Lucas 14
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Ape rʉ̃mʉ tunu judío majã na cayerijãrĩ rʉ̃mʉ caãno Jesús ʉgaʉ ásupʉ jĩcãʉ̃ fariseo majã quetiupaʉ ya wiipʉ. Bairo topʉ cʉ̃ caãno, ti wii macããna fariseo majã pʉame qũĩñaʉsayuparã, “Dope bairo cʉ̃ caáto,” ĩrã.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Mai, Jesús riapere ãñupʉ̃ cariayecʉcʉ cʉ̃ã. Cʉ̃ pʉame oco riayere cacʉ̃goʉ ãñupʉ̃.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Bairo cʉ̃ cabairo ĩña, atore bairo na ĩñupʉ̃ Jesús to macããnarẽ, Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ cajʉ̃gobuerãrẽ, bairi fariseo majã cʉ̃ãrẽ:
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Bairo narẽ cʉ̃ caĩjẽniñamiatacʉ̃ãrẽ, bʉsʉesuparã. Bairo na cabʉsʉeto ĩña, cariaʉre cʉ̃ pãñarĩ cʉ̃ catioyupʉ yua. Cʉ̃ catio yaparo, cʉ̃ árotiyupʉ.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Bairo áticõã, tunu na ĩnemoñupʉ̃ Jesús fariseojããrẽ:
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Bairo narẽ cʉ̃ caĩjẽniñamiatacʉ̃ãrẽ, dope bairo cʉ̃ yʉmasĩẽsuparã.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Cabero aperã ti wii upaʉ cʉ̃ capiiatana na caetarore ĩñañupʉ̃ Jesús. Na pʉame caroapaʉre ruigayuparã bʉtioro, “Cabʉgoro macããna na caruiparore marĩ ruietiroa,” ĩrã. Bairo na cabairo ĩña, atore bairo na ĩ beyoyupʉ:
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 —Ni jĩcãʉ̃ mʉjãã mena macããcʉ̃rẽ wãmo jiyarica bose rʉ̃mʉrẽ cʉ̃rẽ cʉ̃ capiiata, ‘Caãnimajũrã na caruiparopʉ cʉ̃ ruigaeticõãto,’ ñiña. Topʉ cʉ̃ caruiata, cabero bobooro netõbujioʉmi. Apei ti bose rʉ̃mʉ upaʉ cʉ̃ capiimajũatacʉ etabujioʉmi.
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 Bairi ti bose rʉ̃mʉ upaʉ pʉame cʉ̃ caetaro ĩña, atore bairo qũĩbujioʉmi: ‘Jõpʉ catʉsaropʉ ruija. Ãni pʉame cabero caetaʉ atore ruigʉmi,’ qũĩbujioʉmi. Bairo cʉ̃ caĩrõĩ, mʉjãã ũcʉ̃ bobotʉ̃goñabujiogʉmi.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Bairi mʉjããrẽ na capiiata, catʉsari cũmurõ roquere ruiya. Cabero bose rʉ̃mʉ upaʉ pʉame topʉ mʉjãã caruiro ĩña: ‘Ato pʉame caãnimajũrã mena ruirasá,’ mʉjãã ĩgʉmi. Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, aperã ti mesa macããna mʉjããrẽ cʉ̃ caĩroarore ĩñagarãma yua.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ cʉ̃ majũã, ‘Caãnimajũʉ̃ yʉ ãniña,’ caĩ pʉamerẽ, cabʉgoro macããcʉ̃rẽ bairo cʉ̃ ãnio joroque cʉ̃ átigʉmi Dios. Apei, ‘Caãnimajũʉ̃ mee yʉ ãninã,’ caĩ pʉame roquere, cabero cabʉgoro macããcʉ̃rẽ bairo mee cʉ̃ ãnio joroque cʉ̃ átigʉmi Dios —na ĩ quetibʉjʉyupʉ Jesús ti wii macããna, fariseo cʉ̃rẽ capiiatacʉre.
