João 9
Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI
1 Tytory ta Jesus 'wa amy enu'pa oma'po wokyry ene'po.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Irombo mo'karon inemeparykon woturupo'san i'wa. Ika'san: “Amepanen, o'tono'me ko mo'ko wokyry enu'pa tywoma nan? Aseke tyja'wany poko? Mo'ko tyjumy, tysano yja'wany poko te ka'tu?”
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Jesus wyka'po eju'to'ko'me: “Aseke tyja'wany poko kapyn, mo'ko tyjumy, tysano yja'wany poko kapyn enapa enu'pa tywoma man. Kari'na 'wa typoko Tamusi emamin eneto'me te enu'pa tywoma man.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Mo'ko yjemo'nenymbo emamin kapyry ky'waine man, kurita a'ta ro'kon. Aire kyniko'mandan. Irombo amy pairo tamaminary upitan.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ero nono tu'po yja'ta ro'kon, ero nono aweiry me wa.”
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Moro wara tyka'po mero, sakau tu'ponaka eta'ta'po. Moro tatakurumbo maro sakau y'kaima'po i'wa akuru me. Moro akuru ke ro mo'ko enupyn enuru kyrykyryma'po i'wa.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Irombo mero ika'po i'wa: “Eku'mi'tango moro ekupitopo Siloam taka.” Moro Siloam tauro'po man ‘Emoky'po’. Mo'ko enupyn wyto'po eku'mi'se. Irombo tanure terapa iwerama'po.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Mo'karon emamyry a'sakarykon, mo'karon epataimatoto me enenamonymbo enapa wyka'san: “Mo'ko tandy'po epataimatotombo wokyry kapyn mo'ko nan?”
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Amykonymbo wyka'san: “A'a, inoro ro mo'ko man.” Amykonymbo wyka'san te: “Uwa, inoro kapyn mo'ko man. Eneke te man.” Aseke te mo'ko wokyry wyka'po: “Inoro ro awu wa.”
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Irombo ika'san i'wa: “One wara ko ajenutai?”
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Ika'po eju'to'ko'me: “Amy Jesus tatynen wokyry sakau y'kaimai tatakurumbo maro akuru me. Moro akuru ke ro yjenuru kyrykyrymai. Irombo mero nykai y'wa: ‘Moro Siloam tunary taka eku'mi'tango.’ Irombo wyton. Yweku'mity'ma'po mero, yjenutai.”
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Ika'san i'wa: “Oje ko mo'ko wokyry nan?” Ika'po: “Anukuty'pa wa.”
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Irombo mero mo'ko enupynymbo aro'po i'waine mo'karon Farise 'wa.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Otare'matopo kurita irombo Jesus 'wa akuru tyka'se kynakon. Mo'ko enupynymbo tanutano'po enapa i'wa kynakon.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Mo'karon Farise woturupo'san enapa moro one wara enuta'po poko. Irombo ika'po i'waine: “Akuru ke yjenuru kyrykyrymai. Irombo yweku'mity'po mero yjenutai.”
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Amykon Farise wyka'san i'wa: “Mo'ko moro wara e'i'po wokyry Tamusi wyino opy'pa man. Moro otare'matopo kurita anu'ku'pa irombo man.” Amykon rapa wyka'san te: “One wara ko amy yja'wan kari'na moropangon kapu wyinonokon otykon kapyry taro nan?” O'win e'i'pa moro iwonumengarykon we'i'po.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Irombo ika'san mo'ko enupynymbo 'wa rapa: “O'to ko amoro mykanon mo'ko ajenutano'ponenymbo poko?” Ika'po: “Amy Tamusi auran uku'ponen mo'ko man.”
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Mo'karon Simosu moro enu'pa iwe'i'po, moro enuta'po enapa amyikary 'se'pa kynatokon. Iro ke ro mo'ko ijumy, isano ko'mapo'san i'waine.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Iwoturupo'san i'waine: “Mo'ko enu'pa tywoma anekarityrykon o'makon mo'se nan? One wara ko iro ke erome oty enejan?”
