João 6

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tipaʉ bero Jesús tunucoámí Galilea yepapʉre tunu. Topʉre ãcʉ̃, Galilea macããra ʉtabʉcʉrapʉ pẽñawĩ. Mai, tira pʉame ape wãme Tiberias wãmecʉtiya.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Bairo bairi to macããna camasã cʉ̃ camasĩrĩjẽ mena Jesús cariayecʉnarẽ cʉ̃ canetõrõ ĩñawã. Bairo cʉ̃ caáti ĩñorĩjẽrẽ ĩñarã, cʉ̃ berore ʉsawã capããrã camasã.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Bairi jãã, Jesús cʉ̃ cabuerã cʉ̃ã, ape nʉgõãpʉ pẽña etarã yua, ʉ̃tãʉ̃pʉ jãã wãmʉcoápʉ́. Wãmʉá, jãã etanumucoápʉ́.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Tipaʉ caãno judío majã na ya bose rʉ̃mʉ Pascua cawãmecʉti rʉ̃mʉ caãniparo cõñarõ baiwʉ.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Bairo Jesús camasã capããrã cʉ̃ bero na caʉsaro ĩñaʉ, atore bairo qũĩwĩ Felipere:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Mai, Jesús pʉame merẽ dope bairo cʉ̃ caátipeere masĩmicʉ̃ã, tore bairo cʉ̃ jẽniñawĩ Felipere, “¿Dope bairo yʉre cʉ̃ yʉati?” ĩ.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃goʉ, atore bairo qũĩwĩ Felipe Jesure:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃goʉ, apei jãã mena macããcʉ̃ Andrés, Simón Pedro bai pʉame, atore bairo qũĩwĩ Jesure:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Atore niñami cawĩmaʉ jĩcãʉ̃. Cʉ̃ pʉame jĩcã wãmo cãnacã rupaa cebada mena na caátaje pããrẽ cʉ̃goyami. Bairi tunu wai pʉgarããcã cʉ̃goyami. Atie ʉgariqueaca, ãnoa camasã capããrã na caãnoi, na etatuaetimajũcõãbujioro —qũĩwĩ Andrés.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gori, atore bairo qũĩwĩ Jesús:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Bairo na caruiro ĩñaʉ, Jesús pʉame pan rupaare nerĩ, Diore, “Jãã mena mʉ ñujãñuña,” qũĩ jẽniwĩ. Bairo qũĩ jẽni yaparori bero, yepapʉ caruirãrẽ tie pããrẽ jãã batorotiwĩ. Torea bairo ámi wai cʉ̃ãrẽ. Bairo átiri bero, camasã na caʉgagaro cãrõ ʉgawã.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Bairo na caʉgatuaro bero, atore bairo jãã ĩwĩ Jesús, jãã, cʉ̃ cabuerãrẽ:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gori, cʉ̃ carotirore bairo jãã ápʉ. Jĩcã wãmo cãrõ pan rupaa caãnimiatajere jãã jeneño jirowʉ pʉga wãmo peti rʉpore pʉga pẽnirõ cãnacã piiri majũ.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Bairi to macããna camasã, bairo Jesús pan, wai mena cʉ̃ caáti ĩñoatajere ĩñarĩ, atore bairo ãmeo ĩwã na majũ:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Bairo ãmeo ĩrã yua, bʉtioro ti yepa Quetiupaʉ rey cʉ̃ jõõgarã cʉ̃ neágamiwã Jesure. Cʉ̃ pʉame bairo cʉ̃ na caátigarijere boecʉ, ʉ̃tãʉ̃ buipʉ wãmʉcõámí yua, jĩcãʉ̃ã ãnigʉ.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Cabero canaiocũmuatípaʉ jãã, Jesús cʉ̃ cabuerã pʉame ʉtabʉcʉrapʉ jãã roaápʉ́.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Bairi cũmuapʉ etajãã, ti ʉtabʉcʉrare jãã pẽña jʉ̃goapʉ, Capernaum macãpʉ etarágarã. Tocãrõã merẽ naitĩã peticoápʉ. Jesús pʉame jãã tʉpʉ etaemi mai.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Bairo jãã capẽña atípaʉ, wĩno bʉtioro papu jʉ̃goapʉ. Bairi oco turi paca majũ jabewʉ.