Atos 17
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Bairo áná yua, Pablo, Silajãã Anfípolis bairi Apolonia cawãmecʉti macããrẽ netõáná, Tesalónica macãpʉ etayuparã. Ti macãpʉ judío majã ñubuerica wii cʉ̃goyuparã.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Bairi Pablo judío majã na cayerijãrĩ rʉ̃mʉ caetaro ĩñarĩ, ti rʉ̃mʉ ũnorẽ cʉ̃ caátinucũrõrẽ bairo átigʉ, ti macã ñubuerica wii sinagogare ásúpʉ. Topʉ etari yua, to macããnarẽ Dios ya tuti mena na ĩña quetibʉjʉyupʉ, na bʉsʉnetõgʉ. Bairo jeto áti ãñupʉ̃ Pablo itia semana majũ yerijãrĩcã rʉ̃mʉrĩ caãno.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Ti rʉ̃mʉrẽ atore bairo na ĩ quetibʉjʉyupʉ Pablo:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, judío majã jĩcããrã cariape tʉ̃goyuparã. Na pʉame Pablo, Silas mena bapacʉti jʉ̃goyuparã. Griego majã Diore caĩroarã cʉ̃ã capããrã na yaye quetire cariape tʉ̃goyuparã. Tunu bairoa carõmia caãnimajũrã cʉ̃ã capããrã cariape tʉ̃goyuparã.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Bairo na cabairijere ĩñarĩ judío majã, Pablojãã na caquetibʉjʉrijere cariape catʉ̃goena pʉame na ĩñatutiyuparã. Bairo na ĩñatutiri yua, ñe ũnie caáperã maarĩpʉ caãnarẽ na neñoñuparã, nipetiropʉ roro na caawajabato ñesẽãparore bairo ĩrã. Bairo ána, Jasón ya wiipʉre roro átirã etayuparã, Pablo Silajããrẽ macããrã. Na ñerĩ camasãrẽ roro na átirotigayuparã.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Bairo na bócaetiri, Jasón bairi aperã marĩ yarã Jesucristore catʉ̃goʉsari majã pʉamerẽ ñe, na weeri na neásúparã ti macã macããna quetiuparã tʉpʉ. Topʉ etari, atore bairo na ĩ awajayuparã:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jasón pʉame cʉ̃ ya wiipʉ na etarotiupʉ. Na nipetiro, “Apei quetiupaʉ rey niñami Jesús,” na caĩata, ¡marĩ quetiupaʉ emperador romano cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ baibotiorã baiyama! —na ĩñuparã ti macã caãna na quetiuparãrẽ.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Bairo na caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gori, aperã camasã, bairi ti macã macããna quetiuparã cʉ̃ã jĩcãrõrẽ bairo tʉ̃goñarĩqũẽcʉti masĩẽsuparã.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Bairo baimirãcʉ̃ã, Jasõjãã ya dinerore na mena na wapa cũrotiyuparã. Bairo áti yaparori bero, na piticõãñuparã, ti macã macããna quetiuparã Jasõjããrẽ.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ti ñamicã canaiorĩpaʉ ti macã macããna marĩ yarã Jesucristore catʉ̃goʉsari majã pʉame Pablo, Silajããrẽ ti macãrẽ na witirotiyuparã. “Tãmurĩ Berea macãpʉ ánája,” na ĩñuparã. Cabero ti macãpʉ eta yua, judío majã na cañubueri wiipʉ ásúparã.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Na roque Tesalónica macããna judío majã netõjãñurõ Jesús yaye queti Pablo cʉ̃ caquetibʉjʉrije catʉ̃gogari majã ãñuparã. Bairo caãna ãnirĩ, Pablo cʉ̃ caĩquetibʉjʉrijere caroaro tʉ̃goʉsayuparã. Bairo tʉ̃goʉsari yua, tocãnacã rʉ̃mʉa Dios ya tutire ĩñabuenucũñuparã, “¿Cariapea marĩrẽ cʉ̃ quetibʉjʉmiñati?” ĩrã.