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Bairo na ĩ quetibʉjʉ yaparo, atore bairo qũĩnemoñupʉ̃:
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Bairo bairi bose rʉ̃mʉrẽ mʉ caqũẽnonemoata, cabopacarãrẽ na piiya. Tunu bairoa caámasĩẽnarẽ, bairi jĩcã rʉpo, o jĩcã ricá caroyetuaricarãrẽ, bairi caĩñamasĩẽna cʉ̃ãrẽ, na ũnarẽ na piiya.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Bairo ácʉ, ʉseanirĩ mʉ ãnigʉ. Cabopacarã pʉame mʉ átiãme masĩẽtĩgarãma, ñe ũnie cacʉ̃goena ãnirĩ. Bairo na caátiãme masĩẽtĩmiatacʉ̃ãrẽ, cariacoatana tunu na cacatiri rʉ̃mʉ caãno Dios pʉame caroare mʉ jogʉmi, caroaro na mʉ caátie wapa yua —qũĩ quetibʉjʉyupʉ Jesús fariseo, cʉ̃rẽ capiiatacʉre.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Bairo cʉ̃ caĩquetibʉjʉro tʉ̃go, jĩcãʉ̃ na mena mesapʉ carui pʉame atore bairo qũĩñupʉ̃ Jesure:
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, ape wãmerẽ ĩcõñarĩ atore bairo qũĩ quetibʉjʉyupʉ Jesús:
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Ʉgaricapaʉ caetaro ĩña, cʉ̃ capiiatanarẽ cʉ̃ ʉ̃mʉrẽ na piirotijoyupʉ. ‘Merẽ marĩ caʉgaparo etaya. Ñe ũnie rʉsaetiya. Bairi, “Tãmurĩ mʉjãã apá,” na ĩ quetibʉjʉʉja,’ qũĩñupʉ̃.
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, cʉ̃ ʉ̃mʉ cʉ̃ quetiupaʉ cʉ̃ caĩrõrẽã bairo ásupʉ. Bairo narẽ cʉ̃ caĩquetibʉjʉ netõmiatacʉ̃ãrẽ, nipetirã ricaati jeto qũĩ yʉyuparã. Jĩcãʉ̃ na mena macããcʉ̃ atore bairo qũĩñupʉ̃: ‘Meepʉ jĩcã yepa, oterica yepare yʉ wapatiapʉ. Bairi ãme ti yepare ĩñaʉ ágʉ yʉ baiya. “Bairi yʉ ámasĩẽtĩña, ĩãmi,” cʉ̃ miwã mʉ quetiupaʉre,’ qũĩñupʉ̃ jĩcãʉ̃.
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Apei cʉ̃ã atore bairo qũĩñupʉ̃: ‘Wecʉa jĩcã wãmo cãnacã bapa majũ yʉ wapatiapʉ. Bairi ãme narẽ ĩñaʉ ágʉ yʉ baiya. “¿Caroaro na paayati?” ĩ, ñiñaʉ ágaya. “Bairi yʉ ámasĩẽtĩña, ĩãmi,” cʉ̃ miwã mʉ quetiupaʉre,’ qũĩñupʉ̃.
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Apei cʉ̃ã atore bairo qũĩñupʉ̃: ‘Mepʉ yʉ wãmoyiyaapʉ. “Bairi yʉ ámasĩẽtĩña, ĩãmi,” cʉ̃ miwã mʉ quetiupaʉre,’ qũĩñupʉ̃ apei.
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 Bairo jeto na caĩrõ tʉ̃go, narẽ capiiámiatacʉ pʉame tunucoásúpʉ cʉ̃ quetiupaʉ tʉpʉ. Eta yua, na caĩatajere cʉ̃ quetibʉjʉnetõñupʉ̃. Bairo tiere tʉ̃go, cʉ̃ quetiupaʉ pʉame na mena asiajãñuñupʉ̃, cʉ̃ capiijomiatana mena. Asia yua, atore bairo qũĩñupʉ̃ tunu cʉ̃ ʉ̃mʉrẽ: ‘Tãmurĩ ácʉ́ja tunu macãpʉ. Cabopacarã maapʉ caãnarẽ, “Ʉgarasá,” na miwã. Tunu bairoa caámasĩẽnarẽ, bairi jĩcã rʉpo, o jĩcã ricá caroyetuaricarãrẽ, bairi caĩñamasĩẽna cʉ̃ãrẽ nipetirã na ũnarẽ na jee asá yʉ ya wiipʉ,’ qũĩñupʉ̃ ti bose rʉ̃mʉ upaʉ cʉ̃ ʉ̃mʉrẽ.
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Cabero cʉ̃ ʉ̃mʉ pʉame bairo áti yaparo, cʉ̃ quetiupaʉre atore bairo qũĩñupʉ̃ tunu: ‘Yʉre caroti, mʉ caĩrõrẽã bairo yʉ áti yaparoya merẽ. Bairopʉa, mʉ ya wii pʉame jiraetiya mai,’ qũĩñupʉ̃.
