João 7
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs MNT
1 Después nojiel reꞌ, ri Jesús xꞌa pa tak tanamet ri icꞌo Galilea. Man xrajoꞌ ta chic nakꞌax pa tak tanamet ri icꞌo Judea, ruma ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas niquicanuj manera chi niquiquimisaj.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Ri tiempo reꞌ, xa cierca chic ri quinamakꞌej ri israelitas ri niꞌeꞌx tabernáculos cha.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Y ri ruchakꞌ ri Jesús xquiꞌej cha: Catiel vaveꞌ Galilea y caꞌin cꞌa Judea, chi quireꞌ ri a-discípulos ri icꞌo chireꞌ, niquitzꞌat ri milagros ri naꞌan.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Ruma man jun ri nrajoꞌ nucꞌut-riꞌ, nuꞌon kax pan aval. Can nicꞌatzin chi tacꞌutu-aviꞌ chiquivach ri vinak, xaꞌchaꞌ ri ruchakꞌ cha.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Mesque ijejeꞌ i-ruchakꞌ ri Jesús, pero man niquinimaj ta.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ruchakꞌ: Ixreꞌ chica-na kꞌij otz nquixbꞌaka chupan ri namakꞌej. Pero inreꞌ man quireꞌ ta. Inreꞌ majaꞌ talka ri nu-huora.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Ixreꞌ man itziel ta nquixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Pero inreꞌ itziel nquitzꞌiet, ruma inreꞌ niꞌej ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Quixꞌin ixreꞌ chupan ri namakꞌej; inreꞌ cꞌa majaꞌ quiꞌa-el chupan ri namakꞌej reꞌ. Ri nu-huora majaꞌ talka, xchaꞌ ri Jesús chica.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica ri ruchakꞌ, jajaꞌ xcꞌujieꞌ can chireꞌ Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Y antok i-bꞌanak chic ri ruchakꞌ chupan ri namakꞌej, cꞌajareꞌ xꞌa jajaꞌ. Pero xa man xucꞌut ta riꞌ antok xꞌa.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Y chupan ri namakꞌej, ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, ri itziel niquitzꞌat ri Jesús, niquicanuj y niquiꞌej: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri jun ache reꞌ? ncaꞌchaꞌ.
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Y chiquicajol ri vinak chupan ri namakꞌej reꞌ, qꞌuiy niquiꞌej chirij ri Jesús. Icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Jesús jun utzulaj ache. Icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Jesús man otz ta, jajaꞌ ncaꞌruꞌon engañar ri vinak.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Pero man jun chiquivach ri vinak ri ncaꞌeꞌn quireꞌ nrajoꞌ nuꞌej abiertamente, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Y antok xnacꞌajar ri namakꞌej reꞌ, ri Jesús xbꞌaka pa templo. Jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas can xaꞌchapataj, rumareꞌ niquiꞌej chirij ri Jesús: ¿Cheꞌl chi ri ache reꞌ qꞌuiy rataꞌn chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xa man jun bꞌay xkatzꞌat chi xutijuoj-riꞌ? ncaꞌchaꞌ.
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Pero ri Jesús xuꞌej: Ri nicꞌut inreꞌ, man vichin ta inreꞌ, xa richin ri takayuon-pa vichin.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Y ri nrajoꞌ nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, xtiratamaj chi ri nicꞌut inreꞌ xa riqꞌuin ri Dios patanak-ve o xa nuyuon niꞌej.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Jun vinak ri ruyuon nichꞌo-ka chirij jajaꞌ mismo, nrajoꞌ chi niyoꞌx rukꞌij cuma ri vinak. Pero inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri takayuon-pa vichin. Y jareꞌ nibꞌano chi nikꞌalajin chi inreꞌ ja ri ketzij niꞌan y man jun bꞌay niꞌan ri man otz ta.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Ri Moisés xuyaꞌ ri ley pan ikꞌaꞌ, pero man ntiꞌan ta ri chica nuꞌej ri ley reꞌ. Ruma ixreꞌ nticanuj manera chi nquiniquimisaj, xchaꞌ ri Jesús.