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Bairo ĩñabueri yua, na mena macããna capããrã cariape tʉ̃goyuparã. Griego majã cʉ̃ã capããrã cariape tʉ̃goyuparã carõmia caãnimajũrã, aperã caʉ̃mʉa cʉ̃ã.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Bairo Pablojãã Berea cʉ̃ãrẽ Dios yaye quetire na caquetibʉjʉro tʉ̃gori, judío majã Tesalónica macããna pʉame Bereapʉ acoásúparã. Topʉ etari, to macããnarẽ Pablojãã na cabairijere bʉsʉjãñuparã, roro na caĩawajabatoñesẽãparore bairo ĩrã.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Bairo na caátigaro ĩñarĩ, marĩ yarã Jesucristore catʉ̃goʉsari majã pʉame ti macãrẽ Pablore cʉ̃ witirotiyuparã. “Tãmurĩ ria capairiya tʉ̃nipʉ ácʉ́ja. Timoteo, Silajãã pʉame jãã mena tuagarãma,” qũĩñuparã.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Bairo na caĩjoatacʉ mena cabapacʉtiátána pʉame cʉ̃ cũñuparã Atenas cawãmecʉti macãpʉ. Topʉ cʉ̃ cũyaparori bero, tunucoásúparã na ya macã Bereapʉ tunu. Na mena atore bairo ĩ quetijoyupʉ Pablo: “Silas, Timoteo mena tãmurĩ atopʉ na apáro,” na ĩ joyupʉ.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Mai, Pablo Atenas macãpʉ Timoteo, bairi Silajããrẽ na cote ãcʉ̃, ti macã macããna wericarã jeto na cajʉ̃gũẽã cʉ̃goro ĩñarĩ, tʉ̃goñarĩqũẽ paijãñuñupʉ̃.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Bairi ñubuerica wii sinagogapʉ judío majã aperã judío majã caãmerã Diore caĩroarã mena bʉsʉnucũñupʉ̃, na bʉsʉnetõgʉ. Tunu bairoa camasã na caneñaporipaʉ plazapʉ caneñarã cʉ̃ãrẽ tocãnacã rʉ̃mʉa bʉsʉnucũñupʉ̃ Pablo.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Bairo cʉ̃ cabʉsʉãnitoye, epicúreos yaye bueri majã, aperã estoicos yaye bueri majã cʉ̃ã cʉ̃ mena bʉsʉjʉ̃goyuparã, cʉ̃ bʉsʉnetõgarã. Atore bairo qũĩñuparã Pablore jĩcããrã:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, neñarĩ na cabʉsʉnucũrõ, Areópago na caĩrõpʉ cʉ̃ neásúparã. Bairo topʉ cʉ̃ na cane etaro, atore bairo qũĩ jẽniñañuparã:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Mʉ caquetibʉjʉrije ũnierẽ jãã tʉ̃goñaẽtĩña. Bairi tiere jãã masĩgaya mʉ caquetibʉjʉrijere —qũĩñuparã.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Mai, Atenas macã macããna nipetiro, bairi to macããna ape yepapʉ caatána cʉ̃ã bʉtioro tʉ̃gogayuparã apeye cawãma quetire. Tiere tʉ̃gori bero, tie jetore ãmeo bʉsʉpẽninucũñuparã na majũ.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Bairi Pablo pʉame Areópagopʉ ãcʉ̃, na watoapʉ wãmʉnʉcãrĩ atore bairo na ĩñupʉ̃:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Mʉjãã cañubueripaʉripʉ ñiñañesẽããpʉ̃. Jĩcã altar mesa rocapʉ atore bairo ĩ woaturiquere ñiñaapʉ̃: ‘Dios, marĩ camasĩẽcʉ̃rẽ marĩ caĩroaripaʉ niña.’ Bairo cʉ̃ masĩẽtĩmirãcʉ̃ã, mʉjãã caĩroaʉre mʉjãã quetibʉjʉ acʉ́ yʉ átiapʉ.