Mateus 23
Ew Testamento: Chipay Tawkquiztan (CAPNT) vs NTLH
1 Jalla nekztanaqui Jesusaqui nekz z̈ejlñi z̈oñinacz̈quizimi niiz̈ tjaajinta z̈oñinacz̈quizimi tuz̈ cjichic̈ha:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 —Lii tjaajiñi maestrunacami niz̈aza fariseo z̈oñinacami persun puntuquiztan tuz̈ tantiic̈ha, tjaajinz puestuquiz uchtac̈ha Moisés liiquiztan punta punta tjaajinzjapa, nii. Jalla nuz̈ tantiic̈ha persun amtiquiziqui.
2 Ele disse:
3 Anc̈hucqui ninacaz̈ tjaajintacama oka. Niz̈aza ninacaz̈ chiitacama paa. Pero ninacz̈ kamz jaru, ana kama. Ninacaqui tjaajinc̈ha, pero persun tjaajinta jaru ana ojkc̈ha, ana cumplic̈ha.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Ninacaqui walja mantitanaca paac̈ha, walja kuziz̈takaz z̈oñinacz̈quiz jepc̈ha. Tjapa ninacz̈ mantitanacaqui anapan atchucac̈ha. Jalla nuz̈ cjenami tjapa mantitanaca z̈oñinacz̈quiziqui tirapanz̈ ijsijc̈ha. Pero ninacapacha anaz̈ c̈hjulquizimi yanapc̈ha nii cumplisjapa.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Ninacaqui c̈hjulu paatami paac̈ha, z̈oñinacakaz cherajo. Yujc ayquizimi kjarquizimi cjijrta Yooz taku jweranchiz̈ ojklayc̈ha, niz̈aza parti z̈oñinacz̈quiztan juc'anti lajch chjajlchiz zquiti cujtchiz̈ ojklayc̈ha. Jalla niz̈taz̈ ojklayz̈ juztazza.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Pjijstiquiz cjen tucquin panz̈ julz pecc̈ha. Niz̈aza ajcz kjuyquiz cjen tucquin panz̈ julz pecc̈ha honorchiz cjisjapa.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Ninacaqui z̈oñinacz̈ taypiquiz cjen rispitz̈tan tsaanta cjis pecc̈ha, niz̈aza “Maestro” cjita cjis pecc̈ha.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 ‛Anc̈hucqui anac̈ha z̈oñinacz̈quiz “maestro” cjita cjis peczqui. Tjapa anc̈hucqui jilazullquic̈hucc̈ha. Tsjii Maestruchizc̈huckazza. Cristuc̈ha nii Maestruqui.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Niz̈aza anc̈hucqui tii muntuquiz kamcan anaz̈ jecz̈quizimi “ejp” cjican chiiz waquizic̈ha. Tsjii Ejpchizc̈huckazza. Arajpach Yooz Ejpc̈ha niiqui.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Niz̈aza anc̈hucqui anac̈ha z̈oñinacz̈quiz “jiliri” cjita cjis peczqui. Tsjii jilirchizc̈hucc̈ha. Cristuc̈ha niiqui.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Anc̈hucquiztan jequit jiliriz̈takaz cjis pecc̈haja, jalla niiqui piyunaz̈takaz cjis waquizic̈ha parti z̈oñinacz̈quiziqui.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Jequit persun honora waytiz pecc̈haja, ultimquiziqui ana honorchiz cjequic̈ha. Niz̈aza jequit humilde kuzzizlaja, jalla niiqui ultimquiziqui honorchiz cjequic̈ha.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 ‛Lii tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo parti z̈oñinaca, ana zuma kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anc̈hucqui anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha. Z̈oñinaca atajiñc̈hucc̈ha, arajpach Yooz wajtchiz ana luzajo. Anc̈hucpachaz̈ ana luzza, niz̈aza pecchi cjenami parti z̈oñinacz̈quizimi ana luzkatiñc̈hucc̈ha.