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Bairo bairi yoaropʉ jĩcã wãmo cãnacã kilómetro majũ jãã caatʉsátípaʉ, Jesús pʉame jãã tʉpʉ acʉ́, oco buipʉ peacoamí. Bairo cʉ̃ caató ĩñarã, bʉtioro jãã uwicoápʉ.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Bairo jãã cauwiro ĩñaʉ, atore bairo jãã ĩ jowĩ Jesús:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gorã, cũmuapʉ cʉ̃ caetajãrõ jãã bowʉ. Bairo cʉ̃ caetajãrõ bero, jicoquei ape nʉgõã tʉpʉ jãã etacoápʉ yua.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Ti rʉ̃mʉ busuri rʉ̃mʉ caãno, camasã ʉtabʉcʉra ape nʉgõãpʉ catuaricarã pʉame jĩcãã caãnia cũmua mena jãã capeñaatajere masĩñupã. Tunu bairoa Jesús jãã mena cʉ̃ caápériataje cʉ̃ãrẽ masĩcõãñupã.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Tipaʉ beroaca aperã Tiberias macããna etayuparã na cũmuu mena, Jesure cʉ̃ macãrã. Bairi, Jesús Diore, “Jãã mena mʉ ñujãñuña,” cʉ̃ caĩ jẽnirĩcãrõ bero, capããrã camasã na capan ʉgaricaropʉ etayuparã.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Bairo na capan ʉgaricapaʉpʉ etari bero, Jesús bairi jãã cʉ̃ cabuerã cʉ̃ãrẽ jãã bócaetiri, na cũmuupʉ etajãñuparã tunu. Bairo etajãã yua, jããtʉ Capernaupʉ atí acoásúpa Jesure macãráná.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Bairo bairi jãã tʉpʉ pẽñaeta yua, atore bairo qũĩ jẽniñawã Jesure:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Bairo na caĩjẽniñarõ tʉ̃go, atore bairo na ĩwĩ Jesús:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Mʉjãã caʉgapee jeto meerẽ macãña. Ati yepa macããjẽ ʉgarique yoaro mee peticoaya. Mʉjããrẽ yʉ cajogarije yeri capetieti pũna pʉame roquere bʉtioro macãña. Tie pʉame niña capetietie majũ. Torecʉna, yʉ jowĩ yʉ Pacʉ Dios, “Caticõãninucũpeere camasãrẽ na mʉ jogʉ,” ĩ —na ĩwĩ Jesús.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gorã, atore bairo qũĩ jẽniñawã Jesure:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Bairo na caĩjẽniñarõ tʉ̃go, atore bairo na ĩ nemowĩ Jesús:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gorã, atore bairo qũĩ jẽniñanemowã Jesure:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Marĩ ñicʉ̃jãã ãnana desierto cayucʉmanopʉ ãna, ʉgarique maná cawãmecʉtiere ʉganucũñañupã. Dios yaye quetibʉjʉrica tutipʉ cʉ̃ã torea bairo quetibʉjʉya: “Dios pʉame ʉmʉrecóo macããjẽ ʉgarique pan ũnierẽ na jonucũñupĩ,” ĩña ti tutipʉ —qũĩwã Jesure to macããna.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Bairo na caĩrõ, atore bairo na ĩwĩ Jesús:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Yʉ, ʉmʉrecóopʉ caãnacʉ̃ ati yepapʉ Dios cʉ̃ cajoricʉ yʉ ãniña. Pan, Dios cʉ̃ cajorijere bairo yʉ ãniña ati ʉmʉrecóo macããna camasãrẽ. Yeri capetieti pũnarẽ cajoãcʉ̃ yʉ ãniña —na ĩwĩ Jesús.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gorã, bairo qũĩwã Jesure:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, atore bairo na ĩnemowĩ Jesús tunu:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Mʉjãã pʉame roque yʉ caátiãnierẽ ĩñamirãcʉ̃ã, yʉ mena mʉjãã tʉ̃goñatutuaetiya. Tierea merẽ mʉjããrẽ yʉ quetibʉjʉ yaparomiña. Mʉjãã pʉame mʉjãã tʉ̃gogaetiya.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Nipetiro yʉtʉ caatíparãrẽ mai yʉ Pacʉ pʉame na yeripʉ yʉtʉ na atítʉ̃goñao joroque na ásupi. Bairo cʉ̃ caátana yʉtʉ na caetaro, di rʉ̃mʉ ũno na boeticõã yʉ baietigʉ.