Hebreus 11

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dios mena tʉ̃goñatutuarique atore bairo niña: “Marĩrẽ caroaro cʉ̃ caátipeere marĩ jogʉmi cʉ̃ caĩrĩcãrõrẽ bairo,” cariape marĩ caĩcotemasĩrĩjẽ niña. Caroaro marĩrẽ cʉ̃ caátipeere mai ĩñaetimirãcʉ̃ã, pʉgani tʉ̃goñarĩcãrõ mano cariape cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ marĩ catʉ̃goñarĩjẽ niña.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Tirʉ̃mʉpʉ macããna marĩ ñicʉ̃jãã ãnana Dios mena cariape na catʉ̃goñatutuarique jʉ̃gori na ĩñajesoyupi Dios.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Marĩ pʉame Dios mena tʉ̃goñatutuari, atore bairo marĩ ĩ masĩña cʉ̃ caátijẽñojʉ̃goriquere: Ati yepa nipetiro macããjẽrẽ to baibuiaetao joroque ásupi Dios cʉ̃ cabʉsʉri risero mena. Bairi ati yepa macããjẽ nipetirije Dios cʉ̃ caátaje marĩ caĩñarĩjẽ pʉame tirʉ̃mʉpʉre caĩñamánajẽrẽ marĩ ĩñaña.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Tirʉ̃mʉpʉ macããcʉ̃ Abel ãnacʉ̃ pʉame Dios mena tʉ̃goñatutuari, oveja waibʉcʉre pajĩãrĩ bero, cʉ̃ riire joemʉgõjoyupi, Diore qũĩroagʉ. Cʉ̃ jʉ̃gocʉ Caín netõjãñurõ caroa wãmerẽ joemʉgõjoyupi Abel. Bairo Abel cʉ̃ caátie jʉ̃gori Dios pʉame carorije wapa cacʉ̃goecʉre bairo qũĩñañupĩ. Cʉ̃ cajoemʉgõjorijere qũĩñajesobojayupi Dios. Ãmerẽ yua, Abel cʉ̃ camanimiatacʉ̃ãrẽ, Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarique atore bairo ĩ quetibʉjʉgaro ĩña: Marĩ cʉ̃ã cʉ̃rẽ bairo Dios mena marĩ catʉ̃goñatutuarije boya.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Apei, Enoc cawãmecʉcʉ cʉ̃ã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori cʉ̃ neásúpi Dios cacatirea ʉmʉrecóopʉ, marĩ camasãrẽ bairo cʉ̃ cabaiyasietiparore bairo ĩ. Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ cʉ̃ bocaesupʉ, jicoquei Dios cʉ̃rẽ cʉ̃ caneátói jʉ̃gori. Dios cʉ̃ cabʉsʉri tutipʉ atore bairo ĩ quetibʉjʉya Enoc cʉ̃ cabairiquere: Cʉ̃ caneáecoparo jʉ̃goye mai, cʉ̃ mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarijere ĩñajesoyupi Dios.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuaeticõãta, Diore qũĩñajeso joroque cʉ̃ átimasĩẽtĩñami. Diotʉ caágarã pʉame cariapea atore bairo na caĩtʉ̃goñarõ ñuña: Ãniñami Dios. Tunu atore bairo na caĩtʉ̃goñanemorõ ñuña: Caroare na jogʉmi Dios cʉ̃rẽ caborãrẽ.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Apei, Noé ãnacʉ̃ cʉ̃ã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije mena netõñupĩ. Mai, Dios pʉame cʉ̃ quetibʉjʉyupi Noérẽ caĩñaña manie cabaipeere. Tie cabaipeere ĩñaetimicʉ̃ã, caãnorẽ bairo tʉ̃gori, cũmua capairicare qũẽnoñupĩ, cʉ̃ pũnaa mena cabaipeere netõgʉ. Tunu bairoa Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori camasã ati ʉmʉrecóo macããna cʉ̃ caãni yepa caãna Diore caĩroaenarẽ, “Mʉjãã yasicoagarã,” na ĩ quetibʉjʉmiñupĩ Noé. Bairi yua, ati yepa caruaripaʉre netõõcoasupa Noéjãã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Apei, Abraham ãnacʉ̃ cʉ̃ã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori Dios cʉ̃rẽ, “Ape yepapʉ ácʉ́ja mʉ yarã mena,” cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gori, caroaro cariape cʉ̃ tʉ̃goyupi. Tiere tʉ̃gori bero, cʉ̃ caátóre masĩẽtĩmicʉ̃ã, Dios cʉ̃rẽ cʉ̃ cajopa yepapʉ ásúpi Abraham.