Atos 9

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mai, Saulo pʉame Jesucristo yarã catʉ̃goʉsari majãrẽ na asiajãnaesupʉ. Nipetiro na ũnarẽ pajĩãregayupʉ. Bairi Saulo pʉame sumo sacerdote tʉpʉ ásúpʉ.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Damasco macããjẽ “Narẽ ñeña,” ĩrĩqũẽ paperare qũẽnorotiásupʉ sumo sacerdotere. Ñubuerica wiiri macããna caroa quetire catʉ̃goʉsarã, carõmia, caʉ̃mʉa caãnarẽ Jerusalẽpʉ na preso jogʉ topʉ cʉ̃ caápáro jʉ̃goye, bairo cʉ̃ átirotiyupʉ Saulo sacerdote majã quetiupaʉre. Tiere bóca yua, acoásúpʉ ti macãpʉ.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Bairo cʉ̃ caátó, Damasco macãrẽ cʉ̃ caetagaro majũ caãnoa, caasiyarije majũ cʉ̃ asiyaetayuparo.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Bairo cabairo, Saulo pʉame ñacoasupʉ yepapʉ. Yepapʉ ãcʉ̃, atore bairo caĩocajorijere tʉ̃goyupʉ: “Saulo, Saulo, ¿nopẽĩ yʉre mʉ pesucʉtiyati?” ĩ ocajoyuparo.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Saulo pʉame, “Quetiupaʉ, ¿ñamʉ ũcʉ̃ mʉ ãniñati?” ĩ jẽniñañupʉ̃. Bairo cʉ̃ caĩrõ, cabʉsʉrije pʉame atore bairo qũĩnemoñuparõ: “Yʉa, Jesús Nazaret macããcʉ̃ yʉ ãniña. Roro yʉ átigʉ, mʉ caʉsaʉa yʉ ãniña.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Wãmʉnʉcãrĩ mʉ caátí macãpʉ ácʉ́ja. Topʉ mʉ caátipeere mʉ quetibʉjʉgarãma.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Cʉ̃ baparã cʉ̃ mena caáná pʉame masamanimirõcʉ̃ã, cabʉsʉrijere catʉ̃goatana ãnirĩ acʉanetõcoasuparã.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Cabero Saulo pʉame yua, yepa caãniatacʉ wãmʉnʉcãñupʉ̃. Bairo wãmʉcãrĩ cʉ̃ caĩñagamiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ caapee pʉame ĩñapãẽsuparõ. Bairo cʉ̃ caĩñamasĩẽtõĩ yua, cʉ̃ baparã pʉame Damasco macãpʉ cʉ̃ necoásúparã.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Ti macãpʉ etari bero, itia rʉ̃mʉ majũ ĩñamasĩẽcʉ̃ã, tunu bairoa ʉgaecʉ, etiecʉ, ãnicõãñupʉ̃.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Mai, ti macãpʉ ãñupʉ̃ catʉ̃goʉsari majõcʉ Ananías cawãmecʉcʉ. Cʉ̃rẽ marĩ Quetiupaʉ pʉame qũẽguericarore bairopʉ buiaetari, atore bairo qũĩñupʉ̃: “¡Ananías!” qũĩ jẽniñañupʉ̃. Bairo cʉ̃ caĩjẽniñarõ, Ananías pʉame, “Atoa yʉ ãniña yʉ Quetiupaʉ,” qũĩñupʉ̃.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Atore bairo qũĩnemoñupʉ̃ marĩ Quetiupaʉ pʉame tunu: “Wãmʉnʉcãrĩ ácʉ́ja átáwã Cariape cawãmecʉtiwã pʉame. To ácʉ́, Judas ya wii macããnarẽ, ‘¿Noopʉ cʉ̃ ãniñati Saulo cawãmecʉcʉ Tarso macããcʉ̃ jĩcãʉ̃?’ na mi jẽniñagʉ. Cʉ̃, Saulo pʉame yʉ jẽni baiyami mai.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Merẽ qũẽguericarore bairopʉ cʉ̃ tʉpʉ mʉ caápére cʉ̃ ñiñoapʉ Saulore. Mʉ, Ananías cawãmecʉcʉ jãatí, cʉ̃ rʉpoa bui ñigãpeo mʉ caátipeere ĩñaami, Saulo tunu cʉ̃ caĩñamasĩparore bairo ĩ. Bairo cʉ̃ mʉ caátipeere merẽ ĩñaami.