Atos 24
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Jĩcã wãmo cãnacã rʉ̃mʉrĩ canetõrõ bero, Ananías, sacerdote majã quetiupaʉ etayupʉ Cesareapʉre. Jĩcããrã judío majã cabʉtoa camasĩrã, bairi Tértulo cawãmecʉcʉ cajʉbʉsʉjãpaʉ cʉ̃ã na mena etayupʉ. Etari bero yua, quetiupaʉ gobernadore qũĩñarã ásúparã, Pablo cʉ̃ caátajere bʉsʉjãgarã.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Bairo na caetaro, quetiupaʉ Félix pʉame piijoyupʉ Pablore. Pablo cʉ̃ caetaro ĩña, Tértulo pʉame atore bairo ĩ bʉsʉjã jʉ̃goyupʉ Félipʉre Pablore:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Bairo mʉ caátoi, jãã, nipetiropʉ macããna cʉ̃ã, “Ñujãñuñami marĩ quetiupaʉ marĩ mena,” jãã ĩña, mʉ nocãrõ carotimasĩ majũrẽ.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Yoaro mʉrẽ yʉ patawãcõ ãnigaetiya. Bairi mʉrẽ jãã caĩgarijere caroaro mena jãã mʉ catʉ̃gopeorore jãã boya bairãpʉa yoaro meeaca ũno.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ãni, Pablo cawãmecʉcʉ jãã judío majã nipetirore bʉtioro quetibʉjʉ patowãcõmawijio ñesẽãnucũñami. Bairo cʉ̃ caáto jʉ̃gori, jĩcãrõrẽ bairo tʉ̃goñarĩ jãã ãnimasĩẽtĩña. Tunu bairoa ‘nazarenos’ na caĩrĩ poa ricaati catʉ̃goñarãrẽ cajʉ̃goátiãcʉ̃ niñami.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Tunu bairoa templo wiire roro majũ ĩroaemi, ape majãrẽ ti wiipʉ cʉ̃ caneágarije jʉ̃gori. Bairo cʉ̃ caátigarijere ĩñarĩ, cʉ̃ jãã ñewʉ̃ Pablore. Bairo cʉ̃ ñerĩ bero, jãã judío majã jãã caátinucũrõrẽ bairo cʉ̃rẽ jãã ĩña besegamiwʉ̃.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Bairo jãã caátigamiatacʉ̃ãrẽ, quetiupaʉ comandante Lisias pʉame jãã tʉpʉ etari, tutuaro mena Pablore jãã ẽmawĩ.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Bairo jããrẽ ẽmarĩ bero, “Mʉjãã majũpʉa Félix tʉpʉ átí, mʉjãã caĩgarijere cʉ̃ catʉ̃goro bʉsʉqũẽnorájá,” jãã ĩwĩ. Mʉ majũpʉa cʉ̃ jẽniñañijate, atie nipetirije cʉ̃rẽ jãã caĩbʉsʉjãrĩjẽrẽ cariape bairo cabairijere masĩgʉ —qũĩñupʉ̃ Tértulo, quetiupaʉ Félix cawãmecʉcʉre.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Tértulo mena macããna judío majã cʉ̃ã nipetirã, “Cariape majũ ĩñami Tértulo Pablo roro cʉ̃ cabairijere,” ĩñuparã.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Bairo na caĩrõ, quetiupaʉ gobernador pʉame cʉ̃ wãmo mena ñupuari Pablore cʉ̃ bʉsʉwiyorotiyupʉ. Bairo cʉ̃ caĩrotiro, Pablo pʉame atore bairo qũĩñupʉ̃:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Pʉga wãmo peti rʉpore pʉga pẽnirõ cãnacã rʉ̃mʉrĩ netõcoaya merẽ Jerusalẽpʉ Diore yʉ cañubuei etaatato bero. Tiere mʉ camasĩgaata, na jẽniñañijate aperãrẽ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Bairo Jerusalẽpʉ ãcʉ̃, ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ apei mena yʉ cabʉsʉnetõgaro ĩñaecʉ̃mi. Tunu ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ aperãrẽ na awaja mecʉ̃õ joroque na yʉ caátajere ĩñaecʉ̃mi. Noo ũno templopʉ, o sinagoga ñubuerica wiiripʉ, o ti macãrẽ apepaʉripʉ bairo yʉ caátiñesẽãrĩjẽrẽ ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ ĩñaecʉ̃mi.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Torena, ãnoa Jerusalẽpʉ caatíatana, yʉre caĩbʉsʉpairã pʉame, “Cariape ati wãme jʉ̃gori buicʉtiyami,” mi quetibʉjʉ masĩẽtĩñama.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Atie yʉ catʉ̃goñarĩjẽrẽ mʉrẽ yʉ quetibʉjʉroa: Yʉ ñicʉ̃jãã Diore na catʉ̃goʉsaricarore bairoa yʉ cʉ̃ã cʉ̃ yʉ tʉ̃goʉsaya. Bairo cʉ̃ tʉ̃goʉsari yua, Dios ya tutipʉ Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽ nipetirije, bairi profeta majã na caĩquetibʉjʉcũrĩqũẽ cʉ̃ãrẽ cariape yʉ tʉ̃goya. Bairi Jesús caroa wãme cʉ̃ caátiãnirotiricarore bairo yʉ átiãninucũña. Tierea yʉre caĩbʉsʉpairã pʉame, “Cariape mee niña cʉ̃ caĩrĩjẽ,” ĩ bʉsʉpainucũñama.