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Tunu bairoa etari bero, Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori ape yepapʉ macããcʉ̃rẽ bairo átiãñupĩ. Waibʉtoa aseri mena qũẽnorĩcã wiiri mena ãniñesẽãñupĩ. Cʉ̃ macʉ̃ Isaac, bairi cʉ̃ pãrãmi Jacob cʉ̃ã torea bairo ãniñesẽãñupã cʉ̃ berore. “Mʉjããrẽ ati yepare yʉ jogʉ,” na ĩ bʉsʉyupi Dios na cʉ̃ãrẽ.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Abraham pʉame Dios ya macã ʉmʉrecóopʉ caãni macã capetieti macãrẽ ãnigʉ, tore bairo baiñesẽãñupĩ ati yepapʉre. Dios majũ cʉ̃ caqũẽnorĩcã macãrẽ etagʉ, tore bairo baicoteyupi Abraham.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Tunu apeyera Abraham, “Yʉre cʉ̃ caĩrĩcãrõrẽã bairo jĩcã wãme rʉsaricaro mano yʉ átibojagʉmi Dios,” caãnorẽ bairo cariapea ĩ tʉ̃goñañupĩ. Bairo Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori, cʉ̃, cʉ̃ nʉmo cʉ̃ã cabʉtoa, capũnaacʉti masĩẽnapʉ na caãnimiatacʉ̃ãrẽ, jĩcãʉ̃ na macʉ̃cʉtio joroque ásupi Dios cʉ̃ camasĩrĩjẽ mena.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Bairo bairi Dios cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori Abraham cabʉcʉ majũpʉ nimicʉ̃ã, macʉ̃cʉsupi. Bairo macʉ̃cʉtiri bero, capããrã pãrãmerã cʉsupi. Ʉmʉrecóo macããna ñocõã, bairi paputiro macããjẽ paa rupare cõñajĩãtia mano cãrõ majũ pãrãmerã cʉsupi Abraham.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Na, yʉ caĩquetibʉjʉrã ãnana Dios narẽ cʉ̃ caĩrĩcãrõrẽã bairo cabaipetirore ĩñaesupa ati yepapʉ mai na caãni rʉ̃mʉrẽ. Mai, na cariaparo jʉ̃goye tie cabaipeere masĩjʉ̃goyecʉsupa Dios mena catʉ̃goñatutuari majã ãnirĩ. Torena, ʉseanirĩqũẽ mena, “Ati yepapʉ caãna mee marĩ ãniña,” ĩ tʉ̃goñañupã.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Bairo caĩtʉ̃goñarã ãnirĩ, ape yepa na caãnipa yepa majũrẽ camacã ñesẽãrãrẽ bairo ãñupã. Merẽ tiere caroaro marĩ masĩña.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Na caãnijʉ̃gorica yepare na caĩtʉ̃goñaata, ti yepa na caãnijʉ̃gorica yepapʉa tunuábujioricarãma.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Tunuápéyupa. Na pʉame netõjãñurõ caroa yepa majũrẽ boyupa. “Ʉmʉrecóo macãã yepare cacoterãrẽ bairo ãñupã,” ĩgʉ ñiña mʉjããrẽ. Bairi Dios, “Yʉ, na pacʉ Dios yʉ ãniña,” na ĩ tʉ̃goñaboboetiyami. Cʉ̃ pʉame merẽ na caãnipa macãrẽ qũẽnorĩcãrõrẽ bairo átiyucõãñupĩ.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Abraham Dios mena tʉ̃goñatutuari yua, “Cʉ̃ camasĩrĩjẽ mena cabaiyasiricarã cʉ̃ãrẽ catiomasĩñami Dios,” ĩ tʉ̃goñañupĩ. Abraham cʉ̃ macʉ̃rẽ cʉ̃ capajĩãgaripaʉa Dios qũĩñupĩ: “Cʉ̃ pajĩãẽtĩcõãña mʉ macʉ̃rẽ.” Bairo cʉ̃ caátajere tʉ̃goñarĩ atore bairo marĩ ĩ masĩña: “Abraham cʉ̃ macʉ̃ cariacoatacʉ tunu cacatire bairo caãcʉ̃rẽ cʉ̃ cʉ̃goyupi tunu,” marĩ ĩ masĩña.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Apei, Isaac ãnacʉ̃ cʉ̃ã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori cʉ̃ pũnaa, Jacob cʉ̃ jʉ̃gocʉ Esaú cʉ̃ãrẽ caroaro na cabaipeere Diopʉre na jẽnibojajʉ̃goyeticũñupĩ.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Isaac macʉ̃ Jacob cʉ̃ã Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori cʉ̃ macʉ̃ José pũnaa tocãnacãʉ̃rẽã caroare na jẽnibojayupi Diopʉre. Cabʉcʉ ãnirĩ yua, cʉ̃ tuericʉ mena tuañerĩ, Diore qũĩroayupi.