
2 Mishat, tángcha; Nduniya, shiy nuwaa tputsiree Israelchichee tashitungakush, ashiri nuwsha aranginasha purumburpa wanichintspa siyaatsi. Ichinguru tputsush pangu purumbur kuschinllinaya, átcha Taarashipani, tángcha.
2 Se você não deixar, eu castigarei o seu país, cobrindo-o de rãs.
3 Mishat, yuwash kung kaputkachu anush purumbursha zapan shitungartachiya, Nilosh kunguya. Sheeru, shiyash pangish pshtuchtamtiya purumburuya, mishat kirimshitamtish pshtuchiya. Sheeru, purumbur sundararishtamtish pang' pshtuchiya. Mishat, yuwash pangaa tinakana anshutamtiya.
3 O rio Nilo ficará cheio de rãs, e elas sairão dele e entrarão no palácio do rei, no seu quarto, na sua cama, nas casas dos seus funcionários e do seu povo e até dentro dos fornos e das bacias de amassar pão.
4 Purumbur ichinguru shuneeru pshtuturtachiya, átcha Taarashipani, tángcha, Apanll Móysisee tárangiya.
4 As rãs pularão em cima de você, do seu povo e de todos os seus funcionários.”
5 Ashiri Taarashipan Móysisee, tárangiya. Ashiri shiysha Aaronaa kamachtangcha. Aaronsha tushuwshineetsi yáyaru, kung sur Niloo ínachpa. Mishat, kung wazangamaatstam ínachpa. Ashkachu, anush purumbur zapan shitungartachiya. Sheeru, Ijiptosh tsap shuneeru tatsitchiya, Taarashipan Móysisee kamachtaku tárangiya.
5 O Senhor Deus disse ainda a Moisés: — Diga a Arão que estenda o bastão sobre os rios, os canais e os poços e faça com que as rãs saiam das águas e cubram a terra do Egito.
6 Ashiri Móysissha Aaronaa kamachtarangiya. Ashiri Aaronsha tushuwshini yáyaru, ichingurush kung Ijiptosh wakungar ína ína ashirangiya. Ashkachu, purumbursha zapan shitungartarangiya. Sheeru, Ijiptosh watsapun izuuru ichinguru shuneeru tatsitarangiya.
6 Aí Arão estendeu a mão sobre as águas do Egito, e as rãs saíram das águas e cobriram todo o país.
7 Itaru, wishunshtisin wizpurpa ambtam ashiranganaya, purumburoo kungushta tashitungarangitamanaya. Ichingurushta yakat purumbur pshturangitamta, Ijiptosh tsap tatsitarangtamta.
7 Porém os mágicos, com as suas artes, fizeram a mesma coisa; eles também trouxeram rãs sobre a terra do Egito.
8 Ashiri kuraksha purumburumun kapung tsiyantayaru, Móysisee misha Aaronaatstam kuruzumaam tiptsiree kamachtarangiya. Ashiri Móysissha Aaronpat kuseersin, kuraksha Móysisee tárangiya; Ashiri siysa Taarashipanee ichinguru purumbur pastamaama mashangtsa nuwashu pangee, mishat tputsirishtamti pangu.
8 Então o rei mandou chamar Moisés e Arão e lhes disse: — Peçam ao
9 Ashiriya, Móysissha; Ashiri shiysha nuwaa kamaninda ¿ashinooja nuw shiyaam Taarashipanpa tsiyatchi? Ashiri kamaningandama. Itaru, purumbur shitungartachusin, kungushumarisha wing waani ashpari purumbur taachinlliniya, Móysis kurakaa parawaa tsiyatku tárangiya.
9 Moisés respondeu: — Terei muito prazer em levar o seu pedido. Diga quando é que o senhor quer que eu peça a Deus em seu favor, em favor dos seus funcionários e do seu povo, para que as rãs sumam do seu palácio e das casas e fiquem somente no rio.
10 — ausente —
10 O rei respondeu: — Orem por mim amanhã. E Moisés disse: — Ó rei, vou fazer como pediu, e assim o senhor ficará sabendo que não há outro deus como o
11 — ausente —
11 O senhor, os seus funcionários e o seu povo ficarão livres das rãs; só no rio Nilo é que haverá rãs.
12 Ashiriya, Móysissha misha Aarona ashirusin, kurakush pang' shitungeersin, Taarashipanpa tsiyatarangiya. Taarashipanpa tsiyatku; Apaa, shiy kizpurtishcha. Kurakush pangu ichinguru purumburoo tashitungangcha yuwaa shaana zanganirangish anootsi, Móysis Apanllpa tsiyatku tárangiya.
12 Moisés e Arão saíram do palácio do rei. Depois Moisés pediu ao Senhor Deus que retirasse as rãs que ele havia mandado contra o rei.
13 Ashiri Taarashipansha, purumburu izuuru tpachingarangiya. Ichinguru purumbur tsiparanganaya. Kurakush pangu, misha wishchiptamta, misha mazarpitamta izuuru pchingarangiya.