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Tunu yʉ cʉ̃ã ãnoarẽã bairo, “Marĩã camasã, caroarã caãna, carorije caána cʉ̃ãrẽ marĩ catiogʉmi tunu Dios marĩ cariaro bero, marĩ ĩñabesegʉ,” ñi tʉ̃goñaña.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Bairo caĩtʉ̃goñaʉ ãnirĩ, yʉ cayeritutuaro cãrõ caroare yʉ átiãnimasĩnucũña, Dios cʉ̃ caĩñajorore, camasã mena cʉ̃ãrẽ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Bairo cabaiãnirĩ, ape yepapʉ capee cʉ̃marĩ cabaiñesẽãtacʉ, ati macã yʉ ya macãpʉ yʉ tunuetawʉ, cabopacarãrẽ dinero limosnarẽ na nunigʉ. Tunu bairoa Diore ñubueri, waibʉcʉ riire templo wiipʉ joemʉgõjogʉ, yʉ ya macãpʉ yʉ etawʉ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Bairo Jerusalẽpʉ ãcʉ̃, judío majã caroarã ãnigarã Dios cʉ̃ caĩñajoro na caátirotinucũrõrẽ bairo yʉ cʉ̃ã yʉ ápʉ. Bairo áti yaparori bero yua, templo wiipʉ yʉ ápʉ́, yʉ caátigariquere átiácʉ́. Bairi templopʉre jĩcãʉ̃ã, aperã caawajamecʉ̃rã na camano yʉ caãno, judío majã Asia yepapʉ caatíatana pʉame yʉ bocáetawã.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Topʉ yʉre caetaricarã na majũã yʉre atopʉ na cabʉsʉjãrõ ñuña, ‘Bairo cʉ̃ caátaje jʉ̃gori buicʉtiyami Pablo,’ na caĩtʉ̃goñaata mai.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Bairo na caapéricõãta, ãnoa caatíatana pʉame Junta Supremapʉ yʉ caãno, dise ũnie rorije yʉ caátaje wapare cabócaricarã na caãmata, tiere mʉ na quetibʉjʉáto. Tiere masĩẽtĩrĩ, mʉ quetibʉjʉ masĩẽnama.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Atie jetore Junta Suprema macããna watoa ãcʉ̃, bʉsʉrique tutuaro mena na ñiwʉ̃: ‘Camasã cariacoatana tunu na cacatirijere cariape yʉ tʉ̃goya. Bairo tiere cariape yʉ catʉ̃goro jʉ̃gori, ñiñabeserã mʉjãã atíya ati rʉ̃mʉrẽ,’ na ñiwʉ̃,” qũĩñupʉ̃ Pablo quetiupaʉ gobernador Félire.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Bairo tiere cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, quetiupaʉ Félix pʉame Jesús caroa wãme cʉ̃ caátirotiriquere caqueti tʉ̃goricʉ ãnirĩ, tiere piticõãñupʉ̃ mai. Bairo pitiri, atore bairo na ĩñupʉ̃:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Bairo na ĩ yaparo yua, cʉ̃ ʉ̃mʉ capitárẽ bairo qũĩñupʉ̃: “Pablore cʉ̃ marĩ wiyoetigarã mai. Preso jorica wiipʉ nimicʉ̃ã, noo cʉ̃ caboro ñesẽãmasĩgʉmi. Tunu bairoa cʉ̃ baparã cʉ̃ na cajʉátinemogaata, na ẽñotaeticõãña,” qũĩñupʉ̃. Cabero ásúpʉ Félix ape macãpʉ.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Nocãnacã rʉ̃mʉ bero mea etayupʉ Félix tunu cʉ̃ nʉmo Drusila cawãmecʉco, judío majã yao mena. Bairo etari bero, cʉ̃ ʉ̃mʉrẽ cʉ̃ piijorotiyupʉ Pablore. Pablo cʉ̃tʉ etari, Jesucristo mena marĩ catʉ̃goñatutuarijere cʉ̃ caquetibʉjʉro tʉ̃goyupʉ Félix.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pablo atore bairo qũĩ quetibʉjʉyupʉ Félire:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Apeyera tunu gobernador Félix pʉame Pablo cʉ̃rẽ dinero cʉ̃ cajorore bootʉ̃goñañupʉ̃ cʉ̃rẽ cʉ̃ cawiyopee wapa. Bairo bootʉ̃goñarĩ yua, nairõ cʉ̃ piijori cʉ̃ mena bʉsʉnucũñupʉ̃.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Pablo cʉ̃ cʉ̃ cawapatieto jeto pʉga cʉ̃ma majũ netõcoasuparo. Bairi cabero yua, Félix pʉame quetiupaʉ cʉ̃ caãnierẽ witicõãñupʉ̃. Apei Porcio Festo cawãmecʉcʉ pʉame cʉ̃ wasoaye quetiupaʉ jããñupʉ̃ tunu. Mai, Félix cʉ̃ cawitiparo jʉ̃goye, judío majã cʉ̃rẽ caroaro mena na caĩñaparore bairo ĩ, Pablore cʉ̃ wiyorotiesupʉ.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.