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, ti wii upaʉ pʉame: ‘Ácʉ́ja tunu macãpʉ. Maa cañesẽãrĩ majãrẽ, wii tʉ̃ni macããna cʉ̃ãrẽ na piija. Tutuaro mena, “Ʉgarasá,” na miwã. Yʉ ya wii to jiraáto ĩ, bairi mʉrẽ yʉ jonemoña,’ qũĩñupʉ̃ ti bose rʉ̃mʉ upaʉ cʉ̃ ʉ̃mʉrẽ.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Caãnorẽ bairo mʉjããrẽ ñiña: Noa ũna yʉ capiijʉ̃gomiatana caápérã yʉ mena ʉgaetigarãma —na ĩ quetibʉjʉyupʉ Jesús.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Bairo ti watoare camasã capããrã Jesús berore ʉsayuparã. Bairo na cabairo ĩña, cʉ̃ pʉame ãmejorenʉcãrĩ atore bairo na ĩñupʉ̃:
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 “Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃, yʉ mena caágaʉ nipetirã netõõrõ yʉre cʉ̃ camairõ ñuña. Cʉ̃ pacʉ, cʉ̃ paco, cʉ̃ nʉmo, cʉ̃ pũnaa, cʉ̃ jʉ̃gocʉjãã, cʉ̃ jʉ̃gocõjãã, cʉ̃ bairã nipetirã netõõrõ yʉre cʉ̃ camairõ ñuña. Cʉ̃ rupaʉ netõõrõ yʉre cʉ̃ camairõ ñuña. Tore bairo yʉre cʉ̃ camaieticõãta, yʉ cabueire bairo ãnimasĩẽtĩñami.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Tunu bairoa ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yʉ mena caágaʉ, popiye cʉ̃ cabaigaeticõãta, yʉ cabueire bairo ãnimasĩẽtĩñami.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 Tunu ni jĩcãʉ̃ mʉjãã mena macããcʉ̃ caʉ̃mʉarĩ wiire cʉ̃ caqũẽnorotiparo jʉ̃goye cʉ̃ dinerore cõñajʉ̃go masĩñami mai, ‘¿Yʉ dinero yʉ cacʉ̃gorije to etaroati?’ ĩ.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Bairo cʉ̃ cacõñaeticõãta, cabero ti wiire qũẽnopeyo masĩẽtĩbujioʉmi. Ʉ̃tãpãĩrĩ, na cacũjʉ̃goripãĩrĩrẽ na cacũyaparoro bero, cʉ̃ dinero cʉ̃ cacʉ̃gomirĩjẽ pʉame peticoabujioro. Bairi yua, nipetiro camasã cʉ̃ paariquere ĩñarĩ, cʉ̃ boyeti epebujiorãma.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 Bairo qũĩbujiorãma: ‘Ãni, cʉ̃ ya wiire paajʉ̃gomicʉ̃ã, paapeyo masĩẽtĩñami,’ qũĩbujiorãma camasã, cʉ̃ capaapeyoetoi.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Torea bairo jĩcãʉ̃ quetiupaʉ apei mena cʉ̃ ʉ̃mʉarẽ cʉ̃ caãmeo qũẽrotijoparo jʉ̃goye, atore bairo ĩ tʉ̃goña jʉ̃gobujioʉmi: ‘Yʉ ʉ̃mʉa, pʉga wãmo cãnacã mil majũ soldaua niñama. Yʉ wapana pʉame veinte mil majũ niñama. Bairo na cabairoi, ¿narẽ yʉ netõomasĩcʉti?’ ĩ tʉ̃goña jʉ̃gobujioʉmi.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 ‘Yʉ netõõmasĩẽcʉ̃,’ cʉ̃ caĩtʉ̃goñaata, cʉ̃ wapana cayoaropʉa na caãno mai, cʉ̃ caquetibʉjʉnetõrotire na tʉpʉ cʉ̃ jobujioʉmi. ‘Marĩ ãmeo qũẽẽtĩcõãto. Ñugaro,’ na ĩjã qũĩ rotijobujioʉmi.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Bairo bairi ni ũcʉ̃ mʉjãã mena macããcʉ̃ cʉ̃ yaye cʉ̃ camairĩjẽrẽ cʉ̃ cajãnaeticõãta, yʉ cabueire bairo ãnimasĩẽtĩñami.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 “Tunu bairoa moa caocarije ñujãñuña. Moa caocaetie roque ñerẽ átimasĩẽtĩña camasãrẽ.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Bairi moa caocarije capeticõã ʉsapata, ñe ũnie pʉamerẽ ñuẽtĩña. Yepa ũnorẽ, o abono ũno cʉ̃ãrẽ ñuẽtĩña. Rerique niña. Mʉjãã, caãmoocʉna mʉjãã ãniña. Bairi moa cabairijere mʉjããrẽ ĩcõñarĩ yʉ caquetibʉjʉrijere tʉ̃goãmewiyoya mʉjãã yeripʉ,” na ĩ quetibʉjʉyupʉ Jesús.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.