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 José cʉ̃ã Dios mena tʉ̃goñatutuari cʉ̃ cabaiyasiparo jʉ̃goye, atore bairo na ĩñupĩ israelita majãrẽ: “Ape rʉ̃mʉ caãno ati yepa Egipto yepare mʉjãã witigarã. Bairo mʉjãã cawitiri rʉ̃mʉ caãno, yʉ rupaʉri ãnajẽ cʉ̃ãrẽ mʉjãã neágarã mʉjãã caátí yepapʉ,” na ĩ cũñupĩ José.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Aperã Moisés ãnacʉ̃ pacʉa cʉ̃ã Dios mena na catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori Moisés cʉ̃ cabuiaro bero itiarã muipʉa majũ yasiori cʉ̃ cʉ̃goyupa, cawĩmaʉ caroʉ́aca cʉ̃ caãnoi. Dios mena catʉ̃goñatutuarã ãnirĩ Egipto macããcʉ̃ rey, “Cawĩmarã caʉ̃mʉarẽ na pajĩãrecõãña,” cʉ̃ caĩrĩqũẽ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, tiere uwiesupa. Cʉ̃ caĩrõrẽ bairo ápeyupa.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moisés cʉ̃ã cabʉcʉ ãcʉ̃pʉ̃, Dios mena cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori Egipto macããcʉ̃ quetiupaʉ faraón macõ macʉ̃rẽ bairo cʉ̃ caãnierẽ cʉ̃rẽ na caĩrõ boesupi.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Bairo pʉame boyupi: Dios ya poa macããna popiye na cabairorea bairo cʉ̃ cʉ̃ã na mena popiye baigayupi. Jĩcã yʉtea cãrõ carorije macããjẽ faraón ya wii ʉseanirĩqũẽ mena na caátiãnierẽ ĩñamicʉ̃ã, tiere ĩñajegaesupi.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Atore bairo ĩ tʉ̃goñañupĩ Moisés: “Egipto macããna na cacʉ̃gorije cawapacʉtie netõjãñurõ caãnimajũrĩjẽ niña Dios cʉ̃ cajopaʉ Mesías queti pʉame roque,” ĩ tʉ̃goñatutuacõãñupĩ Moisés. Cʉ̃ pʉame Dios caroaro cʉ̃ caátibojapeere masĩrĩ, caroaro mena tʉ̃goñatutuacõãñupĩ.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Cabero Moisés Egipto caãniatacʉ acoásúpi. Ti yepa macããcʉ̃ quetiupaʉ rey cʉ̃ mena cʉ̃ caasiarijere tʉ̃goecʉre bairo tiere tʉ̃goñanetõcõãñupĩ. Dios mena catʉ̃goñatutuaʉ ãnirĩ cʉ̃ caátipeere cariapea tʉ̃goñajʉ̃goyeticõã ninucũñupĩ. Dios cabauecʉre jĩcãʉ̃ cʉ̃ cʉ̃ caĩñamajũcõãrõrẽ bairo tiere tʉ̃goñajãnaesupi.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Mai, ti yepare cʉ̃ cawitiparo jʉ̃goye Moisés Dios mena catʉ̃goñatutuaʉ ãnirĩ bose rʉ̃mʉ qũẽnoñupĩ jĩcã ñami caãno. Ti ñami caãno, oveja waibʉtoare pajĩãrĩ bero na rií mena wiiri jope buire na yayewẽrotiyupi Moisés israelita majãrẽ. Bairo na átirotiyupi, camasã na camacʉ̃cʉti jʉ̃gorã caʉ̃mʉarẽ capajĩãʉ̃ acʉ́ ángel cʉ̃ jããẽtĩcõãto ĩ.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Israelita majã cʉ̃ã Dios mena tʉ̃goñatutuari, Mar Rojo cawãmecʉti riare netõásúpa. Dios cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori riare oco mano maarẽ bairo boporo cʉ̃ caátiata wããpʉ netõásúpa tiya ria capairiyare. Na bero caáná, narẽ cañegari majã egipcio majã cʉ̃ã ti wãã na caátíwãrẽ na cajããpetiro bero nipetiro ruapeticoásúpa.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Cabero israelita majã Jericó cawãmecʉti macãrẽ ẽmagarã, ti macã ẽñotaricaro ʉsaropʉ basa ãmejoreyuparã jĩcã wãmo peti pʉga pẽnirõ cãnacã rʉ̃mʉ majũ. Bairo na caáto, Dios mena na catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori, ti macã ẽñotarique ñaapeticoasuparo.