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Bairo cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gori, Ananías pʉame atore bairo qũĩñupʉ̃ Jesure: “Capee majũ Saulo roro cʉ̃ caátie quetire yʉ tʉ̃gonucũña. Roro majũ carori wãmerẽ átiocajonucũñami mʉrẽ catʉ̃goʉsari majã Jerusalén macããnarẽ.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ãmerẽ atíupi tunu atore. Sacerdote majã quetiuparãrẽ ñerotirica papera pũrõrẽ qũẽnorotiri atíupi, ato macããna nipetiro mʉrẽ catʉ̃goʉsarãrẽ preso jorica wiipʉ na jeágʉ,” qũĩñupʉ̃ marĩ Quetiupaʉre Ananías.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Bairo cʉ̃ caĩrõ, marĩ Quetiupaʉ pʉame atore bairo qũĩnemoñupʉ̃ Ananíarẽ: “Ácʉ́ja cʉ̃ tʉpʉ. Cʉ̃, Saulo yʉ cabeseatacʉ niñami. Cʉ̃ã, yʉ yaye quetire quetibʉjʉgʉmi nipetiropʉ macããnarẽ. Na quetiuparã reyes majã, aperã israelita majã cʉ̃ãrẽ caquetibʉjʉpaʉ niñami cʉ̃, Saulo.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Yʉ yaye quetire cʉ̃ caquetibʉjʉro jʉ̃gori popiye baigʉmi. Yʉ majũ tie cʉ̃ cabaipeere cʉ̃ yʉ quetibʉjʉgʉ Saulore,” qũĩñupʉ̃ Jesús Ananíarẽ.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Bairo cʉ̃ caĩrõ bero, Ananías pʉame ásúpʉ Judas ya wii, Saulo cʉ̃ caãni wiipʉ. Ti wii cʉ̃ caãni wiipʉ jããetari bero yua, Saulo rʉpoa bui cʉ̃ wãmorĩ mena ñigãpeori atore bairo qũĩñupʉ̃:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Bairo cʉ̃ caĩrõ, jicoquei ĩñamasĩcoasupʉ tunu. Wai nʉtʉ̃rẽ bairije cʉ̃ caapeepʉ caãniataje cañaweyorore bairo caroaro jicoquei ĩñamasĩcoasupʉ tunu. Bairo cʉ̃ caĩñamasĩrõ bero yua, cʉ̃ bautizayupʉ Ananías.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Cabero ʉgayupʉ yua ʉgariquere. Bairo ʉgari beropʉ tutuayupʉ tunu itia rʉ̃mʉ caʉgaetiatacʉ ãnirĩ. Bairi yua, Damasco macããna Jesucristo yaye quetire catʉ̃goʉsari majã mena nocãnacã rʉ̃mʉ ũno ãninemoñupʉ̃.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Cabero Jesús Dios macʉ̃ cʉ̃ caãnierẽ quetibʉjʉ jʉ̃goyupʉ Saulo ñubuerica wiiri macããnarẽ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Bairi nipetiro cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ catʉ̃gorã pʉame tʉ̃gocõã maniáti, atore bairo ãmeo ĩñuparã na majũ:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Bairo na caĩmiatacʉ̃ãrẽ, Saulo pʉame netõjãñurõ tʉ̃goñatutuari camasãrẽ na quetibʉjʉyupʉ Jesucristo Mesías cʉ̃ caãnierẽ. Bairo cʉ̃ caĩquetibʉjʉroi, judío majã Damasco macããna pʉame dope bairo qũĩnetõmasĩẽsuparã.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Capee rʉ̃mʉrĩ canetõrõ bero, judío majã pʉame jĩcãrõrẽ bairo tʉ̃goñarĩ, Saulore cʉ̃ pajĩãgamiñuparã.