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Mo'ko ijumy, isano 'wa ejuku'san. Ika'san: “Ty'me me mo'se uku'san na'na. Enu'pa tywoma man.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 One wara enuta'po, noky 'wa enutano'po'po pai anukuty'pa na'na man. Aturupotoko aseke i'wa. Uwapotombo me terapa man. Aseke typoko ajerupata'ton.”
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Moro wara mo'ko ijumy, isano wyka'san, mo'karon Simosu jopotorykon pona tanarike tywairykon ke. Mo'karon 'wa ro taurangon topopo terapa kynakon, moro tywota'nano'to'kon auto taka opy'pa noro mo'ko Mesias me Jesus ekari'nen waito'me.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Iro ke ro mo'ko ijumy, isano wyka'san: “Uwapotombo me terapa man. Aseke i'wa aturupotoko.”
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Irombo mero ijokonory me mo'ko enupynymbo wokyry ko'mapo'po i'waine. Ika'san i'wa: “Tamusi ety awongako. Tyja'wange mo'ko wokyry uku'san na'na.”
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Ika'po eju'to'ko'me: “Tyja'wange iwairy anukuty'pa wa. O'win oty te suku'sa. Enu'pa wakon. Erome te oty seneja.”
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Ika'san i'wa: “O'to ko iro ke ajyryi? One wara ko ajenutano'poi?”
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Ika'po eju'to'ko'me: “Sekarityi terapa o'waine. Epanama'pa te maiton. Oty etary 'se ko rapa mandon? Amyjaron enapa ka'tu inemeparykon me awairykon 'se mandon?”
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Irombo mero eju'po i'waine. Ika'san i'wa: “Amoro mo'ko nemepary me mana. Na'na te Moses nemeparykon me man.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Moses 'wa Tamusi aurana'po uku'san na'na. Mo'ko wopy'po anukuty'pa te na'na man ojembo.”
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Mo'ko wokyry wyka'po eju'to'ko'me: “Na! Anumengapoto moro oty man. Yjenutano'po'po se'me amyjaron moro ojembo iwopy'po anukuty'pa mandon.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Tyja'wangamon kari'na 'wa epanama'pa Tamusi wairy kysuku'saton. Mo'ko tynendonen 'wa te, mo'ko tynisanory ka'nen 'wa te kynepanamanon.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Erombo ponaro amy 'wa amy enu'pa oma'po enutano'po'po ota'pa man.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Tamusi wyino opy'pa tywe'i'pomboto, amy pairo oty kapyry upiry.”
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Ika'san eju'to'me: “Oja'wanykon ta tywoma mana. Ise'me na'na emepary 'se man?” Irombo imoma'po i'waine kurandonaka.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Moro i'waine imoma'po eta'po Jesus 'wa. Irombo epory'po mero ika'po i'wa: “Mo'ko kari'na ymuru mamyikanon amoro?”
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Mo'ko wokyry wyka'po eju'to'me: “Inoro me noky wairy ekari'ko, Jopoto, samyika'se me.”
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Jesus wyka'po eju'to'me: “Tone terapa o'wa man. Mo'ko ajerupanen mo'ko man.”
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Irombo ika'po: “Samyikaje, Jopoto.” Irombo ipo'ponaka iwokunama'po.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Irombo mero Jesus wyka'po: “Ero nono poko a'wembono auranano yje tywo'se wa. Mo'karon enu'non kynenutata'ton. Mo'karon tanuramon enu'pa kynaita'ton.”
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Moro eta'po mero ty'waine, mo'karon ekosa aitonon Farise wyka'san I'wa: “Na'na enapa ka'tu enu'pa nan?”
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jesus wyka'po i'waine: “Enu'pa awe'i'sanymboto, ija'wany'pa maitory. Tanure te mokari'saton. Iro ke ro oja'wanykon kynaijan roten.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.