Mateus 25
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI
1 Entonces ri reino ri cꞌo chicaj xtuꞌon incheꞌl ri xbꞌanataj quiqꞌuin i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri xquicꞌuaj qui-lámparas chi xbꞌaquiyoꞌiej ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ.
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 Ivuꞌuoꞌ cꞌa chiquivach ri xtaniꞌ can cꞌo quinoꞌj, y ri ivuꞌuoꞌ chic xa manak quinoꞌj.
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj, man xquicꞌuaj ta chic más qui-aceite chi niquinojsaj ri qui-lámparas; xa can joꞌc ri cꞌo-el chupan ri qui-lámparas.
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquicꞌuaj ri qui-lámparas y xquicꞌuaj qui-frascos quinojsan rupan chi aceite.
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Y ruma ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ man nalka ta yan, ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri quiyoꞌien xaꞌyuxcuꞌr-ka y xaꞌvar-ka.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 Pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, xcꞌaxax chi cꞌo ri nisiqꞌuin y nuꞌej: ¡Ja patanak ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ; quixiel-pa chi nticꞌuluꞌ! nichaꞌ.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 Y ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ reꞌ, ri quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, can chaꞌnin xaꞌpalaj y xquichojmij ri qui-lámparas.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Pero ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj xquiꞌej chica ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj: Ri ka-lámparas xa can ncaꞌchup-ka ruma man qꞌuiy ta chic aceite chiquipan. Tiyaꞌ jubꞌaꞌ ka-aceite, xaꞌchaꞌ ri xtaniꞌ ri manak quinoꞌj.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquiꞌej: Xa nakayaꞌ ri ka-aceite chiva, man xkuruꞌon ta ojreꞌ ni ixreꞌ. Rumareꞌ más otz quixꞌin quiqꞌuin ri ncaꞌcꞌayin y tilakꞌoꞌ ivichin ixreꞌ, xaꞌchaꞌ.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 Y antok ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ reꞌ cꞌa ja i-bꞌanak chulokꞌic ri aceite, ja xalka ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ. Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri can icꞌo-apa quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, xaꞌuoc riqꞌuin ri alaꞌ pacheꞌ niꞌan-ve ri cꞌulubꞌic. Y xtzꞌapes can ri puerta.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 Y después xaꞌlka ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri xbꞌaquilakꞌoꞌ qui-aceite richin ri qui-lámparas, y ijejeꞌ xquiꞌej-apa: ¡Ajaf, ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach! xaꞌchaꞌ.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 Y jajaꞌ xuꞌej-pa chica ri xtaniꞌ reꞌ: Inreꞌ can ketzij niꞌej chiva, chi man vataꞌn ta ivach, xcha-pa chica.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 Ruma cꞌa reꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta ri chica kꞌij, ri chica huora antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, xchaꞌ.
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Ruma ri reino ri cꞌo chicaj, can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache antok xꞌa naj. Jajaꞌ xaꞌrayuoj ri rusamajiel y xuyaꞌ can ri rubꞌayomal pa quikꞌaꞌ.
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 Pa rukꞌaꞌ jun xuyaꞌ can vuꞌuoꞌ talentos, pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can caꞌyeꞌ talentos, y pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can jun talento. Jajaꞌ jareꞌ xuyaꞌ can chica, ruma xutzꞌat chi jareꞌ ncaꞌtiquir ncaꞌsamaj chirij. Y can joꞌc xuꞌon can quireꞌ, ja xꞌa.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Y ri xyoꞌx can vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ xꞌa, xsamaj chirij y xuchꞌec chic vuꞌuoꞌ más chirij.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri xyoꞌx can caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, jajaꞌ can xuchꞌec caꞌyeꞌ chic más chirij.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Pero ri ruox ri joꞌc jun talento ri xyoꞌx can cha, xꞌa y xbꞌarucꞌatoꞌ jun jul pan ulief y chireꞌ xumuk-ve ri miera.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 Después antok kꞌaxnak chic qꞌuiy kꞌij, xtzalaj-pa ri ache ri cajaf ri samajiel reꞌ. Y jajaꞌ xucꞌutuj chica, janeꞌ (jaroꞌ) xquichꞌec chirij ri miera ri xuyaꞌ can chica.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Antok xalka ri yoꞌn can ri vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, can man joꞌc ta reꞌ ri rucꞌamun-pa, xa can rucꞌamun-pa vuꞌuoꞌ talentos más y xuꞌej: Ajaf, atreꞌ vuꞌuoꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic vuꞌuoꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 Y ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 Antok xalka ri yoꞌn can ri caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, atreꞌ caꞌyeꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic caꞌyeꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 Ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma can otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 Pero antok xalka ri yoꞌn can ri jun talento pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, inreꞌ can vataꞌn chi at jun ache altíra at ruquiy. Y navajoꞌ naꞌan cosechar ri xa man atreꞌ ta ri at-tiquiyuon y navajoꞌ nayac ri trigo ri xa man atreꞌ ta ri xabꞌano ri samaj.
