2 Samuel 15
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT
1 Zapishshat, Absalon kapaachoo zapan paxanxarangu, misha pshiyrshishee minamtam tapazpanim yarangu, ksutamapanee 50 sundar yamayaru, anpat xiyarangiya.
1 Algum tempo depois, Absalão providenciou para si uma carruagem com cavalos e contratou cinquenta guardas para servirem como sua guarda de honra.
2 Sheeru, puturi shitungeeru, yaktanung wach ngootsinungiri kuxinarangiya. Tputsshitisin kurakangaz, Nuwaam k'kuzeem yaramaam istanda táni, atusin, yaktash pshtukchinllina anoo uwshat taxarayaru mashtariya. ¿Yapimandshat yakat káyashinus naatarantssa? tákchu, uwshtisin, Iy Israelchichtanicha tputsini. Tsiyatssee yaanpatatini yaramaam zandkiniya, tákchusin,
2 Todas as manhãs, ele se levantava cedo e ia até o portão da cidade. Quando alguém trazia uma causa para ser julgada pelo rei, Absalão perguntava de que cidade a pessoa era, e ela lhe respondia a qual tribo de Israel pertencia.
3 Absalonshat, Yuw átis anoo tsiyatsis yaramaam kizpurcha wanasiriya. Itaru, kurakshat anoo tsiyatsis yaramaam uw tsiytash wanindaja. ¿Chakaja siyaam istayach?
3 Então Absalão dizia: “Sua causa é justa e legítima. É pena que o rei não tenha ninguém para ouvi-la”.
4 Nuwaannaariya nish tsap kurakaam kinayaruri, uru siy yuwangaz zandkus kuskis, anoo ichingaru nuw siyaam istachina. Tsiyatsseemtam yaramaam siyaam istachina, tárangiya.
4 E dizia ainda: “Quem me dera ser juiz. Então todos me apresentariam suas questões legais, e eu lhes faria justiça!”.
5 Ashirucha, tputssha Absalonaa pakchusin, tsapush much timuchta ashiranganaya. Absalonshat tputsee paxaneeru ishambarangiya.
5 Quando alguém ia se prostrar diante dele, Absalão não o permitia. Ao contrário, tomava-o pela mão e o beijava.
6 Ambiri yuwaa Israelchich kurakangaz, Nuwaam k'kuz yaranda táni, atusin, kuskana, anuwaa uwshat ambiri tátaa, tátaa ashirangu, Israelchichee mangoo mamarparangu, zapan tamapingarangiya.
6 Fazia isso com todos que vinham ao rei pedir justiça e, desse modo, ia conquistando o coração de todos em Israel.
7 — ausente —
7 Passados quatro anos, Absalão disse ao rei: “Deixe-me ir a Hebrom para cumprir o voto que fiz ao S enhor .
8 — ausente —
8 Enquanto eu estava em Gesur, na Síria, prometi oferecer sacrifícios ao S enhor em Hebrom caso ele me trouxesse de volta a Jerusalém”.
9 — ausente —
9 “Está bem”, disse o rei. “Vá e cumpra seu voto.” Então Absalão foi a Hebrom.
10 — ausente —
10 Enquanto estava lá, porém, enviou em segredo mensageiros para todas as tribos de Israel. Eles diziam às pessoas: “Assim que ouvirem as trombetas, digam: ‘Absalão foi coroado rei em Hebrom!’”.
11 — ausente —
11 Absalão levou consigo duzentos homens de Jerusalém como seus convidados, mas eles não faziam ideia de suas intenções.
12 Absalon, Maachee pachayaruri, Apanlleem ungirtapi átu, Dapiyaa wamachtashi Ahitofelaatsshat kuruzurangiya wipunasheema. Anshat tputs kizpur yasampanimuncha. Waparee Dapiyaa kizpur istarangitamta. Yakat Guiloyash taarangiya. Amb ashirangu, waanaatsi kizpureem ínarangu, waparish kurakush zamumaam zandarangiya. Ashirucha, tiptsirshat aranginasha pzapanimaam zandarangu, zapan tputs Absalonash tachitaranganaya.
12 Enquanto Absalão oferecia os sacrifícios, mandou chamar Aitofel, um dos conselheiros de Davi que vivia na cidade de Gilo. Em pouco tempo, muitos outros se uniram a Absalão, e a conspiração ganhou força.
13 Tputssha anoo parangu, Dapiyaatsshat tsiyatssee kamankatu, naatarangiya. Kamanku tárangiya. Absalon Israelchichee tputs tiptsireem ínayanlliya. Amb ashirangu waanaatsi kurakaam ínakiya. Uwshtisin Absalonaam kapung istamaam zandkanaya, tárangiya.
13 Logo, um mensageiro chegou a Jerusalém para informar Davi: “Todo o Israel se uniu a Absalão!”.
14 Dapiyshat tiptsiree ashpari Irusarinash taakana anoo kuruzeeru, Pzaa, suwayani, nda Absalon iyaa pachamaama. Míkintsa. Putanaaparee iyaa kamatkachu, iyaa ichingarootsini m'chitpat pachachiya. Irusarinshuchee tpachingachiya. Paptsa, tárangiya Dapiya.