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Y ri vinak xquiꞌej: Xa cꞌo itziel espíritu aviqꞌuin. ¿Chica nrajoꞌ niquimisan avichin? xaꞌchaꞌ cha.
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ xixchapataj antok xitzꞌat chi inreꞌ chupan jun kꞌij richin uxlanien xinꞌan jun milagro.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Pero chupan ri ru-ley ri Moisés nuꞌej chi tiꞌan ri circuncisión. Pero man ja ta ri Moisés ri xtzꞌucu-pa ri circuncisión, xa ja ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌtzꞌucu-pa. Y rumareꞌ ixreꞌ vacame, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien, can ntiꞌan ri circuncisión cha jun xuluꞌ alaꞌ.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Ixreꞌ ntivajoꞌ ntiꞌan ri nuꞌej ri ley ri ruyoꞌn can ri Moisés, y rumareꞌ, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien, ixreꞌ can ntiꞌan ri circuncisión. ¿Y karruma xpa ivoyoval chuva inreꞌ ruma xinꞌan sanar jun ache chupan jun kꞌij richin uxlanien?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Man tiꞌej chi man otz ta ri xinꞌan, joꞌc ruma quireꞌ ntitzꞌat ixreꞌ. Ixreꞌ titzꞌataꞌ otz ri xinꞌan, cꞌajareꞌ tiꞌej xa otz o man otz ta, xchaꞌ ri Jesús.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Y icꞌo chiquivach ri vinak aj-chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri niquiꞌej: ¿Man ja ta came la ri nicanux chi niquimisas?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Xa man ravan ta riꞌ. ¡Titzꞌataꞌ! Ja nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak y man jun kax niꞌeꞌx cha. ¿O xa ya xquinimaj ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chikacajol chi jajaꞌ ri Cristo?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Pero kataꞌn pacheꞌ patanak-ve jajaꞌ. Y antok xtipa ri Cristo, man jun xtinaꞌien pacheꞌ xtipa-ve, ncaꞌchaꞌ ri vinak aj-Jerusalén.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Y ri Jesús nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak ri chireꞌ pa templo. Y cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ixreꞌ ivataꞌn noch y ivataꞌn jeꞌ pacheꞌ xipa-ve. Pero ri takayuon-pa vichin man ivataꞌn ta roch, y jajaꞌ can ketzij. Man nuyuon ta inreꞌ xinꞌan chi xipa choch-ulief.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Inreꞌ vataꞌn roch ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ, ruma riqꞌuin jajaꞌ in-patanak-ve; y jajaꞌ ri takayuon-pa vichin, xchaꞌ.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Y icꞌo nicꞌaj xcajoꞌ ta xquitzꞌom ri Jesús, pero man jun xtzꞌamo ruma ri ru-huora majaꞌ talka.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Iqꞌuiy chiquivach ri vinak xquinimaj ri Jesús chupan ri kꞌij reꞌ y niquiꞌej: Antok xtipa ri Cristo, ¿xtuꞌon más milagros que choch va ache va? xaꞌchaꞌ.
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xcaꞌxaj ri niquiꞌej ri vinak chirij ri Jesús. Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos reꞌ y ri principales sacerdotes, xaꞌquitak-el ri alguaciles chi niquitzꞌamaꞌ.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Entonces ri Jesús xuꞌej: Cꞌa cꞌo jubꞌaꞌ tiempo ri nquicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Después xquitzalaj riqꞌuin ri takayuon-pa vichin.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Ixreꞌ xquinicanuj y man xquinivil ta chic; ruma ri lugar pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve inreꞌ, ixreꞌ man xquixtiquir ta xquixbꞌaka, xchaꞌ ri Jesús.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas niquiꞌej chiquivach: ¿Pacheꞌ came xtiꞌa-ve ri Jesús chi man xtikil ta? ¿Niꞌa came nicꞌaj chic lugares quiqꞌuin ri israelitas ri icꞌo chiquicajol ri man israelitas ta, o ncaꞌbꞌarutijuoj came ri man israelitas ta?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 ¿Chica nrajoꞌ nuꞌej ri xuꞌej: Ixreꞌ xquinicanuj y man xquinivil ta chic; ruma ri lugar pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve inreꞌ, ixreꞌ man xquixtiquir ta xquixbꞌaka? ncaꞌchaꞌ.