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 Y rumareꞌ inreꞌ xinxiꞌij-viꞌ. Can joꞌc xayaꞌ can chuva, xiꞌa y xincꞌot jun jul pan ulief y chireꞌ xinmuk-ve. Y ja a-miera va, xchaꞌ.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 Y ri rajaf xuꞌej cha: Atreꞌ at jun itziel samajiel, y at kꞌuor, man naꞌan ta ri niꞌeꞌx chava. Xa can avataꞌn chi inreꞌ nivajoꞌ niꞌan cosechar ri man inreꞌ ta in-tiquiyuon y nivajoꞌ niyac ri trigo ri xa man inreꞌ ta ri xibꞌano ri samaj;
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 xa avataꞌn chi in quireꞌ, xayaꞌ ta ri nu-miera pa banco y antok xitzalaj-pa, niꞌan ta recibir ri nu-miera y ri interés (ralabꞌal).
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 Ticꞌama-el ri talento cha, y tiyaꞌ cha ri jun ri cꞌo diez (lajuj) talentos riqꞌuin.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 Ruma ri can cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha y can qꞌuiy xtuꞌon-ka riqꞌuin. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Y ri samajiel ri man jun nicꞌatzin-ve, icꞌakaꞌ pa kꞌakuꞌn, ri pacheꞌ ruyuon okꞌiej xtuꞌon y xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can cꞌo chic rukꞌij xtipa; y can quinojiel ri ru-ángeles xcaꞌpa riqꞌuin. Y xtitzꞌuyeꞌ chupan ri namalaj ru-trono.
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Can xcaꞌmuol ri vinak choch, ri icꞌo nojiel naciones. Y xtujach quivach quinojiel, incheꞌl nuꞌon jun ache ri ncaꞌruchajij chicop; jajaꞌ jucꞌan ncaꞌruya-ve ri ovejas, y jucꞌan chic ncaꞌruya-ve ri cabras.
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Ri vinak ri choj chic quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl ovejas, xcaꞌruyaꞌ pa ru-derecha. Pero ri vinak ri man otz ta ri quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl cabras, xcaꞌruyaꞌ pa ru-izquierda.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Entonces ri Rey xtuꞌej chica ri icꞌo pa ru-derecha: Can quixam-pa ixreꞌ, can cꞌo chic ri ru-bendición ri Nataꞌ Dios pan iveꞌ. Quixcꞌujieꞌ chupan ri reino ri can ivichin ixreꞌ rubꞌanun preparar antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xinkun. Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xiyaꞌ chuva.
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ can xiyaꞌ nutziak. Antok xiyavaj, xiniꞌan visitar. Antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, xixbꞌaka viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 Y ri choj chic quicꞌaslien xtiquiꞌej: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi cꞌo viꞌjal xakꞌasaj y cꞌo xkayaꞌ chava chi xatej? ¿Jampeꞌ xatkatzꞌat chi xchakej achiꞌ y cꞌo xkayaꞌ chava chi xakun?
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 ¿Y jampeꞌ xkayaꞌ a-posada ruma xcꞌatzin chava? ¿Jampeꞌ xkayaꞌ atziak ruma man jun chic nacusaj?
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 ¿Jampeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok xayavaj? ¿Y jampeꞌ jeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok atcꞌo pa cárcel? xcaꞌchaꞌ ijejeꞌ.
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 Y ri Rey xtuꞌej: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva, ruma quireꞌ xiꞌan riqꞌuin ri nu-hermano ri can manak-oc rukꞌij, xa chuva inreꞌ xiꞌan-ve ri favor reꞌ, xtichaꞌ ri Rey.
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 Y xtuꞌej jeꞌ ri Rey chica ri icꞌo pa ru-izquierda: Ixreꞌ malditos, quixiel-el chinoch y quixꞌin cꞌa pa kꞌakꞌ ri man nichup ta, ri bꞌanun preparar richin ri diablo y ri ru-ángeles.
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, man jun xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xinkun.
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xa man xiyaꞌ ta chuva. Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xincusaj. Antok xiyavaj, man xiniꞌan ta visitar; y quireꞌ jeꞌ antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, man xixbꞌaka ta viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey chica.
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 Y ijejeꞌ xtiquiꞌej jeꞌ: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi xakꞌasaj viꞌjal o xchakej achiꞌ, o xavajoꞌ a-posada, o man jun atziak, o xayavaj, o xacꞌujieꞌ pa cárcel, y man xkaꞌan ta favor chava?
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 Y ri Rey xtuꞌej chica: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva chi ruma man jun favor xiꞌan chica ri nu-hermanos ri manak-oc quikꞌij, xa man jun jeꞌ favor xiꞌan chuva inreꞌ.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 Y ri vinak reꞌ can xcaꞌa-ve chupan ri castigo ri man xtiqꞌuis ta. Y ri vinak choj chic ri quicꞌaslien xtiyoꞌx chica jun cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Quireꞌ ri xuꞌej ri Jesús.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.