14 “Então devemos fugir de imediato, ou será tarde demais!”, disse Davi a seus conselheiros. “Rápido! Se sairmos de Jerusalém antes que Absalão chegue, escaparemos e impediremos que ele mate todos os moradores da cidade.”
15 Tputssha ichingarusin, Zuraktishcha. Ashiriya, pzaya. Shiyaam kutakaniya. Yuwaa shiy kurakish kamachtakish anoo uru tuminchinipa, táranganaya.
15 “O senhor tem o nosso apoio”, responderam seus conselheiros. “Faça o que lhe parecer melhor.”
16 Amb tárangusin, kurak káyarandsin, ichingaru tiptsirpatari pangusee ksutamapan taakana, anpatari ashpari káchingayarandsin, naataranganaya. Tputs ashpari káchingarangusin, Dapiy wizanlleetsimshat chung mashingamawaa anootsimshat panguseem ksutamaam kasarangiya.
16 Então o rei e toda a sua família partiram de imediato. Ele deixou para trás apenas dez concubinas para cuidarem do palácio.
17 Yaktaa shitungeerandsin, kuraksha wipunashpatari tspakatu anush xiyaranganaya.
17 O rei e todos que o acompanhavam foram a pé e pararam na última casa da cidade,
18 Xiyarangusin, anush kurak tiptsir zapan shurangat, shurangat ashiranganaya. Keretewshutshitisin, mishat Peletshuchtamsin kurak tsipasaw ksutamapan taakana anuwtamsin shurangaranganaya. Jetewshuchtamsin 600 sundar Gadamand tsap káyarandsin anshutam shurangaranganaya.
18 a fim de deixar os soldados do rei passarem e tomarem a dianteira. Também iam com Davi sua guarda pessoal e seiscentos homens de Gate.
19 Ashirucha, kurakshat Gadshuchee tputs sur Itayaa tsiyatarangu, ¿Mayaamshat siy iyash tachitarangtamsa? Siy waptam kanapungints. Siynaa kurakaa kaneeschee ksutangtsa, watam siy arapichsawa tputsis.
19 Então o rei se voltou para Itai, comandante dos homens de Gate, e disse: “Por que você está vindo conosco? Volte para o novo rei, pois Israel não é sua pátria; você é um estrangeiro no exílio.
20 Singiri siy nuwash ksutamaam kusarangus, ¿tamareeja nuw siyaa, Nuwash zurampatari tchitangtsa, táchee? ¿Antaati nuw yap naachini anoo yasaree? Ashiriya, kanapungtsa, nuw siyaa atashina. Tputsiriptish naangcha, tina. Apanll shiyaa kapung chinakiya. Siyaa urutamari wanasir ksutchiya, Dapiy tárangiya.
20 Chegou faz pouco tempo, e não seria certo eu obrigá-lo a vir conosco. Nem sei para onde vamos. Volte e leve consigo seus parentes, e que a bondade e a fidelidade o acompanhem!”.
21 Itayshat, Zurampatari Apanllimun sur, mishat shiyamunatam surish táchinllpa. Yaptaati waritaru, ambtaati naakchush, iyshat ambiritam naamaam zandkiniya. Mantsirimshiptaatiya naakchush, iyshat ambitam tsipamaam zandkiniya. Ashirucha amb atuni, nda kanapumaam zandkiniya. Yaptam naakchish ambitam naachinipa, watam shiyaam istamaam káyaraniwa, táranganaya.
21 Itai, porém, disse ao rei: “Tão certo como vive o S enhor e como vive o rei, eu juro que, não importa o que aconteça, irei aonde for o meu senhor, o rei, seja para viver ou para morrer!”.
22 Ashiriya, siyaptatampari washunand naachchi, Dapiyshat tárangiya. Ashirucha Itay anuritam Dapiypat ipuneerandsin wasundururpatari, ichingaru Dapiy wasundurur machiru anpatarisha washunand yápandayarandsin naataranganaya.
22 Davi respondeu: “Muito bem, venha conosco”. E Itai, todos os seus homens e suas famílias acompanharam Davi.
23 Tputsshitin ichingarusin, kizpur tanuranganaya. Tputsima Sedronaa kung kíteerandsin, ushimunsha kurak Dapiy kítarangitamta. Tputsee yamarsin naataranaya. Arangirisha tsap puzap naataranganaya.
23 Por onde passavam o rei e os que o seguiam, todo o povo chorava em alta voz. Atravessaram o vale de Cedrom e foram em direção ao deserto.
24 Itaru, Sadokshat Leviychichpatarta, uwshtisin Apanllee kajonarini kumpani Irusarinnung watandpun natumasa kutaranganaya. Tputs ichingarusin shitungeerandsin, uwshtisin anshutamsin tachitaranganaya.
24 Zadoque e todos os levitas também os acompanharam, carregando a arca da aliança de Deus. Puseram a arca no chão, e Abiatar ofereceu sacrifícios até que todos tivessem saído da cidade.
