Lucas 8
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI
1 Después ri xbꞌanataj reꞌ, ri Jesús xꞌa nojiel tanamet y aldeas, y nutzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, y ri doce (cabꞌalajuj) discípulos i-bꞌanak riqꞌuin.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj ixokiꞌ ri i-bꞌanak chirij, ri xaꞌlasas-el itziel tak espíritus quiqꞌuin y ri i-rubꞌanun sanar riqꞌuin yabꞌil. Chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ bꞌanak ri María, ri niꞌeꞌx jeꞌ Magdalena cha, ri xaꞌlasas-el i-siete (ivukuꞌ) itziel tak espíritus riqꞌuin.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Y bꞌanak ri Juana, raxjayil ri ache Chuza rubꞌeꞌ. Y ri ache reꞌ jun rusamajiel ri Herodes. Bꞌanak jeꞌ ri Susana. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ ri niquiꞌan servir ri Jesús riqꞌuin ri cꞌo quiqꞌuin.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Altíra iqꞌuiy vinak xquimol-ka-quiꞌ riqꞌuin ri Jesús ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet. Y jajaꞌ xuꞌej jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica.
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 Cꞌo jun ache ri xꞌa chi xbꞌaruquiraj ijaꞌtz. Y antok ri ache nuquiraj ri ijaꞌtz, cꞌo ijaꞌtz xaꞌka pa bꞌay, y ri vinak ncaꞌkꞌax paroꞌ. Y xaꞌpa ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, xquimol-el ri ijaꞌtz.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol abꞌaj y xaꞌiel-pa, pero xaꞌchakej-ka ruma man rax ta ri ulief ri pacheꞌ xaꞌka-ve.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix. Y antok xaꞌiel-pa, junan xaꞌqꞌuiy quiqꞌuin ri qꞌuix, y xaꞌjiekꞌ chiquicajol ri qꞌuix.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Y ri nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka pan utzulaj ulief, y jaꞌal xaꞌqꞌuiy-pa y xquiyaꞌ a cien quivach, xchaꞌ. Y antok ri Jesús xuqꞌuis rubꞌixic ri tzij reꞌ, cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ chica.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Y ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica nuꞌej ri jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ?
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Chiva ixreꞌ yoꞌn permiso chi ntinaꞌiej chirij ri ru-reino ri Dios. Pero chica ri vinak ri man nquinquinimaj ta, xa riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) nquichꞌo-ve chica, chi quireꞌ xa choj niquitzꞌat y man niquiyaꞌ ta pa cuenta ri niquitzꞌat, y joꞌc nicaꞌxaj y man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender) ri nicaꞌxaj.
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 Y quireꞌ nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Ri ijaꞌtz ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka pa bꞌay, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ri diablo chaꞌnin nipa, y nralasaj-el ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, chi quireꞌ man niquinimaj ta ri Dios, y man ncaꞌcolotaj ta.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol abꞌaj, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can altíra ncaꞌquicuot antok niquiꞌan recibir. Pero ruma manak ruxieꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, rumareꞌ man ncaꞌlayuj ta ncaꞌquicuot, joꞌc jun janeꞌ oc (jaroꞌ oc) kꞌij niquinimaj. Y antok nipa ri prueba, chaꞌnin niquiyaꞌ can ri Dios.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero antok ncaꞌin chupan ri quicꞌaslien, xa ncaꞌjiekꞌ ruma ja ri nicꞌatzin chica kꞌij-kꞌij choch-ulief, ri quibꞌayomal y ri ncaꞌquirayij, joꞌc reꞌ ninataj chica, y man jun fruto niquiyaꞌ.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka pan utzulaj ulief, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan ri nuꞌej. Ijejeꞌ quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Dios y jaꞌal quivach niquiyaꞌ.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Man jun vinak nutzej jun lámpara y nutzꞌapij o nuyaꞌ ta oc chuxieꞌ ruchꞌat. Ri lámpara reꞌ nuyaꞌ jun lugar chicaj chi quireꞌ ri ncaꞌuoc pa jay jaꞌal niquitzꞌat ri sakil.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtikꞌalajin-pa. Y man jun kax jeꞌ ri tzꞌapin can rij, ri man ta xtikꞌalajin-pa y man ntiel ta pa choch sakil.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 Tivaxaj cꞌa otz, ruma ri cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta ri janeꞌ (jaroꞌ) nuꞌon pensar chi nicꞌujieꞌ riqꞌuin xtalasas-el cha, xchaꞌ ri Jesús.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Y ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ ri Jesús xaꞌpa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ. Pero man xaꞌtiquir ta xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin, ruma iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ riqꞌuin.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Y xꞌeꞌx-apa cha ri Jesús: Ri atieꞌ y ri achakꞌ icꞌo juviera y nicajoꞌ ncatquitzꞌat.