13 — Ai de vocês,
14 Lii tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo z̈oñinaca, ana zuma kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anc̈hucqui anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha. Z̈ew maatakanacz̈quiztan kjuy cusasanaca kjañiñc̈hucc̈ha. Jalla nuz̈ paaz̈cumi nii maataka incallzjapa az̈ka az̈ka Yoozquin maytaz̈oka payiñc̈hucc̈ha ninacz̈tajapaz̈takaz. Jalla nuz̈ paatiquiztan anc̈hucqui juc'anti castictaz̈ cjequic̈ha.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 ‛Lii tjaajiñi maestrunaca, fariseo z̈oñinaca, ana zum kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Jaziqui anc̈hucqui anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha. Anc̈hucqui jaknuz̈umi anc̈huca cuzturumpi jaru z̈oñinaca ojkkatzkaz pecc̈ha. Jalla nuz̈ ojkkatz̈cuqui anc̈hucqui nii z̈oñinaca anc̈hucaquiztan pizc wilta wilta juc'anti anawaliz̈ cjiskatc̈ha, infiernuquin casticta cjisjapa.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 ‛Anc̈hucqui anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha, zur z̈oñiz̈takaz irpiñinaca. Anc̈hucqui cjiñc̈hucc̈ha: “Jakziltat timplu tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, jalla nii juramintuqui anaz̈ walc̈ha. Pero jakziltat timplu kor paaz tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, jalla nii juramintuqui walc̈ha”.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Zumzu zur z̈oñinaca. ¿Jakziltat juc'ant chekanaqui, timpluquin z̈ejlñi korinacakaya, uz̈ timplupanej? Timpluz̈ cjen nii korinacaqui walc̈ha.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Niz̈aza anc̈hucqui cjiñc̈huczakazza: “Jakziltat timplu altar tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, jalla nii juramintuqui anaz̈ walc̈ha. Pero jakziltat altarquin uchta ofrenda tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui jalla nii juramintuqui walc̈ha”.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Zumzu zur z̈oñinaca. ¿Jakziltat juc'ant chekanaqui, ofrendakaya, uz̈ altarapanej? Altaraz̈ cjen nii ofrendaqui walc̈ha.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Jakziltat altar tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, niz̈aza tjapa nii altar juntuñ z̈ejlñinaca tistiwcchiz juramintu paac̈ha.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Niz̈aza jakziltat timplu tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, niz̈aza timpluz̈ Yooz tistiwcchiz juramintu paac̈ha.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Niz̈aza jakziltat arajpach tistiwcchiz juramintu paaquiz̈ niiqui, niz̈aza arajpach Yooz tistiwcchiz juramintu paac̈ha. Yoozqui arajpachquin z̈ejlc̈ha, niz̈aza arajpachquiztan mantic̈ha.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 ‛Lii tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo z̈oñinaca, ana zum kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anc̈hucqui anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha. Anc̈hucqui diezmos tjaayiñc̈hucc̈ha mentquiztan, anizquiztan, cominquiztan. Jalla nii kolta plantanacquiztan anc̈hucqui diezmos tjaayiñc̈hucc̈ha. Pero anc̈hucqui liiz̈ chekan mantitanac jaru ana kamiñc̈hucc̈ha. Yooz kuz jaru ana kamiñc̈hucc̈ha, niz̈aza ana okzñi kuzzizc̈hucc̈ha; niz̈aza ana Yoozquin kuzzizc̈hucc̈ha. Jalla niz̈ta chekan lii jaru ana kamiñc̈hucc̈ha. Jalla niz̈ta jaru kamz waquizic̈ha, diezmos tjaacanami.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Anc̈hucqui zur irpiñinaca. Tiz̈ta irata paayiñc̈hucc̈ha. Tsjii z̈oñiqui kolta zmoyalla culchic̈ha ana lujlzjapa. Jalla nuz̈ cjenami pajk ana wali animala ana culz̈cu lujlchic̈ha. Jalla niz̈ta irata paayiñc̈hucc̈ha.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 ‛Liy tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo z̈oñinaca, ana zum kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha anc̈hucqui. Wazumi chuwami zawnctanaqui ajuntaz̈ cjesac̈ha. Jalla nuz̈ cjenami kjuyltan cjujchiz̈ cjesac̈ha. Jalla niz̈taz̈ anc̈hucqui. Zawncta curpuqui walikaz chercherc̈ha. Anc̈huca kuzquizzti cjujchinacaz̈takaz z̈ejlc̈ha. Tjañi zaazmi anawali paazmi jalla niz̈ta kuzzizc̈hucc̈ha anc̈hucqui.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Zur fariseo z̈oñinaca, primiruqui zuma kuzziz cjisna ajunta chuwaz̈takaz; nekztanaqui zuma z̈oñiz̈ tsijtchizakaz cjequic̈ha.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 ‛Lii tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo z̈oñinaca, ana zum kuzziz z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha anc̈hucqui. Chiw ljocz̈tan tjarta sipulturuz̈takazza anc̈hucqui. Anc̈huca tsitiqui walikazza. Anc̈huca kuzzti ana walipanc̈ha. Sipultura ticzi z̈oñinacz̈ tsjijnacz̈tan chjijpsi, niz̈ta ana walic̈ha.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Jalla niz̈taz̈ anc̈hucqui. Z̈oñinacaqui anc̈huc zuma z̈oñiz̈takaz nayc̈ha. Pero anc̈huca persun kuzquizzti juc'ant anawalinaca z̈ejlc̈ha.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 ‛Lii tjaajiñi maestrunaca, niz̈aza fariseo z̈oñinaca, ana zum z̈oñinacc̈hucc̈ha. Anawalipanz̈ cjisnaquic̈ha. Anc̈hucqui profetanacz̈ sipulturunaca azquichiñc̈hucc̈ha, niz̈aza Yooz kuzcama kamñita z̈oñinacz̈ monumentunaca c'achjalla cjiskatiñc̈hucc̈ha.