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Chupan ri ruqꞌuisbꞌal y namalaj kꞌij richin ri jun namakꞌej reꞌ, ri Jesús xpiꞌieꞌ y cof xchꞌoꞌ: Xa cꞌo jun ri chakeꞌj ruchiꞌ, tipa viqꞌuin inreꞌ y tukumuꞌ ruyaꞌ.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Ri nquirunimaj, can nuꞌon incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Can xtiꞌin ri Yaꞌ ri nuyaꞌ cꞌaslien riqꞌuin ránima incheꞌl nuꞌon ri río, xchaꞌ ri Jesús.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Ri Yaꞌ ri xuꞌej ri Jesús, ja ri Espíritu Santo; ruma jareꞌ ri xtiquiꞌan recibir ri vinak ri ncaꞌniman richin ri Jesús. Y ri kꞌij reꞌ cꞌa majaꞌ tika-pa ri Espíritu Santo, ruma cꞌa majaꞌ titzalaj-el ri Jesús chicaj chi nikꞌalajin chi jajaꞌ can cꞌo-ve rukꞌij.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Y icꞌo chiquivach ri vinak, antok xcaꞌxaj ri tzij ri xaꞌruꞌej ri Jesús, xquiꞌej: Can ketzij chi jajaꞌ jareꞌ ri profeta.
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Y icꞌo jeꞌ niquiꞌej: Jajaꞌ jareꞌ ri Cristo. Pero nicꞌaj chic niquiꞌej: ¿Galilea came nipa-ve ri Cristo?
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 ¿Man nuꞌej ta came ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi ri Cristo rumáma can ri rey David, y chi chireꞌ Belén, ri tanamet pacheꞌ xalax-ve ri David, chireꞌ nipa-ve ri Cristo? ncaꞌchaꞌ.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Ri vinak xa man junan ta xquiꞌej-ka chirij ri Cristo.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Y icꞌo nicꞌaj chic chiquivach ri vinak, can xcajoꞌ ta xquitzꞌom-el ri Jesús, pero xa man jun xtzꞌamo.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Antok ri alguaciles, ri i-takuon-el cuma ri principales sacerdotes y cuma ri achiꞌaꞌ fariseos, xaꞌtzalaj-pa; xcꞌutux cꞌa chica: ¿Karruma man xitzꞌom ta pa ri Jesús?
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej: ¡Ruma man jun chic ache nichꞌoꞌ incheꞌl nichꞌoꞌ jajaꞌ! xaꞌchaꞌ.
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej chica: ¿Ixreꞌ jeꞌ xixꞌan engañar?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 ¿Acaso icꞌo chiquivach ri autoridades y chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos quiniman ri nuꞌej ri Jesús?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Xa ja ri vinak ri man cataꞌn ta ri ru-ley ri Moisés, xa jareꞌ ri niquinimaj ri Jesús. Can xtika ri castigo pa quiveꞌ ri vinak reꞌ.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Pero ri Nicodemo, jun chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos, ri xbꞌaka chakꞌaꞌ riqꞌuin ri Jesús, xuꞌej chica ri nicꞌaj chic achiꞌaꞌ:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 Chupan ri ka-ley nuꞌej chi manak cheꞌl nakaꞌan juzgar jun ache, xa naꞌay man kaxan ta ri chica rubꞌanun.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Nicodemo: ¿At aj-Galilea atreꞌ cꞌa? Tatzꞌataꞌ otz ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Can kꞌalaj chi Galilea man jun cꞌa profeta alanak-pa, xaꞌchaꞌ.
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Ri achiꞌaꞌ ri quimaluon-quiꞌ, cada uno xaꞌa chicachuoch,
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.