1 Pedro 2

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bairi yʉ yarã, nipetirije carori wãme mʉjãã caátiãnierẽ tocãrõã jãnacõãña. Cañuenarẽ bairo mʉjãã caãnie, apeye mʉjãã caĩtopairije cʉ̃ãrẽ jãnacõãña. Tunu bairoa mʉjãã roro mʉjãã caĩbʉsʉpaicoterije cʉ̃ãrẽ jãnacõãña. Tunu bairoa roro ãmeo ĩñaʉgaripea pairique cʉ̃ãrẽ jãnacõãña. Roro mʉjãã caãmeobʉsʉpairije ũnie cʉ̃ãrẽ tocãrõã jãnacõãña yua. Tie ũnierẽ ĩnemoeticõãña.
1 Isan imih yawas kakafih boro kwanihamiyen. Men kwanifuwen, men awa hinaharewan, men kwanibobowen, men turanah isah tur kakafin kwanao.
2 Cawĩmarã buiari bero na paco ũpẽcõãrẽ ũpũrĩ tutuarã na caátórea bairo mʉjãã cʉ̃ã Dios yaye quetire tʉ̃goʉsaya mʉjãã yeripʉ. Tie Dios yaye quetire mʉjãã catʉ̃goʉsaata, nemojãñurõ yeri tutuarã mʉjãã ãnigarã. Tore bairo cʉ̃ mena mʉjãã catʉ̃goñatutuaroi mʉjãã netõõgʉmi yua marĩ Pacʉ Dios.
2 Kek sosof na’atube kwanamatar, mar etei sika namamah ayub ananun tom isan, saise i kwanatomatom kwa ayawas boro nara’at nayen.
3 Bairoa mʉjãã átibojagʉmi marĩ Pacʉ Dios, Jesús mena caãna ãnirĩ cariapea, “Marĩ Quetiupaʉ nocãrõ cañuʉ majũ cʉ̃ ãniñati,” mʉjãã caĩtʉ̃goñamasĩata.
3 Buk Atamaninamaim hi’o hikirum, “Kwa taiyuw ayawasamaim kwaso’ob Regah i kabeberayan.”
4 Bairi marĩ Quetiupaʉ Jesucristore nemojãñurõ cʉ̃ tʉ̃goʉsacõã ninucũña. Cʉ̃ã, Cristo niñami catiriquere cajoʉ majũ, camasã wii qũẽnorã ʉ̃tãã na cacũjʉ̃gorica caãnimajũrĩcãrẽ bairo caãcʉ̃. Cʉ̃rẽ camasã bʉtioro cʉ̃ teewã. Bairo cʉ̃ na cateemiatacʉ̃ãrẽ, Dios pʉame cʉ̃ beseyupi. Dios cʉ̃ macʉ̃rẽ mairĩ caãnimajũʉ̃rẽ bairo caãcʉ̃ cʉ̃ cũñupĩ.
4 Kwana ata Regah biyanaika kwanama, iti kabay yawasin sabuw hi’itin hikwahir yabin en hirouw, baise God rubin na mokob foun matar.
5 Mʉjãã cʉ̃ã cacatirã nimirãcʉ̃ã, ʉ̃tã rupaare bairo mʉjãã ãniña ãmerẽ. Jesucristore catʉ̃goʉsarã menarẽ caãninemonucũrã ãnirĩ Dios ya wiire ʉ̃tã rupaare na capeowãmʉátiere bairo mʉjãã ãniña. Tunu bairoa ti wii macããna sacerdotea majã cañurãrẽ bairo caãna mʉjãã ãniña. Bairo caãna ãnirĩ, Espíritu Santo jʉ̃gori caroa macããjẽ átaje Dios cʉ̃ caĩñajesorijere átiãña.
5 Kwa baitumatumayah i wabat wanatowanin na’atube, imaim God bai ayub ana Tafaror Bar ewowowab. Kwa auman i firis ana kou’ay ayubitane ana sibor kwaya’ay. Jesu Keriso ana baibaisamaim, God i iyasisir ebaib.