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Bairo cʉ̃ pajĩãgamirĩ yua, ʉmʉreco, ñami cʉ̃ãrẽ ti macã ẽñotaricaro macããjẽ jopeeripʉ cʉ̃ cotenucũñuparã. Saulo pʉame bairo na caátigarijere masĩcõãñupʉ̃.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Tiere tʉ̃gori yua, Jesucristore catʉ̃goʉsarã pʉame pii capairiwʉpʉ cʉ̃ ájããrotiri, ti macã ẽñotaricaro jʉ̃goyepʉ cʉ̃ ruio joyuparã ñamipʉ caãno. Bairo na caáto, rutiyupʉ Saulo ti macã macããna judío majã cʉ̃rẽ capajĩãgarãrẽ.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Cabero Jerusalẽpʉ etaʉ, ti macã macããna Jesucristore catʉ̃goʉsarã mena ãnigamiñupʉ̃. Ti macã macããna pʉame roque cʉ̃ uwijãñuñuparã mai. “Jesucristo yaʉ yʉ ãniña,” cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ cariape tʉ̃goesuparã.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Bairo na cabaimiatacʉ̃ãrẽ, Bernabé pʉame apóstolea majã tʉpʉ cʉ̃ jʉ̃goásúpʉ Saulore. Bairo natʉ cʉ̃ jʉ̃goetari, Saulo cʉ̃ cabairiquere na quetibʉjʉyupʉ. Atore bairo na ĩñupʉ̃: “Ãni, Saulo, marĩ Quetiupaʉre qũĩñañupĩ, maapʉ ácʉ́. Tunu bairoa cʉ̃ mena bʉsʉyupi. Bairi tunu Damascopʉ ãcʉ̃, Jesús cʉ̃ cabairijere tʉ̃goñatutuarique mena quetibʉjʉyupi,” na ĩñupʉ̃ Bernabé apóstolea majãrẽ.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Bairo cʉ̃ caĩquetibʉjʉro jʉ̃gori na mena ãnimasĩñupʉ̃ Saulo yua. Bairi Jerusalén macã macããnarẽ marĩ Quetiupaʉ cʉ̃ caãnierẽ tʉ̃goñatutuarique mena na quetibʉjʉnucũñupʉ̃.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Judío majã griego yayere cabʉsʉrã cabʉsʉrique netõrã mena cʉ̃ãrẽ bʉsʉpẽniñupʉ̃. Bairo cʉ̃ cabʉsʉpẽnimiatacʉ̃ãrẽ, na pʉame cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gogaesuparã. Bairi cʉ̃ pajĩãga tʉ̃goñañuparã.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Bairo na caátigarijere tʉ̃gori, Dios yarã Saulo mena macããna pʉame cʉ̃ jʉ̃goásúparã Cesarea macãpʉ. Topʉ etarã, cʉ̃ árotiyuparã cʉ̃ ya macã Tarsopʉ.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Cabero Jesure caĩroarã Judea yepa caãna, bairi Galilea yepa caãna, bairi Samaria yepa macããna cʉ̃ã caroaro jĩcãrõ tʉ̃ni ãnimasĩñuparã. Dios cʉ̃ carotirore bairo jeto caroaro áticõã ninucũñuparã. Tunu bairoa, nʉcʉ̃bʉgorique mena Diore ĩroayuparã. Bairo qũĩroari, Espíritu Santo cʉ̃ camasĩõrĩjẽ jʉ̃gori capããrã Jesucristore catʉ̃goʉsarã ãninemonucũñuparã.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro pʉame catʉ̃goʉsari majãrẽ caĩñañesẽãʉ̃ ãnirĩ, Lida macã macããna cʉ̃ãrẽ ĩñaʉ ácʉ́ baiyupʉ.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Topʉ etaʉ, Eneas cawãmecʉcʉ jĩcã wãmo peti itia pẽnirõ cãnacã cʉ̃marĩ majũ cʉ̃goʉpʉna caámasĩẽcʉ̃, camapʉ cacũñaʉrẽ qũĩñañupʉ̃.