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Yʉa, ʉmʉrecóopʉ caatácʉ ati yepapʉ etari, yʉ caboro mee, yʉ Pacʉ, yʉre cajoricʉ, cʉ̃ caátirotiriquere áti acʉ́ yʉ baiwʉ.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Yʉ Pacʉ, yʉre cajoricʉ, yʉ cʉ̃ caátiroticũrĩqũẽ atore bairo niña: Yʉ yarã nipetiro cʉ̃ cacũrĩcãrãrẽ yʉ canetõrõ boyami. Bairo bairi ati ʉmʉrecóo capetiro caãno, cariaricarã na caãnimiatacʉ̃ãrẽ, narẽ yʉ cacatioro boyami.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Yʉ, Dios Macʉ̃, atore bairo yʉ caáto boyami yʉ Pacʉ: Nipetiro camasã yʉ caátiãnierẽ ĩñarĩ bero, yʉ yaye quetire cariape catʉ̃goʉsarã na cacaticõãninucũrõ átirotiyami. Bairo bairi ati ʉmʉrecóo capetiro caãno, cariacoatana na caãnimiatacʉ̃ãrẽ, narẽ yʉ catiogʉ tunu —na ĩ quetibʉjʉwĩ Jesús cʉ̃tʉ caãnarẽ.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 — ausente —
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 — ausente —
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Bairo na caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gomasĩrĩ, atore bairo na ĩwĩ Jesús:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yʉ atímasĩẽtĩñami, yʉ Pacʉ yʉre cajoricʉ pʉame cʉ̃ yeripʉ yʉtʉ cʉ̃ caatítʉ̃goñapeere cʉ̃ cajooeticõãta. Baipʉa, cʉ̃ cajoata, yʉ yaʉ ãnigʉmi. Bairo caãcʉ̃ ãnirĩ ati ʉmʉrecóo capetiro caãno, cariacoatacʉ cʉ̃ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ yʉ catiogʉ tunu.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Dios ya tutipʉ tore bairo ĩ woatu quetibʉjʉ cũñañupã profeta majã ãnana: “Dios nipetiro camasãrẽ na masĩõgʉmi cʉ̃ yaye quetire.” Bairi nipetiro yʉ Pacʉ cʉ̃ caquetibʉjʉrijere cariape catʉ̃goʉsarã pʉame yʉtʉ etagarãma, yʉ yaye quetire tʉ̃goʉsagarã.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 “Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yʉ Pacʉ Diore caĩñarĩcʉ̃ maniñami. Jĩcãʉ̃ã yʉ ãniña cʉ̃rẽ caĩñarĩcʉ̃ cʉ̃ mena caãnacʉ̃ ati yepapʉ caetaricʉ.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Cariape mʉjããrẽ ñiña: Yʉ mena catʉ̃goñatutuarã yasietigarãma. Na pʉame caticõã ninucũgarãma tocãnacã rʉ̃mʉa.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Yʉa, yʉ ãniña ʉmʉrecóo macããcʉ̃, ʉgarique pan majũrẽ bairo caãcʉ̃. Bairo bairi yeri capetieti pũnarẽ cajoʉ yʉ ãniña yʉ yarãrẽ.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mʉjãã ñicʉ̃jãã roque desierto cayucʉmanopʉ ãna, ʉgarique maná cawãmecʉtiere ʉgayupa. Tiere ʉgamirãcʉ̃ã, baiyasi peticoásúparã.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Yʉ pʉame, ape wãme ʉgarique ʉmʉrecóo macããjẽ pʉamerẽ mʉjããrẽ quetibʉjʉgʉ ñiña. Tiere caʉgarã caticõã ninucũgarãma tocãnacã rʉ̃mʉa.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Yʉa, yʉ ãniña atie ʉgarique pan ʉmʉrecóopʉ caruiatájere bairo caãcʉ̃. Tie pããrẽ caʉgarã caticõã ninucũgarãma. Tie ʉgarique pan ũnie pʉame yʉ rupaʉre bairo niña. Bairo bairi ati ʉmʉrecóo macããna na cacaticõãninucũparore bairo ĩ, yʉ rupaʉ mena roro yʉ baigʉ. Ati ʉmʉrecóo macããna yʉ yaye quetire caborã roro na caátaje wapa jʉ̃gori popiye na cabaiparo ũnorẽã, yʉ pʉame roque popiye yʉ baigʉ na carorije wapa jʉ̃gori, ĩgʉ ñiña.”