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Pero ri Jesús xuꞌej: Ri ntieꞌ y ri nchakꞌ ja ri ncaꞌcꞌaxan y niquiꞌan ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Y jun kꞌij ri Jesús xuoc chupan jun barco junan quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Kojakꞌax-apa jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago. Y xaꞌa.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Y antok i-bꞌanak-apa, ri Jesús xvar-ka y jun arapienta xpa jun nem cakꞌiekꞌ paroꞌ ri lago. Rumareꞌ ri barco ri pacheꞌ i-bꞌanak-ve, xa ninuoj-pa chi yaꞌ y jubꞌaꞌ ma niꞌa-ka chuxieꞌ ri yaꞌ.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Y xaꞌpa ri discípulos, xquicꞌasuoj ri Jesús y xquiꞌej cha: ¡Maestro, Maestro, vacame nkucon! xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xpalaj-pa y xchꞌolin cha ri cakꞌiekꞌ y cha ri yaꞌ. Y ri cakꞌiekꞌ xqꞌuis-el ruchukꞌaꞌ y xtanie-ka jeꞌ ri yaꞌ.
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma man xicukubꞌaꞌ ta icꞌuꞌx viqꞌuin? Pero ri discípulos quixiꞌin-quiꞌ. Can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica cꞌa chi ache va chi ncaꞌruꞌon mandar ri cakꞌiekꞌ y ri yaꞌ, y ncaꞌniman cha?
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago, chupan ri lugar rubꞌinan Gadara, ri cꞌo-apa choch ri Galilea.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Y antok ri Jesús xiel-pa chupan ri barco, xalka jun ache riqꞌuin ri cꞌo nak pa tanamet. Y ri ache reꞌ ya qꞌuiy tiempo ri icꞌo itziel tak espíritus riqꞌuin. Rumareꞌ man jun rutziak nucusaj, ni man nicꞌujieꞌ ta chirachuoch. Xa ja ri cementerio ri acunak rachuoch.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 Y ri ache reꞌ joꞌc xutzꞌat ri Jesús, xurak ruchiꞌ y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan. Y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nichꞌo-apa cha ri Jesús, y nuꞌej: ¿Chica navajoꞌ chuva Jesús ri Rucꞌajuol ri Namalaj Dios? Tabꞌanaꞌ jun favor man quinachꞌujirisaj.
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 Ri ache xuꞌej quireꞌ ruma ri Jesús ruꞌeꞌn chic cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin chi tiel-el. Ruma ya qꞌuiy tiempo ticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y qꞌuiy mul ri vinak quiyoꞌn chꞌichꞌ y cadenas (yariena) chirij rukꞌa-rakan ri ache reꞌ, pero man i-tiquirnak ta chirij. Ruma ri ache reꞌ ncaꞌrukꞌochpij ri cadenas (yariena) ri choj cha tzꞌamuon-ve, y ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin nuꞌon cha chi niꞌa pa tak lugares desiertos.
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Y ri Jesús xucꞌutuj cha: ¿Cheꞌl abꞌeꞌ? Y jajaꞌ xuꞌej-pa: Legión nubꞌeꞌ. Ruma iqꞌuiy ri itziel tak espíritus ri icꞌo riqꞌuin.
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Y xquicꞌutuj cꞌa favor cha ri Jesús chi man caꞌrutak-el chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, ri qui-lugar ri itziel tak espíritus.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Y chireꞌ, paroꞌ jun juyuꞌ, iqꞌuiy ak ncaꞌvaꞌ, rumareꞌ ri itziel tak espíritus xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tuyaꞌ permiso chica chi ncaꞌuoc quiqꞌuin ri ak reꞌ. Y ri Jesús xuyaꞌ permiso chica.