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Cʉ̃ã, Dios ati ʉmʉrecóo macããjẽ nipetirijere caqũẽñorĩcʉ̃, ati ʉmʉrecóore, ati yepa cʉ̃ãrẽ Quetiupaʉ niñami. Templos, ‘Dios ya wii nigaro,’ camasã ĩrĩ na caqũẽnorĩcã wiirire ãmerĩnucũñami.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Ñe ũnie cʉ̃ caãnipeere cʉ̃rẽ marĩ caátibojapee cʉ̃ rʉsaetiya Diore. Cʉ̃ pʉame roque niñami marĩ camasãrẽ marĩ cacatiãnierẽ cajoʉ. Tunu bairoa marĩ cayerijoãnie, wĩno cʉ̃ãrẽ, apeye nipetirije cʉ̃ jetoa marĩrẽ cajoʉ niñami.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 “Bairi jĩcãʉ̃ caʉ̃mʉ jʉ̃gori nipetiro camasã poari ati yepa nipetiropʉ na masãbatanʉcãõ joroque ásupi. Tunu bairoa tocãnacã poare na caãnipa yʉtearire cũñupĩ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Bairo ásupi Dios, tocãnacãʉ̃pʉa camasã cʉ̃ na camasĩparore bairo ĩ. Bairi cʉ̃rẽ cabocõãninucũrã pʉame cʉ̃ masĩgarãma. Dope bairo mee niña Diore masĩrĩqũẽ.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Cʉ̃, Dios cʉ̃ cajʉátoi jʉ̃gori marĩ catiya. Marĩ paamasĩña. Marĩ ãnajẽ cʉtiya. Mʉjãã ya poa macããna poesiare cawoaturi majã cʉ̃ã torea bairo ĩñupã: ‘Marĩã, Dios pãrãmerãrẽ bairo caãna marĩ ãniña,’ ĩñupã.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 “Bairi Dios pãrãmerãrẽ bairo caãna ãnirĩ camasã na catʉ̃goñarĩjẽ jʉ̃gori, oro, plata, o ʉ̃tã mena camasãrẽ bairo cabaurãrẽ na caqũẽnorĩcãrãrẽ marĩ caĩroaro ñuẽtĩña.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Tirʉ̃mʉpʉre camasã roro na caátiere boetimicʉ̃ã, popiye na baio joroque ápeyupi, cʉ̃ yaye queti nipetirijere na camasĩẽtoi. Ãme pʉame roque na camasĩrõĩ, tocãnacãʉ̃ã camasã nipetiro na caãnopʉ roro na caátiere na jãnarotiyupi.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Tunu bairoa jĩcã rʉ̃mʉ ati yepa macããna nipetirore cʉ̃ caĩñabesepa rʉ̃mʉrẽ cũñupĩ Dios. Bairi caʉ̃mʉ caroaro cariape caĩñabesepaʉ cʉ̃ãrẽ cʉ̃ cũñupĩ. Cʉ̃, caʉ̃mʉ cariacoatacʉ cʉ̃ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, tunu cʉ̃ catioyupi Dios. Bairo cʉ̃ cʉ̃ cacatioro jʉ̃gori nipetiro camasã pʉame cʉ̃, caĩñabesepaʉ cʉ̃ caãnierẽ masĩcõãñama,” na ĩ quetibʉjʉyupʉ Pablo to macããnarẽ.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Bairo to macããna, “Cariacoatana nimirãcʉ̃ã, tunu catiyama camasã,” Pablo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gori, jĩcããrã na mena macããna cʉ̃ boyetiyuparã. Aperã pʉame atore bairo qũĩñuparã:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Bairo na caĩrõ bero, Pablo pʉame na aweyocoásúpʉ.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Bairo na cʉ̃ caaweyocoamiatacʉ̃ãrẽ, jĩcããrã na mena macããna cʉ̃ bero ʉsari, cʉ̃ yaye quetire cariape tʉ̃goʉsayuparã. Jĩcãʉ̃ na mena macããcʉ̃ Dionisio wãmecʉsupʉ. Cʉ̃ pʉame Areópagopʉ caneñaporã mena macããcʉ̃ ãñupʉ̃. Apeo Dámaris cawãmecʉco cʉ̃ã cariape tʉ̃goyupo Pablo cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ. Aperã cʉ̃ã cariape cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃goʉsajʉ̃goyuparã.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.