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Bairi ti macã macããcõ Rahab cawãmecʉco caʉ̃mʉa mena caepewapatamirĩcõ Dios mena tʉ̃goñatutuarique cacʉ̃goo ãñupõ. Cõ pʉame Israel ya poa macããna cõ ya macãrẽ caĩñarutiri majãrẽ caroaro cõ ya wiipʉ na qũẽnoñupõ, na pajĩãrema, ĩõ. Bairo Dios mena catʉ̃goñatutuao ãnirĩ aperã cõ ya macã macããna Diore cabaibotiorã mena yasiesupo.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 ¿Ñerẽ ñi quetibʉjʉnemocʉti mʉjããrẽ? Dios mena catʉ̃goñatutuari majã capããrã ãñupã bairãpʉa. Bairo capããrã na caãnoi, na nipetirore yʉ quetibʉjʉpeyomasĩẽtĩña mʉjããrẽ. Jĩcããrã na mena macããna ãñupã: Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel bairi aperã profeta majã cʉ̃ã ãñupã.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Bairo Dios mena tʉ̃goñatutuari ape macã macããna mena caãmeoqũẽrã cʉ̃ã na ya yepare ẽmamasĩñupã. Aperã cʉ̃ã caroaro cariape camasãrẽ na rotimasĩñupã. Aperã Dios narẽ caroaro cʉ̃ caátipeere cacotejʉtiena ãnirĩ tiere cʉ̃gomajũcõãñupã. Aperã cʉ̃ãrẽ macãnʉcʉ̃ macããna yaijũãrã na na ʉgaetio joroque ásupi Dios, cʉ̃ mena na catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Aperã cʉ̃ã na wapana narẽ peero pairo caʉ̃rõpʉ narẽ na cacũremiatacʉ̃ãrẽ, ʉ̃ẽsupã. Aperã cʉ̃ã na wapana ñosẽrĩcãpãĩ mena na capajĩãgamiatacʉ̃ãrẽ, rutimasĩñupã. Aperã cʉ̃ã catutuaena caãnimirĩcãrã, Dios mena na catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori na wapana pajĩãrĩ majã poarire na pajĩãnetõmasĩñupã.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Aperã carõmia cʉ̃ã na yarã cariayasicoatana na caãnimiatacʉ̃ãrẽ, Dios cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori tunu na catio joroque cʉ̃ caánarẽ yarãcʉsupa.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Aperã Diore caĩroarã cʉ̃ãrẽ roro na ĩ boyetieperi na bape epenucũñupa. Ãpõã wẽrĩ cadenas mena na jiyari, bairi tunu preso jorica wiiripʉ na cũreri roro majũ na átiepeyupa.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Aperã cʉ̃ãrẽ ʉ̃tã rupaa mena na pajĩãrenucũñupã. Aperã cʉ̃ãrẽ yisericapãĩ mena na rupaʉri recomacããrĩ na pajure batorenucũñupã. Aperã cʉ̃ãrẽ ñosẽrĩcãpãĩrĩ mena na ñosẽ renucũñupã. Aperã cʉ̃ã roro majũ bopacooro baiyupa. Ñe ũnie cacʉ̃goenarẽ bairo noo na caboropʉ áñesẽãñupã. Waibʉtoa oveja, o cabra aseri mena jutii jãñarĩ roro na caátipacõõrã baiñesẽãnucũñupã.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Na pʉame, desierto cayucʉmanopʉ, bairi ʉ̃tã yucʉpʉ, bairi ʉ̃tã opeepʉ ãniñesẽãnucũñupã. Bairo bopacooro baiñesẽãmirãcʉ̃ã, Dios cʉ̃ caĩñajorore caroarã cañurã majũ ãñupã. Bairi ati yepapʉ macããna watoare na caãno jesoesupa. Dios tʉpʉ na caãno roque ñuñupã.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Bairo na cabaimiatacʉ̃ãrẽ, ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ na mena macããcʉ̃ Dios narẽ caroaro cʉ̃ caátigariquere cʉ̃gopetiesupi. Dios pʉame, “Yʉ mena cariapea tʉ̃goñatutuayama,” ĩ masĩmicʉ̃ã, narẽ cʉ̃ caátigaricarore bairo na átipeyoesupi mai.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Atore bairo boyupi Dios: Ti yʉteapʉ macããna cʉ̃ caĩjʉ̃goyeticũrĩqũẽrẽ caroaro na catʉ̃goñacoterore boyupi. Na pʉame, “Marĩ ape tuti macããna cʉ̃rẽ caĩroari majã mena jĩcãrõrẽ bairo Dios netõjãñurõ caroare cʉ̃ caátipeere na cʉ̃gopetimasĩáto,” ĩ, caroaro na catʉ̃goñacoterore boyupi.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.