6 Bairi Dios ya tuti cʉ̃ã atore bairo ĩña:
6 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
7 Mʉjãã roque tia ʉ̃tããrẽ bairo caãcʉ̃ Jesucristore cʉ̃ mʉjãã maimajũcõãña. Aperã roque Dios mena catʉ̃goñatutuaena ãnirĩ Jesucristore cʉ̃ boetinucũñama. Jesucristore na caboetimiatacʉ̃ãrẽ, Jesús caãnimajũʉ̃ cʉ̃ caãnipeere atore bairo ĩ quetibʉjʉyayupa Dios ya tutipʉ:
7 Kwa iyab kwabitumitum, Keriso i kabay gewasin kwa isa, baise kwa iyab men kwabitumitum isa boro men gewasin.
8 Aperopʉ ĩñupã apeye cʉ̃ãrẽ tunu:
8 Naatu ibanak Buk Atamaninamaim hikirum hio,
9 Mʉjãã roque Dios ya poa macããna, cʉ̃ cabesericarã jĩcã poa macããna mʉjãã ãniña. Marĩ Quetiupaʉ reyre bairo caãcʉ̃ yarã paabojari majã sacerdotea majũ mʉjãã ãniña. Cʉ̃ ya yepa macããna cañurã, cʉ̃ mena caãniparã majũ mʉjãã ãniña. Tore bairo mʉjããrẽ ásupi Dios, nocãrõ caroaro yʉ caátiere na quetibʉjʉnetõáto camasãrẽ ĩ. Bairo mʉjããrẽ beseyupi. Canaitĩãrõpʉ caãna mʉjãã caãnimiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ yaye quetire mʉjãã catʉ̃goʉsarije jʉ̃gori ãmerẽ yua, nocãrõ caroaro cabusuropʉ caãnarẽ bairo mʉjãã ãnio joroque ásupi Dios.
9 Baise kwa i God ana rubinen sabuw, kwa i firis gewas, God ana sabuw kakafiyi, naatu God nowan, imih God ana bowabow gewasin kwanaorereb, anayabin guguminamaim kwama’am botaiti kwatit marakaw bonamanamarin gewasin kwabai.
10 Tunu bairoa tirʉ̃mʉpʉre jĩcã poa macããna mʉjãã ãmewʉ̃. Diore cʉ̃ mʉjãã masĩẽpʉ̃. Cʉ̃ yarã mee mʉjãã ãmʉ. Ãme roquere yua, cʉ̃ yaye quetire tʉ̃gori cʉ̃ mena mʉjãã tʉ̃goñatutuaya. Cʉ̃ ya poa macããna majũ mʉjãã ãniña. Cajʉ̃goyepʉre Dios bopacooro camasãrẽ cʉ̃ caĩñamairĩjẽrẽ mʉjãã masĩẽsupa. Ãmerẽ yua, cʉ̃ mena mʉjãã caãnie jʉ̃gori tiere mʉjãã masĩcõãña. Bairi Dios cʉ̃ caĩñamairã majũ mʉjãã ãniña.
10 Marasika kwa men God ana sabuw, baise boun kwa i ana sabuw. Marasika God ana kabeber men kwabai, baise boun i ana kabeber kwabai.
11 Yʉ bairãrẽ bairo caãna, yʉ camairã mʉjããrẽ ñiña: Ape ʉmʉrecóopʉ caãniparã nimirãcʉ̃ã, mai ati yepapʉ ãna, roro mʉjãã rupaʉ carotirore bairo átiãmerĩcõãña. Tie cañuetie pʉame Dios mena marĩ caãnie to yasio joroque caátie niña. Torena tiere jãnacõãña.
11 Are au ofonah, kwa au’uwi kwa i nanawan naatu touman sabuw na’atube iti tafaramaim kwama’am! Men biya ana kok nabonawiyi imaim nakaifi. Nati biya ana kok i boun rakit na’atube, boro ayub hairi hiniyow.
12 Tunu apeyera Diore camasĩẽna watoa ãna, caroaro átiãña, “Jããrẽ bʉsʉjãrẽma,” ĩrã. Bairo caána mʉjãã caãnoi, na pʉame cabero mʉjããrẽ roro bʉsʉjãẽtĩgarãma, caroaro mʉjãã caátiere masĩrĩ yua. Bairo tiere masĩrã, “Nocãrõ catutuaʉ cañuʉ niñami Dios,” ĩgarãma, Cristo ati yepapʉ tunuetari, nipetiro camasãrẽ na cʉ̃ caĩñabeseri rʉ̃mʉ caãno.