29 — Ai de vocês,
30 Niz̈aza nii zuma z̈oñinacz̈ puntuquiztan tuz̈ cjiñc̈hucc̈ha: “Uc̈hum tuquita atchi ejpnacaqui anawali kamchic̈ha. Wejrnacqui nii tuqui timpuquiz kamtasaz̈ niiqui, anaz̈ profetanaca conzjapa yanaptasac̈ha”.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Jalla nuz̈ chiican, anc̈hucpacha chiic̈ha, profeta conñi z̈oñinacz̈ majchmaatic̈hucc̈ha, nii.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Jaknuz̈t anc̈huca tuquita atchi ejpnacaqui anawali paatc̈haja, jalla niz̈tazakaz payiñc̈hucc̈ha.
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 ‛Zkoraz̈takaz z̈oñinaca. Zkoraz̈ta sarchiz z̈oñinaca. Anc̈hucqui anapanz̈ wira atipasac̈ha infiernuquin casticzquiztanaqui. Castictapanz̈ cjequic̈ha.
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Anc̈huc juc'ant casticta cjisjapa, anc̈hucaquiz cuchanz̈cac̈ha profetanaca, niz̈aza Yooz puntu zuma zizñinaca, niz̈aza Yooz puntu tjaajinñinaca. Jalla nii z̈oñinaca cuchanz̈quichiz̈ cjen, anc̈huczti tsjii yekjanaca conaquic̈ha, yekjanaca cruzquiz ch'awcznaquic̈ha, yekjanaca ajcz kjuyquizpacha wjajtaquic̈ha. Niz̈aza yekjanaca wajtquiztan watja tanzjapa apznaquic̈ha.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Jalla nuz̈ paatiquiztan anc̈huca ujnacquiztanami niz̈aza anc̈huca tuquita atchi ejpnacz̈ ujnacquiztanami caztictaz̈ cjequic̈ha. Anc̈huca atchi ejpnacaqui zuma z̈oñi conchic̈ha, Abelquiztanpacha asta Berequías majch Zacarías, jalla niicama. Zacariasqui timpluquizpacha contatac̈ha, altar z̈cati.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Anc̈hucaquiz weraral cjiwcha. Tjapa nii uj paatanacquiztan casticta cjequic̈ha tii timpuquiz kamñi z̈oñinacaqui.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Nekztan Jesusaqui chiichic̈ha, tuz̈ cjican: Jerusalén wajtchiz z̈oñinaca, Jerusalén wajtchiz z̈oñinaca. Profetanaca coniñc̈hucc̈ha. Niz̈aza Yooz cuchanz̈quita profetanaca maztan c̈haciñc̈hucc̈ha. Kjaz̈ wilta wejrqui tii z̈oñinaca juntis pecchinc̈ha, cwitisjapa. Jaknuz̈t wallpiqui kjar koztan ozmachanaca cwitic̈haja, jalla niz̈ta irata tii z̈oñinaca cwitis pecchinc̈ha. Tii z̈oñinacazti wira ana nuz̈ cwitiskatz pecchic̈ha.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Tii taku nonz̈na. Anc̈huca kjuyanacaqui jaytitaz̈ cjequic̈ha.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Anc̈hucaquiz cjiwc̈ha. Tsjii noojiqui anc̈hucqui wejt puntuquiztan chiyaquic̈ha, tuz̈ cjican: “Yooz Jilirz̈ tjuuquiz tjonñi, amqui honorchiz cjila”. Jalla nii noojcama anc̈hucqui ana wejr wilta cheraquic̈ha.
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.