13 E o Senhor atendeu o seu pedido: as rãs que estavam nas casas, nos quintais e nos campos morreram.
14 Ashiriya, Ijiptoshuchsha tputs purumburoo tsiparee zapan tapuyaranganaya. Ashiri purumbursha tsipar yaktash shuneeru, k'pun pchazarangiya.
14 Os egípcios fizeram muitos montes de rãs, e um cheiro horrível se espalhou pelo país inteiro.
15 Itaru, Taarashipan kapungtaa istarangu, nda anumun mangu taturanganaya. Anoo mapiyarusin, yusur kurak Israelchichee zanganimaam pachindarangiya. Nda pakchiyam Taarashipanee punirangiya. Ashirucha, nda pakchiyam Móysisimun misha Aaronamuntaa nda mangu taturangiya. Yuwari Taarashipan tárangu anuritam tuminurangiya. Anuritam kurak Móysisee kuku ngatarangiya.
15 Quando o rei viu que as rãs tinham morrido, continuou teimando, como o Senhor tinha dito, e não atendeu o pedido de Moisés e Arão.
16 Ashiri Taarashipansha Móysisee tsiyatku; Shiysha Aaronaa kamachtangcha. Aaronsha tushuwshinpa tsapumun tpaw ashichpa. Ashkachu, puyumbuchsha manxoom kinachiya, Taarashipan Móysisee tárangiya. Ashiri Móysissha anuritam Taarashipanee kuk payuyaru, Aaronaatssha kamachtarangiya.
16 O Senhor Deus disse a Moisés: — Diga a Arão que bata na terra com o bastão para que em todo o Egito o pó vire piolhos.
17 Aaronsha tushuwshineetsi itsireeru, Ijiptoshchimun watsapun tiyá ashirangiya. Ashkachu, anush puyumbsha manxoom kinayaru, zapani shitungartarangiya. Sheeru, Ijiptoshchee tputs ichingurusin itipuranganaya. Maachtawa chinuzeetstam ichinguroo itipurangiya.
17 E Arão bateu na terra com o bastão, e todo o pó do Egito virou piolhos, que cobriram as pessoas e os animais.
18 Itaru, Ijiptoshuchsha wishunurini, ambitam sheeyani tárangitaatssin, itaru xapooranganaya.
18 Os mágicos tentaram fazer aparecer piolhos, mas não conseguiram. E as pessoas e os animais continuaram cobertos de piolhos.
19 Itaru, uwshatssin wishun kurakaa táranganaya; in waatatamcha Apanllimun wizpuri ashkanaya, táranganaya. Ashirangtaa, kuraksha wandari tputsee zanganimaam pachindarangiya. Yuwari Taarashipan tárangu anuritam tuminurangiya. Izuuru Israelchicheetsi pachindarangiya.
19 Então os mágicos disseram ao rei: — Foi Deus quem fez isso! Mas o rei continuou teimando, como o
20 Ashiri Taarashipan Móysisee tárangiya: Ashiri pu puturi chiyzayarush, yap kurak kungup upeewap naakchu amb shiysha tachiteerush, nuwaa kuki kamaningcha. Ashiri shiy tángcha; Ateeja Taarashipani shiyaatsi; Israelchichee tputs zanganichpa, waani nuwaa ungirtapana, átcha Taarashipani tángcha kurakaatsi.
20 O Senhor Deus disse a Moisés: — Amanhã cedo, quando o rei for até a beira do rio, vá falar com ele e diga-lhe que eu, o
21 Itaru, nduniya Israelchichee zanganimaam zandkush, nuwsha aranginasha ptarpa wanichintspa. Siyashchee tputs muntamaam zapan ptar zanganchima, mishat tputsireetstamtish, sundarureetsish. Ichinguru pangus shuneeru ptar tputsee muntachinlliniya. Mishat, izuuru anshuri ptar taachiya; nda tsipachiya. Ijiptoshchish tputs pangu izuuru ptar ashpari tatsitchiya, misha tipuranllizeetstamtiya, átcha Taarashipani shiyaatsi, kurakaa tángcha.
21 Se você não deixar, eu mandarei moscas para castigar você, os seus funcionários e o seu povo. As casas dos egípcios ficarão cheias de moscas, e o chão ficará coberto com elas.
22 Mishat, kamaningcha; Shiyaa ateeja; Itaru, tsap sur Ngusenpi nuw nda ptaroo zanganchima, watam anush nuw tputsiri taakanawa; anush ptar izuuru ndunchiya. Itaru, Ijiptoshcheetsim ptar kapung muntachiya,
22 Mas naquele dia separarei a região de Gosém, onde mora o meu povo, para que ali não haja moscas. Assim, você ficará sabendo que eu, o Senhor , estou aqui neste país.