12 Eteni Sabuw matahimaim kwanakaifi gewas kwanama. Kwa isa boro bowabow kakafih sinafuyah hinarauw hinao, baise anamaramaim bowabow gewasin kwanasisinaf boro men isa tur ta hinao. Imih Baibatebat ana Veya God namamatabir. Kwa isa boro God ana merar hina hinabora’ara’ah.
13 — ausente —
13 Regah wabinamaim kwa kwayar’iy sabuw gagamih babahimaim kwanama. Gawan hai aiwob gagamin aiwob etei ukwarih,
14 — ausente —
14 gawan sabuw iyab gawan ana ukwarin iyafarih hitit tafaram ta ta tekakaif, imih iyab bowabow kakafin tesisinaf boro hinabow baimakiy hinitih, baise iyab bowabow gewasin tesisinaf boro hinabora’ara’ahih.
15 Caroa macããjẽ roquere mʉjãã caáto boyami marĩ Pacʉ Dios. Bairo caroa macããjẽrẽ mʉjãã caátiãnorẽ ĩñarã yua, Diore camasĩẽna, aperã catʉ̃gomasĩẽna ũna cʉ̃ã mʉjããrẽ roro ĩ bʉsʉpaietigarãma.
15 God ekokok kwa kwanasinaf gewas saife nati sabuw hai not meyemeye, boro hinanutanubamo hinama, aurih ef men ema’am boro isa tur kakafih hinao.
16 Dios, mʉjãã Quetiupaʉ, jĩcãʉ̃ã niñami. Apei maniñami. Bairo apei cʉ̃ camanimiatacʉ̃ãrẽ, mʉjãã pʉame, “Jããrẽ caroti maniñami. Bairi jãã caboro jãã átimasĩña cañuetie cʉ̃ãrẽ,” ĩ tʉ̃goña mawijiaeticõãña. Dios yarã paacoteri majãrẽ bairo caãna ãnirĩ caroaro átiãnimasĩña mʉjãã cʉ̃ã cʉ̃ carotirore bairo.
16 Kwa ama i sabuw roufamen na’atube kwanama, baise men nati roufamen ana yawasamaim kwama’am isan afair kwanab kakafin kwanasinaf, baise kwa i God ana’akir wairafihibe kwanama.
17 Bairi nipetiro camasãrẽ marĩ canʉcʉ̃bʉgopee caãnorẽ bairo na nʉcʉ̃bʉgoya. Marĩ yarã Diore caĩroari majã mena ãmeo maiña. Marĩ Pacʉ Dios cʉ̃ãrẽ nʉcʉ̃bʉgori qũĩroaya. Ati yepa macããcʉ̃ quetiupaʉ emperador cʉ̃ãrẽ cʉ̃ nʉcʉ̃bʉgoya.
17 Sabuw etei isah kwanakakaf. A ofonah baitumatumayah isah kwaniyabow kwanakakaf. Naatu aiwob hai ukwarin isan kwanakakaf.
18 Yʉ yarã, mʉjãã paacoteri majã cʉ̃ã, mʉjãã quetiuparã na carotirore bairo nʉcʉ̃bʉgorique mena ása. Caroaro na átibojaya paarique mʉjãã na carotirijere. Mʉjãã quetiuparã tutuaro mena carotirã cañuena, aperã cañurã mʉjããrẽ caĩroarã na caãmatacʉ̃ãrẽ, caroaro nʉcʉ̃bʉgorique mena na paabojaya. Na nʉcʉ̃bʉgoya.
18 Kwa akir wairafi kakafemaim kwanayara’iy, a orot ukwarih fanah kwanab babahimaim kwanama, men gewasin isa isisinaf akisin fanah kwanab, baise iyab fokarin isa tisisinaf auman fanah kwanab.
19 Mʉjãã, roro mʉjãã caáperimiatacʉ̃ãrẽ, roro mʉjãã na caápata, ñujãñuña bairopʉa. Dios cʉ̃ carotirore bairo caáticõãna mʉjãã ãniña bairãpʉa. Cʉ̃ roque caroaro mʉjãã caátiere ĩñajesoyami.
19 Kwa anot tutufin etei God ana kokomaim kwabowabow naatu sabuw asir biyababan hinit nawawainabi isan, God boro nigegewasini.