25 Itaru, kurakshat Sadokaa, Shiyshat Apanllee kajonarini yáyarush, wapitam wayangcha. Wandaya Apanll nuwaa istaku, yusur kanapkachuri, anshuri Apanllee kajonarini yusur pangchima.
25 Então Davi ordenou a Zadoque: “Leve a arca de Deus de volta para a cidade. Se for da vontade do S enhor , ele me trará de volta para ver novamente a arca e o santuário.
26 Itaru, Apanll nduniya nuwaa wanasir napku, waana zandku, nuwaa ashtachiya, Dapiy tárangiya Sadokaatsi.
26 Mas, se ele não se agradar mais de mim, que faça comigo o que lhe parecer melhor”.
27 Mishat, kurakaa Sadoka apanllpaneetsi tárangitamta. Mazinangcha. Siysa Abiyatarpat ipuneerush Irusarinap naangtsa. Iparpatis Ahimaaspat, mishat Jonatanpat naangtsa; tsiyatssee kamanimapaneem taangtsa.
27 O rei também disse ao sacerdote Zadoque: “Preste atenção. Você deve voltar à cidade, com seu filho Aimaás e com Jônatas, filho de Abiatar.
28 Itaru, nuwshat watandsash taachima. Anush tsiyatssee yasamaam kutachima, tárangiya.
28 Farei uma parada em um dos pontos de travessia do Jordão e ficarei ali esperando notícias suas”.
29 Sadokshat Abiyatarpat Apanllee kajonarini yáyarandsin, waptam Irusarinap kanapuranganaya. Ashirangsin, anshurisha taaranganaya.
29 Então Zadoque e Abiatar levaram a arca de Deus de volta para Jerusalém e ali permaneceram.
30 Anshat Dapiy Olivos machip káreerandsin, Dapiy kapung tanurangu, spatshari naatarangu, muchush tsarunpat tpararangiya. Ichingaru wasundurur tanuksin, ambitam ashirangtamsinaya.
30 Davi prosseguiu pelo caminho para o monte das Oliveiras, chorando enquanto andava. Estava com a cabeça coberta e os pés descalços. Os que iam com ele também tinham a cabeça coberta e choravam enquanto subiam ao monte.
31 Anushshat, Dapiyaa tputs kamaniranganaya. Ahitofel kapung istakiya Absalonaama, táranganaya. Dapiyshat anoo mazinarangu, Apanllee tsiyatarangiya. Apaa, yuwaa Ahitofel Absalonaa mangoo p'tsimaam tsiyatku anoo shiyshat tayutariteerush ksangcha, tárangiya.
31 Quando alguém informou a Davi que Aitofel, seu conselheiro, agora apoiava Absalão, Davi orou: “Ó S enhor , faze que Aitofel dê conselhos errados a Absalão!”.
32 Táyaru, yuwamunari mach tsparatu, Apanlleem tsiyatkana anush kuseeramchu, Husayshat Arkitaschich tputs anshutam Dapiyangaz kusarangiya. Wamar izichimaw, muchumunshat tsarun yásimbaru, naantach ashirangiya.
32 Quando Davi chegou ao alto do monte, onde o povo costumava adorar a Deus, Husai, o arquita, o esperava ali. Husai havia rasgado suas roupas e colocado terra sobre a cabeça.
33 Dapiyshat parangu, Shiy zuwaa, nuwash tachitkachush, nuwaatshapa xarashish wayachsha, watam kizpur wachinshawa.
33 Mas Davi lhe disse: “Se você vier comigo, será apenas um peso.
34 Nda ashimaam shiy waptam Irusarinap kanapunlla. Absalonash napeerush, Kurakaa, nuw shiyaa istachinllpa. Nuw sirú apareetsish mangoo p'tsimaam istaranguri, natsha shiyaa wanasiritam istachinllpa, tángcha. Amb ashkachush, yuwaatsinaa Ahitofel mangoo p'tsimaam tsiyatku anootssha shiysha tayutaritachpasha.
34 Volte à cidade e diga a Absalão: ‘Agora serei seu conselheiro, ó rei, como no passado fui conselheiro de seu pai’. Assim, você poderá frustrar os conselhos de Aitofel.
35 Mishat, amb kuseerush, apanllpanee Sadokaa, Abiyataraatstam pangachpasha. Pakeerush, yuwaa Absalon tsiyatku anoo kamanimachcha. Uwshtisin siyaa istachtamparee nuwaa kamanimaama.
35 Os sacerdotes Zadoque e Abiatar estarão lá. Informe-os dos planos feitos no palácio,
36 Wip Ahimaas amb taaritamanaya. Jonatantam anshutamta. Anush ichingaru shiy kamaningcha. Uwshtisin nuwash tsiyatssee wayachinllinaya, Dapiy tárangiya.
36 e eles enviarão seus filhos Aimaás e Jônatas para me contar o que se passa”.
37 Husaysha Dapiy wamkur waptam kanapeeranllu, Irusarinash kuskamchu, Absalonshat yaktash washitungash pshtutaa ashirangiya.
37 Assim, Husai, amigo de Davi, voltou para Jerusalém e ali chegou na mesma hora em que Absalão entrava na cidade.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Samuel 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.