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gorã, judío majã quetiuparã pʉame atore bairo ãmeo ĩwã na majũ:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Bairo na caĩrõ tʉ̃gori, atore bairo na ĩwĩ Jesús:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Ni ũcʉ̃ yʉ rupaʉre caʉgaʉ, bairi yʉ rií cʉ̃ãrẽ caetii pʉame caʉ̃petietopʉ ápérigʉmi. Bairo bairi ati ʉmʉrecóo capetiro caãno, cariacoatacʉ cʉ̃ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ yʉ catiocõãgʉ tunu.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Yʉ rupaʉ pʉame ʉgarique majũrẽ bairo niña. Yʉ rií cʉ̃ã etirique majũrẽ bairo niña. Tie ʉgarique ati yepa macããjẽ netõjãñurõ caãnimajũrĩjẽ niña.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Bairi ni ũcʉ̃ yʉ rupaʉre caʉgaʉ, bairi yʉ rií cʉ̃ãrẽ caetii yʉ mena macããcʉ̃ niñami. Yʉ cʉ̃ã cʉ̃ mena yʉ ãnicõãgʉ. Jĩcãrõrẽ bairo cayericʉna jãã ãniña.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Yʉ Pacʉ, yʉre cajoricʉ pʉame, cacaticõãninucũʉ̃ niñami. Cʉ̃ catutuarije jʉ̃gori yʉ ãniña. Torea bairo yʉ rupaʉre caʉgarã cʉ̃ã yʉ catutuarije jʉ̃gori caticõã ninucũgarãma tocãnacã rʉ̃mʉa.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Bairo bairi ʉmʉrecóo macããjẽ ʉgarique caruiatáje majũrẽ mʉjããrẽ yʉ quetibʉjʉya. Atie ʉgarique maná, mʉjãã ñicʉ̃jãã na caʉganucũrĩqũẽrẽ bairo baietiya. Tie manárẽ ʉgamirãcʉ̃ã, baiyasipeticoásúpa. Pan ʉmʉrecóo macããjẽ caruiatájere caʉgarã roque caticõã ninucũgarãma —na ĩ quetibʉjʉwĩ Jesús cʉ̃tʉ caãnarẽ.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Mai, tiere na quetibʉjʉwĩ Jesús Capernaum macãpʉ judío majã neñarĩ na cañubueri wiipʉ.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Jesure caʉsarã pʉame bairo cʉ̃ caquetibʉjʉrijere tʉ̃gorã, atore bairo ãmeo ĩwã na majũ:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Bairo Jesús pʉame cʉ̃ camasĩrĩjẽrẽ cʉ̃ na cabʉsʉpairijere tʉ̃goñarĩ yua, atore bairo na ĩwĩ:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Bairo tie yʉ yaye quetire mʉjãã catʉ̃gojesoeticõãta, yʉ, Camasã Jʉ̃gocʉ, yʉ caatátopʉ yʉ catunuwãmʉátó ĩñajorã, ¿dope bairo mʉjãã tʉ̃goñabujiorãti?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Dios Yeri Espíritu Santo jeto yeri capetieti pũnarẽ cajomasĩ niñami. Camasã roque rupaʉ tutuarã nimirãcʉ̃ã, na majũã na yeripʉ jomasĩẽtĩñama na cacaticõãninucũpeere. Baipʉa, merẽ mʉjããrẽ yʉ quetibʉjʉapʉ dope bairo yeri capetieti pũnarẽ mʉjãã cacʉ̃gopeere.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Bairo mʉjããrẽ yʉ caquetibʉjʉmiatacʉ̃ãrẽ, mʉjãã mena macããna jĩcããrã mai yʉ yaye quetire cariape tʉ̃goetiyama —na ĩwĩ Jesús cʉ̃rẽ catʉ̃goʉsarãrẽ.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Torecʉ, atore bairo na ĩnemowĩ Jesús tunu:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Tipaʉ bero capããrã camasã cʉ̃rẽ caʉsamiatana pʉame cʉ̃ aweyocoátí, cʉ̃ ʉsajãnacõãwã yua.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Bairo na caátó ĩñaʉ, Jesús pʉame, jãã, cʉ̃ cabuerãrẽ atore bairo jãã ĩ jẽniñawĩ:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Bairo cʉ̃ caĩrõ, jicoquei atore bairo qũĩwĩ Simón Pedro pʉame:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Merẽ mʉ yaye quetibʉjʉriquere cariape jãã tʉ̃goya. Bairo bairi, “Jãã Quetiupaʉ Jesús, Caroʉ́, Dios cʉ̃ Cajoricʉ majũ niñami,” cariape mʉrẽ jãã ĩ tʉ̃goñaña —qũĩwĩ Simón Pedro Jesure.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gori, atore bairo jãã ĩwĩ Jesús:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Bairo ĩ, Judas Iscariote, Simón macʉ̃rẽ qũĩgʉ ĩwĩ Jesús. Judas pʉame jãã mena macããcʉ̃ pʉga wãmo peti rʉpore pʉga pẽnirõ cãnacãʉ̃ mena macããcʉ̃ nimicʉ̃ã, cabero Jesure cʉ̃ bʉsʉjãbuiti rocacõãwĩ.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.