20 Mʉjããrẽ, mʉjãã quetiuparã, rorije mʉjãã caátie wapa na catutiata roque, dope bairo mʉjãã ĩ masĩẽtĩbujiorã. Yerijõrõ mʉjãã quetiuparã mena mʉjãã ãnimasĩẽtĩbujiorã. Caroa wãmerẽ mʉjãã caátiatato bero caãnimiatacʉ̃ãrẽ, roro popiye mʉjãã baio joroque mʉjãã na caápata roque, popiye mʉjãã cabairijere mʉjãã nʉcãnetõõcõãgarã. Tʉ̃goñaenarẽ bairo tiere tʉ̃goñanetõõcõãña. Tie ñujãñuña marĩ Pacʉ Dios cʉ̃ caĩñajoro.
20 Bo kakafin kwasisinaf isan hinarab nawawainabi ana gewasin boro abisa kwanab, baise gewasin kwanasinaf isan nawainabi kwabi’akir God boro nigegewasini.
21 Bairo mʉjãã caátiãno boyami Dios. Mʉjãã yaye wapa jʉ̃gorina Jesucristo cañuʉ nimicʉ̃ã, popiye tãmʉowĩ. Bairo popiye tãmʉomicʉ̃ã, cʉ̃rẽ roro caánarẽ na tuti ãmeemi. Cʉ̃rẽ ĩñacõrĩ mʉjãã cʉ̃ã cʉ̃ cabairicarore bairo átiãnimasĩña.
21 Kwa afa’af kwabai i bai’akir isan, anayabin Keriso kwa isa i’akir ana bai’obaiyen yare saise i an efanin kwani’ufunun.
22 Jesucristo pʉame jĩcã wãme ũno rorije caápei, ñe ũnie wapa cacʉ̃goecʉ majũ ãmi. Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃rẽ qũĩtoñaemi. Cariape quetibʉjʉwĩ.
22 “Bowabow kakafin men ta sinaf,
23 Tunu roro awajari cʉ̃ na catutiro cʉ̃ãrẽ jĩcãni ũno roro na ĩ tuti cãnamuemi. Roro popiye cʉ̃ baio joroque na caáto cʉ̃ãrẽ, roro na átiãmeemi. Atore bairo jeto ĩ tʉ̃goñawĩ: “Dios jeto roro caánarẽ cariape na ĩñabesemasĩñami na yaye wapa,” ĩ tʉ̃goñawĩ Dios na cʉ̃ caátipee jetore.
23 Hibi’i’iyab ana maramaim i men kafa’imo bai’iyab tur ta wan yi isah eomih, i bi’akir ana veya men hibiruwimih, baise ana nuhifot i God mutufor baibatiyenayan imaim yai.
24 Jesucristo cʉ̃ majũ rupaʉina yucʉpãĩpʉ cʉ̃ cariarique jʉ̃gori marĩ carorije wapare netõõwĩ. Carorije marĩ caátiãnierẽ marĩ cajãnaparore bairo ĩ, riacoámí Jesucristo yucʉpãĩpʉ. Caroaro cariape caána marĩ ãnio joroque marĩ ámi Jesús. Mʉjãã pʉame yeri catirã mʉjãã caãnipee jʉ̃gori Jesucristo pʉame cãmicʉtiri riawĩ.
24 Keriso akisinamo ata kakafih i biyanamaim eabar onaf afe’enamaim yen, saise it bowabow kakafinane tanamorob naatu yawas mutuforomaim tanama, i ana fitamaim it iyawasit.
25 Yʉ yarã, nurĩcãrã oveja waibʉtoa na caboropʉ áñesẽãrĩ na camawijiayasirore bairo mʉjãã cʉ̃ã mʉjãã caboro átiri, caʉ̃petietopʉ cayasiráná mʉjãã ãnimiñupã. Bairo caãnana nimirãcʉ̃ã, ãmerẽ yua, carorije mʉjãã caátajere jãnarĩ Jesucristo yaye queti pʉamerẽ mʉjãã boya. Cʉ̃, Jesucristo roque oveja coteri majõcʉre bairo caãcʉ̃ ãnirĩ caroaro majũ mʉjãã ĩñacotemasĩñami.
25 Anayabin kwa bobaituw sheep na’atube ef kwasa’ir nanabin kwan, baise boun kwa buwi kwamatabir kwana Nabatanenayan naatu anun ana kaifenayan biyan kwatit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.