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Y ri itziel tak espíritus ja xaꞌiel-el riqꞌuin ri ache, y xaꞌbꞌaꞌuoc quiqꞌuin ri ak. Y quinojiel ri ak reꞌ jun-anin xaꞌbꞌaxulie-pa choch jun juyuꞌ can paꞌl-roch, y cꞌa chupan ri lago xaꞌbꞌaka-ve; y chireꞌ xaꞌjiekꞌ-ve quinojiel ri ak reꞌ.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Y ri ncaꞌchajin quichin ri ak, antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, xaꞌnumaj; y xbꞌaquitzijuoj ri xbꞌanataj pa tanamet y pa tak avan.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Y ri vinak xaꞌpa cꞌa chi nalquitzꞌataꞌ ri chica xbꞌanataj. Y antok xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquitzꞌat chi ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin; tzꞌuyul chirakan ri Jesús, rucusan rutziak y man nuꞌon ta chic cꞌa ri incheꞌl rubꞌanun-pa. Rumareꞌ ri vinak xa xquixiꞌij-quiꞌ.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato ri xbꞌanataj, xquitzijuoj cꞌa chica ri nicꞌaj chic vinak chi cheꞌl xaꞌlasas ri itziel tak espíritus riqꞌuin ri ache.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Entonces ri vinak aj-Gadara y ri icꞌo cierca, xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tiel-el chireꞌ Gadara, ruma altíra quixiꞌin-quiꞌ. Rumareꞌ ri Jesús xuoc-oc chupan ri barco richin chi niꞌa.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Y ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin, nucꞌutuj favor cha ri Jesús chi niꞌa riqꞌuin. Pero ri Jesús xuꞌon can despedir y xuꞌej can cha:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 Catzalaj chavachuoch y atzijuoj ri nem samaj ri xuꞌon ri Dios aviqꞌuin, xucheꞌx. Y ri ache xꞌa cꞌa chupan ri tanamet, y xutzꞌom rutzijoxic ri nem samaj ri xuꞌon ri Jesús cha.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Y antok ri Jesús xtzalaj chic cꞌa pa jucꞌan ruchiꞌ ri lago, ri altíra iqꞌuiy vinak ri icꞌo chireꞌ can ncaꞌquicuot xquicꞌul-apa, ruma ri vinak reꞌ can jajaꞌ ri quiyoꞌien.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Jareꞌ antok xalka jun ache rubꞌinan Jairo. Ri ache reꞌ principal chupan ri sinagoga, y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús, y xuꞌon rogar choch chi tiꞌa riqꞌuin chirachuoch,
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 ruma joꞌc jun oc rumiꞌal cꞌo, ri cꞌo laꞌk doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ y ya nicon.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Chiquicajol cꞌa ri vinak, bꞌanak jun ixok ri cꞌo doce (cabꞌalajuj) junaꞌ ri ntiel ruquiqꞌuiel y man nitanieꞌ ta, ruma jun yabꞌil. Ya xuqꞌuis nojiel ri ru-miera chiquivach iqꞌuiy doctores, y man jun chiquivach ijejeꞌ tiquirnak ta rukꞌoman ri ruyabꞌil.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Ri ixok reꞌ xjiel-apa chirij ri Jesús y xutzꞌom-apa ri ruchi-rutziak, y chaꞌnin xtanieꞌ ri ruquiqꞌuiel ri ntiel.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin? Quinojiel niquiꞌej chi ijejeꞌ man xquitzꞌom ta, rumareꞌ ri Pedro y ri nicꞌaj chic discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, iqꞌuiy vinak ncatquipitzꞌ y niquinimila-quiꞌ chavij, y atreꞌ naꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin?
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Pero ri Jesús xuꞌej: Cꞌo jun ri xirutzꞌom-pa, ruma xinnaꞌ chi cꞌo poder xiel viqꞌuin, xchaꞌ.
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Antok ri ixok xutzꞌat chi xnaꞌax, xpa cꞌa nibꞌarbꞌuot y xalxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús. Y chiquivach quinojiel ri vinak xuꞌej-apa cha ri Jesús karruma xutzꞌom ruchi-rutziak. Y xuꞌej jeꞌ chi antok xutzꞌom ri ruchi-rutziak, can ja xunaꞌ chi xꞌan sanar.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Y ri Jesús xuꞌej cha: Numiꞌal, xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin. Vacame caꞌin en paz, xchaꞌ cha.
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús riqꞌuin ri ixok, antok cꞌo jun xalka ri patanak chirachuoch ri ache principal chupan ri sinagoga. Ri jun reꞌ xalruꞌej cha ri ache principal: Ri amiꞌal ya xcon, man chic taꞌan molestar ri Maestro.
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Pero ri Jesús xraꞌxaj, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ, joꞌc tanimaj, y ri amiꞌal xticꞌastaj chic, xchaꞌ cha.
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Y antok xalka chirachuoch ri Jairo, ri Jesús man xuyaꞌ ta permiso chi xaꞌuoc pa jay nicꞌaj chic vinak, xa joꞌc ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, y ri rutie-rutataꞌ ri chꞌiti xtan ri quiminak chic.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Quinojiel altíra ncaꞌuokꞌ y ncaꞌbꞌisuon chirij ri chꞌiti xtan reꞌ. Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man chic quixuokꞌ, ruma ri chꞌiti xtan xa man quiminak ta, xa nivar, xchaꞌ.
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Pero ijejeꞌ xa xaꞌtzeꞌn chirij ri Jesús, ruma cataꞌn chi xa quiminak chic ri chꞌiti xtan.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Y ri Jesús xutzꞌom rukꞌaꞌ ri chꞌiti xtan y xuꞌej: Nóya, capalaj.
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Y ri chꞌiti xtan can xtzalaj-pa ri ru-espíritu riqꞌuin, y can ja xpalaj-pa chaꞌnin. Y ri Jesús xuꞌej chi tiyoꞌx ruvay.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Y ri rutie-rutataꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj. Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquitzijuoj ri xbꞌanataj chireꞌ.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.