23 Itaru, Israelchicheetssha nda ptar muntachiya. Ashiri shiysha, parawau, anumun nuwaa yasachsha. Nuw nuwaanaatsi tputsiri kis napkina. Itaru, shiyaa tputsirish, parawau, nda kis napkina. Ashiri nuw pu ptaroo zanganchima, átcha Taarashipani shiyaatsi, tángcha, Taarashipan Móysisee tárangiya.
23 Farei diferença entre o meu povo e o seu povo. Este milagre vai acontecer amanhã.”
24 [Móysissha parawaa Taarashipanee kuk kamanirangtaa, itaru parawsha Israelchichee zanganimaam wand ngatarangiya.] Ashiri Taarashipansha kukoo izuuru mang' tuminurangiya yuwaa waana tsiyatarangu anootsi. Ashiri ptarsha zapan kuseerangiya kurakush pangu, misha wasundururshutam pang' ichinguru pangus shuneeru kuseerangiya. Izuuru Ijiptosh yaktarini tatsitarangiya.
24 Assim fez Deus, o Senhor , e entraram grandes enxames de moscas no palácio do rei e nas casas dos seus funcionários. E, por causa das moscas, houve muito prejuízo no Egito inteiro.
25 Ashiri kuraksha yusur Móysisee zoonllpat kuruzurangiya. Ashiri kusarangsin, kuraksha Móysisee tárangiya; Ashiri nanaa izuurushapari naatssa; sheerus, Apanllireetsis saani ungirtatssa. Itaru, izuurina nuwash tsapuni shtungintspa, kurak Móysisee tárangiya.
25 Então o rei chamou Moisés e Arão e disse: — Vão oferecer
26 Ashiriya, Móysissha, Nuw shiyamun mangi tatkeezi. Itaru, iy ambinaa ashkachuni, iyaa Ijiptoshuch tputs ksaja napchinllina yuwaa Apanllee ungirtakani anootsi. Ashiri iyaani maacheetsi chinuzee pachayaruni, sumasush mucheeruni, anoo pakchusin, anumand iyaa natsachapsiniya, watam uwin maacheetsi nda amb ashkanawa. Ashiri anoo pakchusin, izuuru iyaa patumbichpat pachachpasinaya, Móysisi tárangiya.
26 Moisés respondeu: — Isso não daria certo, pois os animais que oferecemos em sacrifício ao
27 Itaru, iy izuuru arap naayaruni, tuchipash zar naayaruni, anushpari Apanllirineetsini Taarashipani ungirtachiniya. Maacheetsi chinuz pachayaruni, sumasush muchiruni, mangini kis Apanllee ungirtachiniya. Yuwaa waana Apanll Taarashipani kamachtarangu anoo izuuru tuminchiniya, tárangiya.
27 Nós temos de caminhar três dias pelo deserto até chegarmos ao lugar onde vamos oferecer sacrifícios ao Senhor , nosso Deus, como ele mesmo nos ordenou.
28 Ashiri kuraksha; Ashiri saani naangsints. Arap machip naayarus, Apanllireetsis Taarashipan ungirtangsints. Itaru, naamana izuuru arap naarintspa. Ashiri misha, nuwaam Apanllpa tsiyatangcha, kurak Móysisee tárangiya.
28 Então o rei disse: — Se vocês não forem muito longe, eu os deixarei ir ao deserto oferecer sacrifícios ao
29 Ashiri Móysissha; Ashiri nuw shitungachuri, naturitam Apanllee Taarashipani mashkachuri, putari zar Ijiptosh ptar tsipachiya. Ichingurush tputsirish izuuru pastachiya, sundararishtamtish, mishat tputsirishtamsha. Ichingurusin mapiyshtisin mang' kis taachinllinaya. Itaru, shiysha nduniya arangeem nuwaa ngicheemchush. Ashiriya, iy naayaruni, Apanllirineetsini Taarashipaneem chinuzee mbuteeruni, ungirtachinipa. Itaru, shiysha arangeem iyaa ngichinllpa, Móysis kurakaa tárangiya.
29 Moisés respondeu: — Logo que eu sair daqui, vou orar a Deus para que estes enxames de moscas deixem o senhor, os seus funcionários e o seu povo. Mas o senhor não deve nos enganar outra vez, proibindo que o povo vá oferecer sacrifícios a Deus, o
30 Ashiri Móysissha kurakush pang' shitungeeru, Apanllpa tsiyatarangiya.
30 Então Moisés saiu do palácio e orou a Deus, o Senhor .
31 Ashiri ptarsha ichinguru shitungarangiya kurakush pangu, misha Ijiptoshchish watsapun izuuru ptar pastarangiya.
31 O Senhor fez o que Moisés havia pedido: ele fez com que as moscas deixassem o rei, os seus funcionários e o seu povo. Não ficou uma só mosca.
32 Itaru ashiritaa, kurak Israelchichee yusur pachindarangiya. Nda zanganimaam zandarangiya.
32 Mas ainda dessa vez o rei continuou teimando e não deixou o povo ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Êxodo 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.