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Bairo qũĩñarĩ, atore bairo qũĩñupʉ̃:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Nipetiro Lida macã macããna, aperã Sarón macã macããna cʉ̃ã ĩñañuparã catiri cʉ̃ cawãmʉnʉcãrĩjẽrẽ. Bairo cʉ̃ cabairo, caĩñaatana pʉame marĩ Quetiupaʉre cʉ̃ tʉ̃goʉsajʉ̃goyuparã.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ti yʉtea caãno ãñupõ jĩcãõ carõmio Jesucristore catʉ̃goʉsari majõco, Tabita cawãmecʉco, Jope cawãmecʉti macãpʉ. Griego yaye menarẽ Dorcas wãmecʉsupo. Cõ, Dorcas pʉame caroaro áticõã ninucũñupõ. Cabopacarãrẽ na jʉátinucũñupõ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ti yʉtea macãã rʉ̃mʉrĩ caãnoa riaye bocayupo cõ pʉame. Bairo riaye bocari yua, riacoásúpo. Bairo cõ cariaro bero yua, cõ rupaʉri ãnajẽrẽ cose yaparori, ti wii bui macã arʉapʉ cõ cũñuparã.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Jope na caĩrĩ macã pʉame Lida na caĩrĩ macã tʉpʉ ãñuparõ. Pedro pʉame mai Lida macãpʉ ãñupʉ̃. Bairi Jesucristore catʉ̃goʉsari majã topʉ Pedro cʉ̃ caãnierẽ tʉ̃gori yua, na mena macããna pʉgarã ʉ̃mʉarẽ na joyuparã Pedro tʉpʉ. “‘Ato Jopepʉ tãmurĩ cʉ̃ ápáro, miama’ cʉ̃ mʉjãã ĩgarã,” na ĩ joyuparã.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Bairo na caĩjoatana na caĩrĩjẽrẽ tʉ̃go, Pedro pʉame na mena acoásúpʉ Jopepʉ. Cabero yua, topʉ cʉ̃ caetaro, cõ ãnacõ rupaʉrire na cacũata arʉapʉ cʉ̃ jʉ̃goásúparã Pedrore. To na caetaro, cawapearã rõmirĩ pʉame cõ ãnacõrẽ ĩñarĩ, bʉtioro cõ otiãmejoreyuparã. Tunu bairoa jutiirori, apeye jutiipãĩrĩ catiopʉ mai Dorcas cõ caqũẽnoñarĩqũẽrẽ Pedrore qũĩñorĩ otiyuparã.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Bairo na caátimiatacʉ̃ãrẽ, Pedro pʉame nipetirore na witi árotiyupʉ macãpʉ. Bairo átiri bero, cʉ̃ rʉpopaturi mena etanumurĩ jẽniñupʉ̃ Diopʉre. Jẽni yaparori bero yua, Dorcas ãnacõ pʉamerẽ ĩñarĩ, atore bairo cõ ĩñupʉ̃ Pedro:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Bairo cõ cabairo, Pedro pʉame cõ wãmopʉ ñerĩ cõ tʉ̃gãwãmʉoñupʉ̃. Cabero yua, catʉ̃goʉsari majã, aperã cawapearã rõmirĩ cʉ̃ãrẽ na piijõjoyupʉ Pedro tunu. Pedro pʉame catio caãcõpʉ̃rẽ na ĩñoñupʉ̃ Dorcare yua.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Tie Pedro Jesucristo cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori cʉ̃ cacatiatajere nipetiro Jope macã macããna tʉ̃goyuparã. Tiere tʉ̃gori, capããrã tʉ̃goʉsayuparã marĩ Quetiupaʉre to macããna.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro pʉame yua, capee rʉ̃mʉrĩ ãñupʉ̃ ti macãpʉre. Waibʉtoa aserire cabopori majõcʉ Simón cawãmecʉcʉ ya wiipʉ tuayupʉ Pedro.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.